Kai M.Wilkins atsipeikėjo, ji turėjo prilaikydama savo vidinius organus skambinti policijai, rašo „Daily Mail“.
„Netekau tiek kraujo, kad tuo metu buvau apsvaigusi ir nesupratau, jog nebeturiu savo dukros Aurora, – prisiminė moteris. – Skambinau policija manydama, kad dar esu nėščia.“
M.Wilkins pas nepažįstamąją į namus ėjo pirkti rūbų nėščiosioms.
„Kai įėjau į D.Lane namus, ji man parodė rūbus ir pasitikslino, ar mano toks dydis, – pasakojo moteris. – Ji sudėjo juos į maišelį ir padavė man. Kai jau ruošiausi išeiti, ji manęs paklausė, ar nenorėčiau ir mergaitiškų rūbų – moteris sakė, jog juos gavo tada, kai dar nežinojo, kad gims berniukas.
Tarsi nujausdama kažką negero pagalvojau, kad turiu viską, ko man reikia.
Tačiau nenorėjau pasirodyti nemandagi, todėl nusprendžiau pasilikti. Moteris apėjusi mane uždarė duris.“
Neleido eiti namo
D.Lane būtent tada ėmė elgtis agresyviai, nors iš pradžių bandė sudaryti įspūdį, kad tik padeda.
„Ji pirmiausia trenkė man į nugarą, – prisiminė M.Wilkins. – Smūgis buvo stiprus ir agresyvus. Paklausiau, ar ant manęs buvo voras. Ji atsakė teigiamai ir pareiškė, kad tikriausiai jį užmušė.
Tačiau smūgiai tęsėsi. Apsisukau ir paklausiau, ką ji daro. Pridūriau, kad noriu eiti namo, ir nenorėčiau jos sužeisti.
Ėmiau eiti link durų, o ji mane labai grubiai suėmė ir ėmė stumti tolyn nuo jų, link vonios kambario. Koridoriuje šiek tiek stumdėmės – aš bandžiau pasiekti lauko duris.
Tačiau ji buvo stipresnė. D.Lane mane įstūmė į miegamąjį. Tuo metu mano galvoje sukosi daugybė įvairių minčių.
Kol mes kovojome, ji man vis aiškino, kad iškvies policiją. Galiausiai išsitraukiau savo telefoną ir pareiškiau, kad policiją iškviesiu aš. Moteris tada prispaudė mane prie lovos ir iš pradžių bandė dusinti pagalve, o tada – rankomis.
Ji kažką sudaužė ant mano galvos. Jaučiau, kaip veidu teka skystis. Vis klausiau jos – kodėl, kodėl taip darai?
Bandžiau sakyti, jog ją myliu, bet ji neklausė.“
Mirusią dukrą palaikė rankose
Visa laimė, M.Wilkins atsipeikėjo šalia savęs turėdama mobilųjį telefoną.
„Mano kojose buvo tiek mažai kraujo, kad bandydama atsistoti nukritau ir galėjau justi, kaip kraujuoju, – sakė ji. – Būtent tada, gulėdama ir laikydamasi už pilvo, pasiryžau gyventi.
Žinojau, kad galiu bet kada prarasti sąmonę, todėl suėmiau save į rankas ir sutelkiau visą dėmesį į išgyvenimą.“
Moteriai pavyko iškviesti pagalbą telefonu.
Kai M.Wilkins buvo nuvežta į ligoninę, ji gavo progą rankose palaikyti savo mirusią dukrą. Pasirodo, D.Lane mergaitę atvežė į tą pačią ligoninę – tačiau ji neišgyveno.
M.Wilkins ir jos vyras Danas galėjo praleisti kelias akimirkas su mergaite kaip šeima.
„Mes manėme, kad ji nuostabi, – pasakojo moteris. – Džiaugiausi, kad galėjau kartu su ja pabūti nors truputį.“
D.Lane suimta ir 2016-ųjų pradžioje bus teisiama už 8 sunkius nusikaltimus, tarp kurių – pirmo laipsnio neteisėtas nėštumo nutraukimas, pirmo laipsnio užpuolimas ir bandymas įvykdyti pirmo laipsnio žmogžudystę.
Moteris prisipažino įvykdžiusi nusikaltimą, tačiau teigė, kad kūdikį išpjovė tam, kad apsaugotų nuo M.Wilkins, kuri bandė ją nudurti.
D.Lane savo vyrui sakė, kad vaiką pagimdė ant laiptų. Jie kūdikį nuvežė į ligoninę, ir moteris mažąją visą laiką vadino savo sūnumi.
Nuo užpuolimo praėjo beveik 6 mėnesiai, tačiau Wilkinsų šeimai nepalengvėjo nė trupučio. Jie netrukus po siaubingo įvykio persikraustė į kitą miestą.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
