„Pirmiausia man reikia naujo paso, o Lietuvos ambasados Indonezijoje nėra. Antra, noriu, kad mano tėtis galėtų susitikti su savo vaikaite. Be to, mano vyrui būtina pamatyti, iš kokios kultūros esu, kad geriau galėtume suprasti vienas kitą. Mano brolis iš mažo berniuko pavirto į paauglį, o manęs nebuvo šalia. Ir Lietuvos ilgesys yra begalinis“, – vardija moteris.
Ištekėjo spontaniškai
„Daugiau kaip prieš trejus metus, laimėjusi Darmasiswa stipendiją, išvykau į Indoneziją, Balio salą studijuoti batikos meno. Tai buvo metų laiko, ne laipsnio siekiančios, kultūrinės studijos. Tame pačiame universitete sutikau savo dabartinį vyrą.
Pasibaigus programai planavau skristi namo atgal į Lietuvą, tačiau likus penkioms dienoms iki skrydžio supratau, kad laukiuosi. Taigi, mes nusprendėme susituokti ir likti gyventi Balyje. Galbūt šis sprendimas buvo per greitas, galbūt pakankamai neapgalvotas, bet mes tuo metu neturėjome laiko“, – savo istoriją aukų rinkimo puslapyje dėsto Eglė.
Motina išsižadėjo
Pasak Eglės, jie neturėjo pakankamai laiko nuspręsti, kur geriausia kurti savo naują šeimą. „Nusprendžiau pasikalbėti su savo tėvais, nes abu su vyru buvome studentai ir neturėjome pinigų. Tikėjausi pagalbos ir patarimo. Abiejų reakcija mane gerokai šokiravo.
Mano mama, kuri buvo draugė ir patarėja, kuri, galvojau, visada priglaus nutikus bėdai, atsisakė padėti. Jos atsakymas buvo vienareikšmiškas – dabar tu turi savo šeimą, tad pasilik su ja, o aš turiu savo asmeninį gyvenimą ir negaliu tavęs priimti pagyventi su tavo šeima nė vienai nakčiai. Taip jau atsitiko, kad nuo to karto mes ir nebebendraujam.
Mano vyro šeimai nėra jokių problemų, kad mes gyvenam drauge, jie netgi džiaugiasi. O mano tėtis nustebino gerąja prasme, padėjo, kiek galėjo, palaikė ir suprato, davė pinigų mūsų religinėms vestuvėms“, – pasakojo Eglė.
Vestuvėms ėmė paskolą
Religinės vestuvės Indonezijoje privalomos – kitu atveju Eglės vyro šeima būtų atstumta ir nesuprasta visuomenės.
„Be to, mano vyras yra iš Hindu šventiko šeimos, ir visos bendruomenės akys yra nukreiptos į ją. Nors darėm viską kaip įmanoma paprasčiau, tačiau vis tiek dalį pinigų Hindu aukojimams turėjome pasiskolinti. Iki šiol tą paskolą vis dar mokam bankui.
Mes abu iš paprastų šeimų ir bandome kurti savo gyvenimą patys, bet ne viskas taip paprasta, kai esi iš skirtingų kultūrų, šalių, kontinentų. Nors aš esu oficialiai ištekėjusi, vis tiek negaliu legaliai dirbti Indonezijoje. Darbo viza kainuoja apie du tūkstančius dolerių metams, o mano vyras uždirba apie du šimtus dolerių per mėnesį, ir tai yra normali vidutiniška alga Indonezijoje. Mes stengiamės ir darom visus pasitaikiusius papildomus darbus, tačiau to neužtenka grįžimui į Lietuvą“, – dėstė Eglė, prašydama suaukoti pinigų, kad jie su vyru ir dukrele galėtų aplankyti mūsų šalį.
Prašo kalėdinės dovanos
„Aš tiesiog negaliu grįžti namo be jūsų pagalbos. Padėkit indonezietiškai – lietuviškai šeimai pajusti Kalėdinį stebuklą“, – prašo už indoneziečio ištekėjusi lietuvė.
Pinigų, pasak jos, jiems reikia bilietams Balis – Lietuva – Balis, jos vyro vizai ir draudimui (be jo jis negali gauti vizos), o taip pat santuokos ir vaiko gimimo liudijimo dokumentų legalizavimui. „Jeigu surasime savo vietą Lietuvoje, likusius pinigus paaukosime tiems, kam jų reikia taip pat kaip mums šiuo metu. O jei ne – grįšime į Balį, pas savo indonezietišką šeimą, ir kovosime dėl šviesesnio rytojaus“, – žada Eglė.
Lietuvė pasiryžusi savo vyrui padėti surasti ir geresnę darbo vietą. „Mano vyras yra nuostabus drožinėtojas ir pjaustytojas. Jam vienodai pasiduoda medis, daržovės ar vaisiai. Gal kam reikia sąžiningo ir talentingo darbuotojo?“ – siūlo lietuvė, įkėlusi savo vyro drožinių ir išpjaustytų vaisių nuotraukas.
Per vieną dieną lietuvės ir indoneziečio šeimai buvo suaukota daugiau kaip tūkstantis JAV dolerių – tai apie 20 proc. jų prašomos sumos. Lietuvės paramos prašymą galite rasti čia.
