45 metų Rytis Januška – dokumentinių filmų kūrėjas, operatorius ir režisierius. Jo žmona Rasa Januška taip pat sukasi kino pramonėje – padeda montuoti filmus.
Iš emigracijos sugrįžusio R.Januškos siekis – privilioti į Kauną kuo daugiau didelių tarptautinių kino kompanijų. Su jomis šiuo metu derybas veda savivaldybei priklausantis Kauno filmų biuras ir R.Januškos įkurta įmonė.
Kaunietis tiki, kad ateityje į gimtąjį miestą sugrįš ir daugiau laimės svetur ieškojusių lietuvių.
Kūrė dokumentinius filmus
R.Januška iš Kauno išvyko į JAV 1994 metais. Prieš emigruodamas jaunuolis Kaune studijavo radioelektroniką, tačiau jautė, jog tai – ne jo pašaukimas.
Atvykęs į Čikagą kaunietis tapo vietos lietuvių radijo laidos „Margučiai“ žinių vedėju, vėliau dirbo JAV lietuvių televizijoje operatoriumi ir vaizdo režisieriumi, buvo vienas televizijos steigėjų.
2000 metais R.Januška įstojo į Čikagos „Columbia“ koledžą ir krimto kinematografijos mokslus – ypač gilinosi į dokumentinių filmų kūrimą, operatoriaus darbo subtilybes.
Čikagoje lietuvis įkūrė įmonę „TVS digital“, kuri užsiėmė dokumentinių filmų, reklamos kūrimu, vaizdo grafika, montažu, pramoginių renginių filmavimu.
R.Januška taip pat įamžindavo JAV vykstančias tautiečių masines šokių šventes. Vienas įspūdingiausių jo ir jo komandos darbų – dokumentinė juosta apie iškilaus JAV lietuvio kunigo Antano Saulaičio gyvenimą.
Bilietai – tik į vieną pusę
R.Januška buvo įkūręs Čikagoje ir restoraną, kuriame dirbo jo būsimoji žmona – iš Kauno kilusi mados dizainerė Rasa.
2008 metais Ryčiui su Rasa sukūrus šeimą, restoranas atiteko pirmajai vyro žmonai Audronei.
Nuo to laiko R.Januška visą dėmesį skiria veiklai, susijusiai su filmų kūrimu.
Porai užsienyje sekėsi neblogai, tačiau traukė tėvynės ir gimtojo miesto ilgesys.
Šis jausmas ypač stipriai buvo apėmęs Rasą, kuri nuolat svajojo apie sugrįžimą.
Per Kalėdas R.Januška įteikė žmonai neįprastą dovaną – skrydžio bilietus į vieną pusę.
Sužinojusi, kad tai – kelionė namo, moteris apsiverkė iš džiaugsmo ir netikėtumo. 2000 metais išvykusi į JAV ji niekuomet nenorėjo pasilikti svečioje šalyje visam laikui.
Ragavo ir bedarbio duonos
Sugrįžęs į Kauną R.Januška prisidėjo prie dokumentinių filmų apie sostinės Valdovų rūmus, legendinius krepšininkus Šarūną Marčiulionį, Arvydą Sabonį kūrimo – tiesa, jau po kitų kompanijų sparnu. Buvęs emigrantas dirbo drauge su prodiuserių kompanija „Legal Guns“ ir režisieriumi Daliumi Abariumi.
Tiesa, didelę patirtį turinčiam vyrui kurį laiką teko kreiptis net į Darbo biržą. Tačiau samdomo darbuotojo duonos jis vis dėlto nusprendė neragauti.
2015 metų vasarą R.Januška sumanė įsteigti savo įmonę, susijusią su filmų pramone. Viena svarbiausių jos veiklos sričių – užsienio kino kompanijų pritraukimas į Kauną.
Stebina biurokratinės kliūtys
Buvęs emigrantas įsitikino, jog verslo kūrimas tėvynėje – ne juokų darbas, reikia įveikti nemažai biurokratinių kliūčių.
„JAV aiškiai surašyta, ką reikia padaryti kuriant nuosavą įmonę. Ten viskas daug paprasčiau. O pas mus sugalvota įvairių nelogiškų draudimų – pavyzdžiui, iki šiol niekaip negaliu įkurti bendrovės „Cinema Kaunas“, nes pavadinime yra angliškas žodis.
Įsteigiau įmonę kitu pavadinimu, bet vis tiek sieksiu, kad būtų leista naudoti senąjį“, – egzistuojančiomis kliūtimis stebėjosi R.Januška.
