Būstus apžiūrėjo pro langą
Naujakuriai jau pasirašė butų nuomos sutartis su savivaldybe, gavo raktus ir greit kraustysis į būsimus namus Pasvalyje, Nepriklausomybės gatvėje.
Naujieji socialinio būsto gyventojai neslėpė, kad ne kartą buvo nuėję prie prabangaus namo bent pro langą į vidų pasižvalgyti. Žmonės prisipažino, kad juos labiausiai domina ne tai, kokia spalva išdažytos kambarių sienos, o kas bus jų naujieji kaimynai.
Labiausiai dėl kaimynystės jaudinasi iš alkoholio liūno išsikapstęs 49 metų Algirdas Adomonis. Vyras neslepia, kad velnio lašai sugriovė jo gyvenimą ir prireikė nemažai pastangų, kad atsisakytų šio net sveikatą pasiglemžusio įpročio.
„Iš pradžių nerimavau: jei aplinkui gyvens vien girtuokliai, tai ir aš galiu neatsispirti pagundai. Tačiau savivaldybės darbuotoja patikino, kad kaimynystėje gyvens tik tvarkingos šeimos“, – dar nepažįstamais naujaisiais kaimynais džiaugėsi A.Adomonis.
Vyras socialinio būsto laukė kone 12 metų. Per tą laiką jam jau buvo du kartus pasiūlyti socialiniai butai. Tačiau, pasak pašnekovo, patalpos buvo tik kokių 10 kvadratinių metrų, kiaurais langais ir išklypusiomis durimis, visai nepritaikytos neįgaliajam.
Pragėrė ir darbą, ir šeimą
Moliūnų kaime gyvenantis A.Adomonis jau 12 metų prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Anksčiau jis dirbo policijoje. Šeimoje prasidėjus nesutarimams, jis vis dažniau paguodos ieškodavo stikliuke.
„Per gėrimą praradau ir darbą, ir šeimą. Kai nieko nebeliko, teko grįžti į kaimą pas mamą. O kai prieš dvejus metus ji mirė, namuose likau šeimininkauti vienas. Tik savaitgaliais iš Panevėžio atvažiuoja brolis“, – atviravo pašnekovas.
Nors ir negali vaikščioti, ūkio darbus A.Adomonis nudirba be kitų pagalbos. Savo paties rankomis sukastame darže jis užsiaugina daržovių, gėlių daigų. Moliūnietis pasakojo, kad daržą sveikas žmogus sukastų per pustrečios valandos, o jis teįveikia per tris dienas. Bet įveikia.
Žmones iš apsemtos sodybos gelbėjo ugniagesiai
Vyras žiemai jau prisikonservavo agurkų, kompotų, pasigamino įvairių daržovių mišrainių. Visos šios gėrybės keliaus į Pasvalį. Kadangi naujajame name nėra sandėliuko joms laikyti, vyras jau susitarė su kaimynės dukra, gyvenančia toje pačioje gatvėje, kurioje įsikurs ir A.Adomonis, kad konservuotas atsargas ji priglaus savo rūsyje.
A.Adomonio motinos sodyboje visur žydi įvairiaspalvės gėlės. Moliūnietis džiaugiasi, kad šioms akį džiuginančioms grožybėms daug pinigų išleisti nereikia. Jam kainuoja tik sėklos ir trąšos.
Ši sodyba pastatyta gražioje vietoje, ant Pyvesos upės kranto, tik negandos jos neaplenkia. Prieš kelerius metus kilęs gaisras supleškino ūkinius pastatus ir broliui priklausantį namą. Po to pavasarinis potvynis apsėmė visą sodybą. Vanduo kambaryje buvo pakilęs net iki lovos čiužinio. Tuomet neįgalųjį ir jo motiną iš vandens spąstų vadavo ugniagesiai.
Po šio potvynio senas medinis namas pradėjo daug sparčiau pūti. Žiemą A.Adomoniui kone visą parą tenka kūrenti krosnį, kad būtų bent įmanoma tverti, nesustirti į ledą. Vyras sakė, kad kietojo kuro kompensacija jam nepriklauso, o iš neįgalumo pensijos atskaičiuojami alimentai dviem sūnums.
Valdininkei skambino kas mėnesį
Moliūnietis jau kelerius metus kas mėnesį skambina už socialinius būstus atsakingai savivaldybės darbuotojai ir vis teiraujasi, kada gaus stogą virš galvos. Vyras juokavo, kad savo skambučiais jis primena, jog dar yra gyvas ir būsto jam labai reikia.
