– Kokias vertybes įvardintumėte kaip svarbiausias?
– Tiesa, meilė, pusiausvyra, harmonija su Dievu, gamta, savimi, šeima, bendruomene, žmonija, maištas.
– Nemažai kalbate apie aplinkosaugą, sąmoningumo ugdymą, žmogaus autentiškumą, metate iššūkį visuomenę užvaldžiusiam materializmui. Kada ir kas paskatino tokią mąstymo kryptį?
– Viduje seniai brendo nepasitenkinimas. Lyg ir turėjau būti laimingas, bet giliai jaučiau, kad kažkas yra ne taip. Neseniai supratau, kad tas jausmas nedings: mano ekonominis gyvenimas yra žalingas aplinkai ir visuomenei, mano vartojimo įpročiai turi neigiamą poveikį mano vaikų ateičiai, o materialistinė būsena menkina mano žmogiškumą. Supratau, kad geriau miegosiu naktimis, jeigu kovosiu su tuo, o ne ignoruosiu skaudžias tiesas. Mąstymo kryptis visada buvo, tik dabar mano veiksmai arčiau minčių ir širdies.
– Kokį save ir savo gyvenimą įsivaizduojate po 10 metų?
– Be galo turtingą ir kupiną įspūdžių bei nuotykių, panašiai kaip ir dabar. Tik gal norėtųsi daryti didesnį poveikį kitiems.
– Spinduliuojate paprastumą ir gerą energiją. Vis dėlto ar kada buvote pajutęs žvaigždžių ligos simptomus?
– Manau, visi esame ką nors tokio patyrę. Mūsų visuomenė turi polinkį susireikšminti. Ne tik muzikantai, bet ir daugelis žmonių pučia savo ego, norėdami pasirodyti kietesni. Labai dažnai jie patys pradeda tikėti savo dirbtine persona. Tada dirbtinė persona užvaldo tikrą žmogų. Apie tai neseniai parašiau dainą „Do You Own Your Demons?“, ją galima parsisiųsti iš interneto svetainės www.introextro.lt.
– Prieš keletą metų sakėte, kad vis dar jaučiatės paaugliu. Ar tą patį galite pasakyti ir dabar?
– Augu. Kiekvieną dieną augu. Norėčiau tikėtis, kad dar ilgai augsiu. Bet tam tikra prasme amžinai būsiu šmaikštus paauglys.
– Kokia veikla, be muzikos, šiuo metu labiausiai kutena sielą?
– Man pradėjo labai patikti vesti mokymus apie vertybes ir socialinį kapitalą. Fotografija taip pat mane gydo.
– Ar visada pavyksta mėgautis darbo procesu ir išvengti per didelės dėmesio koncentracijos į tą momentą, kai tikslas bus pasiektas?
– Ne visada. Aišku, jei atlieki darbus su malonumu, gali geriau ir ilgiau atsiduoti projektams, bet anksčiau ar vėliau kiekvienas procesas pareikalauja kraujo, ašarų ir sielos. Tada jau ne mėgaujiesi, o klimpsti į kovą. Tai taip pat būna prasminga ir suteikia savitą malonumą.
– Kaip įsitraukiate į įvairiausius projektus? Dažniau siūlote savas idėjas ar prisidedate prie jau sugalvotų idėjų įgyvendinimo?
– Įvairiai – būna ir taip, ir taip. Jeigu turiu laiko ir galimybių, visada bandau jas realizuoti ar bent padėti realizuoti kitiems. Manau, kad gera idėja yra kaip komplimentas gražiai moteriai. Man patinka jomis dalintis. Jeigu nepasakai komplimento, jis lieka neišnaudotas. Jeigu bijai dalintis idėjomis, jas realizuoti sunkiau.
– Labiau mėgstate laikytis plano ar improvizuoti?
– Tik geras planas leidžia sėkmingai improvizuoti.
– Dažnai kalbama, kad lietuviai yra šalti, uždari ir rūstūs. Ar pritariate šiam požiūriui?
– Lietuviai labai sparčiai keičiasi. Mes jau ne tokie, kokie buvome prieš 20 metų. Pažįstu daug „reabilituotų marozų“. Be to, lietuvis nelygus lietuviui – visokių būna. Mane labai įkvepia tai, kad esame dinamiška tauta, kuri formuoja save naujai dabar, XXI amžiuje.
– Ar turite autoritetų?
– Mano maištingas charakteris neleidžia pripažinti autoritetų. Visi esame lygūs, tik kai kuriems labiau sekasi. Bandau mokytis iš tų žmonių, kurie savo egzistenciją paverčia pilnavertiška, harmoninga, įvairiaspalve, kupina įspūdžių ir meilės.
– Paskutinė skaityta knyga.
– Sommerset Maugham „Short Stories“.
– Esate šeimos žmogus. Ar galėtumėte įsivaizduoti save, pasirinkusį vienišiaus kelią? Ko moko, ką suteikia gyvenimas šeimoje, žmona, vaikai?
– Gera būti vienam, bet šeima man suteikia pilnatvės ir perspektyvų, suvokimą, kad aš esu ne vienas ir viską darau ne vien dėl savęs. Nuoširdžiai tikiu, kad kiekvienas žmogus yra tik maža subjektyvi platesnės kolektyvinės sąmonės versija. Taip pat tikiu, kad kiekvienas žmogus yra tik laikina savo šeimos raidos stotelė. Kai daugiau pradedi galvoti holistiškai apie kitus ir potyrius šioje laikinoje stotelėje, tada geriau supranti ir save.
– Erica yra sakiusi, kad esate griežtas savo berniukams. Ar vaikai visada Jūsų klauso?
– Mano vaikai būtų trenkti, jeigu visą laiką aklai klausytų. Jie privalo tikrinti savo galimybių ribas. Aš privalau per discipliną ir paaiškinimus sukurti aplinką, kurioje jie gerai suvoktų, kokios yra jų veiksmų pasekmės.
– Ar dažnai įsimylite žmoną vis iš naujo?
– Mūsų meilė kaip nesibaigiantys amerikietiški kalneliai: pilna aukštų ir žemų momentų. Niekada nebūna nuobodu.