Amerikoje verslo naujokai trejus metus moka gerokai mažesnius mokesčius, o Lietuvoje jie beveik neskatinami.
„Valdininkai nuo pat pradžių galvoja, kad jei atsidarei įmonę, tai jau esi mokus“, – kraipė galvą pašnekovas.
Miestui dėmesys didėja
R.Januška sakė spėjęs pastebėti kad kino kūrėjams Kaunas yra patrauklus.
„Anksčiau vakariečiai Kaunu nesidomėjo – filmavimo aikštelės išdygdavo Vilniuje, pajūryje, kitose vietose.
Dabar jie į Laikinąją sostinę dėmesį atkreipia vis dažniau.
Kai kas nustemba, sužinojęs apie unikalius Kauno pastatus, atviras teritorijas“, – pasakojo R.Januška.
Kaune yra išlikę nemažai praėjusio amžiaus prieškario ir dar senesnių kultūros paveldo objektų, tinkamų meninių, dokumentinių filmų kūrėjams.
Užsienio prodiuserius ir režisierius traukia Kauno pilis, Žaliakalnio funikulierius, Aleksoto apžvalgos aikštelė, Prisikėlimo, Įgulos bažnyčios, Kauno centrinis paštas, „Romuvos“ kino teatras, kiti istoriniai statiniai.
Į akis krito duobėtos gatvės
Kaip atrodė Kaunas patiems į jį po ilgo laiko sugrįžusiems kauniečiams?
R.Januškos žmona sakė, kad ją pirmomis savaitėmis labiausiai šokiravo duobėtos gatvės ir jomis šlitinėjantys apgailėtinos išvaizdos taurelės mėgėjai, kurių galima išvysti kiekviename miesto rajone.
Vėliau akys prie šių vaizdų priprato.
R.Januška tikino, kad JAV gatvėje sutikti žmonės linksmesni ir mandagesni, mielai atsakys ko nors paklausti, paaiškins, jei ko nežinai. Kauno gatvėse praeiviai atšiauresni, ne tokie geranoriški. „Tiesa, prieš 13 metų buvo dar blogiau“, – laikotarpius prieš emigraciją ir po jos palygino į gimtą lizdą parvykusi moteris.
Ji džiaugėsi, kad miestas puošiasi, vyksta statybos – iškilo „Žalgirio“ arena, atnaujinta Kauno pilis, kiti svarbūs kultūros paveldo objektai, tačiau mano, kad darbo gražinant miestą dar per akis.
Rasos sutuoktinis įsitikinęs, jog svarbiausia, kad pasikeistų patys žmonės. Grįžęs į Kauną jis vėl pamatė tai, ko neteko regėti Amerikoje – ten dauguma žmonių net nesuvokia, kas yra „blatas“ ar „otkatas“, o Kaune reikalai ir toliau tvarkomi per pinigus, pažintis.
Tačiau į gimtą miestą sugrįžęs R.Januška mano, jog po kelerių metų Kaunas sparčiai ūgtels, taps vakarietiškesnis.
Prie to prisidės ir buvę emigrantai. „Pažįstu ne vieną užsienyje prasimušusį, bet sugrįžti į Lietuvą ketinantį tautietį“, – sakė R.Januška.
Kitąmet bus kuriami keturi filmai
Kauno viešose vietose kuriamus mūsų šalies ir užsienio kompanijų filmus, gatvėse ar parkuose filmuojamas masines scenas iki šiol galima suskaičiuoti pirštais.
Bene didžiausio susidomėjimo sulaukė lietuviškos juostos „Emilija“ filmavimas, vykęs šią vasarą Laisvės alėjoje, jame dalyvavo net 500 savanorių.
Tuo tarpu 2016 metų pavasarį įvairiose Kauno vietose planuojama kurti net keturis filmus – į Kauną panoro įžengti Didžiosios Britanijos ir Australijos kino pramonės atstovai.
Garsi britų kompanija Kaune kurs viso metražo meninį filmą – dramą.
Australų kompanija suks meninę istorinę juostą apie žinomą Europos sportininką.
Du pilnametražiai filmai bus lietuviški – drama ir istorinis filmas.
„Jei viskas klostysis sklandžiai, kitąmet koją į Kauną įkels dar viena užsienio kino kompanija“, – sakė R.Januška.
Kol dar derinamos paskutinės susitarimų detalės, kompanijos neįvardijamos.