„Pernai jau žadėjo skirti būstą, tačiau nespėjo namo įrengti. Šiemet darbuotoja patikino, kad nebesukčiau galvos dėl malkų, o kraučiausi lagaminus ir ruoščiausi įkurtuvėms“, – džiaugėsi pašnekovas.
Nors A.Adomonio santuoka iširo, tačiau jį su atžalomis sieja šilti santykiai. Kiekvieną vasarą tėvas su sūnumis važiuoja prie jūros, į neįgaliesiems rengiamas dviejų savaičių stovyklas. Ten neįgalieji kasmet mokosi vis naujo amato. Vyras su likimo draugais jau išmoko velti iš vilnos, daryti dirbinius iš šiaudų ir odos.
Stipendiją taupė pirkiniams
Nenorėdamas sėdėti sudėjęs rankų, vyras pasinaudojo Darbo biržos siuntimu mokytis. Jis Šiauliuose pusmetį gilinosi į gamybos iš odos paslaptis.
„Gaudavau nemažą stipendiją. Kadangi pinigų nepragėriau, tai susitaupęs nusipirkau televizorių, šaldytuvą, skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę ir kitų buičiai reikalingų smulkmenų“, – pasakojo A.Adomonis.
Po mokslų jis įsigijo verslo liudijimą, suteikiantį leidimą prekiauti savo gamybos dirbiniais iš odos. Tačiau savo rankdarbių moliūnietis dar neparduoda, pagamintus daiktus – pieštukines, diržus, dėžutes – jis išdovanoja.
Vyras su nekantrumu laukia dienos, kai bus įteikti raktai nuo naujo socialinio būsto. Jis jau įsivaizduoja, kaip gėlėmis išpuoš naujojo namo aplinką.
„Ką kambaryje kaimynai darys, man nerūpi. Svarbu, kad lauke pasodintų gėlių, atsegtais klynais negulėtų ir negertų po langais“, – svajojo pašnekovas.
Perka ne vaistus, bet cigaretes
Nors į buto vidų dar nebuvo įėjęs, tačiau A.Adomonis jau yra suplanavęs, kaip apstatys kambarį. Naujakurys turi pakankamai buitinės technikos, gavo funkcinę lovą. Dar jam reikia spintos ir spintelių virtuvei. Tad vyras taupo kiekvieną eurą, net mažiau begeria brangiai kainuojančių vaistų.
Pašnekovas pripažįsta, kad atsisakęs alkoholio galėtų mesti ir rūkyti. Užkietėjusio rūkaliaus skaičiavimu, per mėnesį cigaretėms jis išleidžia tiek, kiek kainuoja dvi dėžutės reikalingų vaistų.
Bet kol kas atokioje kaimo sodyboje gyvenantis vyras negali atsisakyti paskutinio malonumo užtraukti dūmą. Būna laikotarpių, kai per savaitę kokį žmogų mato vos du kartus.
Užtat stengiasi namuose neužsisėdėti: dalyvauja visose neįgaliųjų draugijos rengiamose varžybose. Su likimo draugais vyras yra iškovojęs ne vieną medalį.
Rekonstrukcijai – pusė milijono eurų
Pasvalio rajono savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Grincevičienė sakė, kad socialiniame name būstus gavo 8 šeimos.
Du butai pritaikyti neįgaliesiems, keturiuose dviejų kambarių būstuose gyvens 4 asmenų šeimos, likusiuose dviejuose gyvens vieniši asmenys. Pasak valdininkės, dalijant raktus jokių burtų griebtasi nebuvo, keturioms šeimoms butai išdalinti eilės tvarka.
Pasvalio rajone socialinio būsto dar laukia 98 asmenys, iš jų 4 – neįgalieji.
„Panevėžio rytas“ jau rašė, kad Nepriklausomybės gatvės gale, vaizdingoje vietoje šalia Pasvalio parko, ant Lėvens upės kranto, seno medinio namo rekonstrukcija kainavo daugiau nei 520 tūkstančių eurų (1 milijoną 800 tūkstančius litų).
Vienas butas buvusiuose sovietiniuose pionierių namuose mokesčių mokėtojams atsiėjo tokią sumą, už kokią Pasvalyje galima įsigyti ant upės kranto stovintį dviejų aukštų mūrinį namą.
Nors naujakuriai didelėmis patalpų erdvėmis džiaugtis negalės, tačiau gyvens pagal europinius remonto standartus įrengtuose butuose. Į naujus namus kraustytis galės tik nedaug rakandų turintys žmonės, nes butuose net atskirų patalpų virtuvėms nėra, o ir sandėliukams įrengti juose vietos neatsirado. Tik prie namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
