Moteris pagalbos paprašė socialiniame tinkle parašiusi žinutę: „Labai prašau visų pagalbos. Mano Manto tėvas išsisukinėja nuo alimentų, todėl padirbus porą dienų ima nedarbingumo lapelius. Vietoj 360 aš ši mėnesį gavau tik 70 euru alimentų. Prašau pasiūlykit mano paslaugas savo draugams, pažįstamiems. Taisau rūbus, siuvu užuolaidas. Galiu pasiūt nesudėtingo modelio sijoną. Jei reikės, dirbsiu parom, bet negaliu sau leist prarast butą ar laikyt šeimą alkaną. Turiu rankas, galiu užsidirbt, tik reikia jūsų pagalbos.“
Į šią žinutę sureagavo daugybė Lietuvos žmonių. Daugelis išreiškė pagarbą ir palaikymą darbo prašančiai moteriai, tačiau atsirado ir nemažai skeptikų, kurie suskubo vadinti Viktoriją aferiste ir kitais žeminančiais epitetais.
Komentarai ir menkina, ir žemina
Straipsnis apie V.Gedminienę internautus privertė sunerimti. Vieni ėmė šniukštinėti jos nuotraukas socialiniame tinkle ir aikčiojo nuo netvarkos: „Taip, gyvena skurde, bet rankas kojas turi, nedirba, tai bent namus susitvarkytų – baisi netvarka ir dvokas ir tikrai nepasiteisinimas, kad blogai gyvena. Šluotą į rankas ir marš namų kuoptis, nereiks vaikams tokioj antisanitarijoj gyvent. Patikėkit rūbus po jos sutvarkymo teks skalbt ne vieną kartą, kad nesijaustų – kalbu iš patirties.“
Kitiems abejonių sukėlė kartu gyvenanti svetima mergaitė, kurią moteris įvardija kaip savo ketvirtą vaiką: „Nemanau, kad moteriškei reikia pervedinėt pinigų – jei abu su sūnum rūko, vadinasi, pinigų ir taip turi per daug. Dar vaikigalio sugyventinę prisiėmė...Tiek žmonių namuos, o tokia betvarkė.“
Dar kiti komentarai buvo susiję tiek su draugės paskelbtu Viktorijos sąskaitos numeriu, treti ją tiesiog vadino aferiste, kuriai pavyko sugalvoti gerą būdą pasipelnyti iš lengvatikių.
Moteris neketina dėl nieko teisintis
Kai šiandien susisiekėme su Viktorija, ji sakė esanti audinių parduotuvėje ir apsipirkinėjanti, kad galėtų imtis naujų užsakymų. Paklausta, kaip reaguoja į didžiulį kiekį šmeižiančių ir menkinančių komentarų, moteris tik šyptelėjo.
„Pirmiausia, žmogus niekada nebus garbingas, jei pils pamazgas ant kitų. Buvo laikai, kai prašiau pagalbos, o dabar paprašiau darbo. Ką padariau negerai? Neketinu teisintis. Teisinasi tie, kurie jaučiasi kalti, o aš tokia nesijaučiu. Mano pagrindinis rodiklis – sąžinė. Suprantu, kad kiekvienas žmogus, kuris padeda man ar kažkam kitam, nori žinoti realią padėtį, bet juk niekas netrukdo susisiekti su manimi asmeniškai – aš tikrai nei vienam nesu atsakiusi grubiai ar nenoriai“, – sakė moteris.
Daugelį komentatorių kėlė įtarimų ir gaunamos moters pajamos, neva ji meluoja dėl mokamų pašalpų ir kitų socialinių išmokų. „Kas dėl mano pajamų – yra valstybinė mokesčių inspekcija, yra ir socialinė darbuotoja, kuri prižiūri mūsų šeimą, todėl būtent tie žmonės geriausiai žino, kokia yra mūsų situacija. Atvirai pasakius, man labai keista, kad kažkur yra grupelė žmonių, kurie tendencingai pila ant manęs pamazgas. Jei žmogus nori padėti, tai jis ir padeda, o jei nenori, tai niekas jo neverčia“, – dėstė Viktorija.
Abejonių sukėlė nenurodytas sąskaitos numeris
Kaip jau buvo minėta pirmajame straipsnyje apie Viktoriją, ji pati atsisakė nurodyti sąskaitos numerį, kad neatrodytų, kaip pati sako, lyg išmaldos prašytoja.
Iki šiol ši tema moteriai kelia šypseną. „Kažkas iš komentatorių nusprendė, kad numerio nenurodau todėl, kad bijau, jog man bus nubrauktos pašalpos, kurių aš realiai net negaunu. Tačiau jei sąskaitą būčiau nurodžiusi, būčiau puolama dėl prašymo aukoti. Jei žmogus aplink mato blogį, tai jį ras visur ir visada. Ir šiaip, nejaugi pasaulyje daugiau nėra problemų ir kodėl niekas nemato šeimų, kuriose nuolat girtaujama ar auga neprižiūrimi vaikai“, – svarstė vilnietė.
Paslaptinga rūkančio sūnaus nuotrauka
Nemažai pasipylė komentarų ir apie Viktorijos sūnaus nuotrauką, kurioje berniukas užfiksuotas su cigarete rankoje. „Tai, kad mano vaiką pamatė su cigarete, rodo, kad jis turi šiokių tokių paaugliškų problemų, tačiau jis neįrašytas jokiose policijos įskaitose, ir man dėl to ramu. Visas problemas stengiamės išspręsti, – aiškino daugiavaikė mama. – Tegul mane šmeižia tiek, kiek nori, tačiau tegul neliečia mano vaikų. Gal ir galėčiau išsiimti kažkokias pažymas iš mokesčių inspekcijos ar policijos, tačiau neketinu teisintis dėl to, ko nepadariau aš ar mano vaikai.“
Moteris patikino visiškai nesikremtanti dėl piktų kalbų. „Turiu tikrų draugų, kurie mane myli ir palaiko visada – jie buvo šalia, kai man buvo labai sunku, jie yra ir dabar. Jei viskas būtų taip, kaip apie mane rašo piktieji komentatoriai, aš seniai būčiau netekusi motinystės teisių ir vaikai su manimi net negyventų“, – sakė ji.
Viktorija tikino skaičiusi komentarus ir apie mergaitę, kuri gyvena kartu tuose pačiuose namuose. „Daugeliui kyla klausimas, iš kur ji atsirado, tačiau kodėl turėčiau kažką pasakoti? Taip, ji nėra mano biologinė dukra, tačiau apie jos buvimą mūsų šeimoje žinojo vaikų teisių inspektorė, todėl tikrai nejaučiu būtinybės apie ją pasakoti plačiajai visuomenei, – tikino V.Gedminienė. – Visa tai, ką žmonės kalba, tėra žodžiai be įrodymų, o aš viską, kas susiję su manimi ir mano šeima, galiu įrodyti. Tegul žmonės ieško, klausinėja. Aš pati žinau vieną dalyką – jaučiu atsakomybę prieš save ir savo vaikus, todėl, kad ir ką galvotų žmonės, aš neketinu nusiristi.“
Ar įmanoma atskirti aferistą?
Lrytas.lt susisiekė su psichologe – psichoterapeute Inesa Kraujutiene, kuri sutiko pakomentuoti viešus pagalbos prašymus socialiniuose tinkluose ir kitokiose komunikacijos priemonėse. „Kalbant apie aukojimą, reikėtų paminėti žmonių požiūrį į davimą ar auką kitam žmogui. Tai dvipusis veiksmas, todėl atsakomybė krenta tiek ant prašančiojo, tiek to, kuris duoda. Tie, kurie prašo pagalbos viešai, paprastai viduje yra dar tiesiog nesubrendę vaikai, nesugebantys savimi pasirūpinti“, – sakė psichologė.
Specialistė tikino, kad žmonės, kurie linkę prašyti pagalbos, paprasčiausiai turi priklausomos asmenybės bruožų. „Vieni manipuliuoja sąmoningai, kiti mato pavyzdžius socialiniuose tinkluose, spaudoje ar per televizorių. Kai jie pastebi, jog parama dalijama be prašančiojo pastangų, taip pat ima galvoti, kad gauti paramą labai lengva“, – dėstė ji.
Paklausta, kodėl žmonės vis dėlto labai dažnai sutinka padėti kitiems žmonėms ir neretai aukoja nežinodami tikslių aplinkybių ar situacijos, I.Kraujutienė tikino, kad žmogų veikia emocijos. „Kai žmogus nusprendžia padėti kitam, jį veikia tam tikros emocijos. Jis nori padėti silpnesniam už save, stengiasi dėl kitų ir, žinoma, laukia įvertinimo už tai, ką padarė, – teigė pašnekovė. – Aukos davimas yra kito žmogaus nuvertinimas bei savo vertės pajautimas. Beje, paprastai žmonės aukoja ir dėl asmeninių motyvų – nuskurdusiųjų istorijose atpažįsta save, susitapatina su jais arba jaučia kaltę, kad gyvenime kažką per lengvai gavo, todėl nusprendžia dalytis su kitais.“
Pašnekovė tikino, kad valstybėje yra nemažai socialinių įstaigų, kurios rūpinasi sunkiai gyvenančiomis šeimomis, turi sąrašus, kam labiausiai reikia pagalbos. „Jei žmonės nori aukoti ir padėti kitiems, tai turėtų daryti per tam tikras oficialiai veikiančias organizacijas. Galų gale, nereikia net eiti į kitą rajoną – kiekvieno iš mūsų rate yra bent viena šeima, kuri sunkiai gyvena ir kuriai reikia pagalbos“, – patarė specialistė.
