Neseniai Socialdemokratų partiją palikusi A.Zuokienė išvyko atostogų, per jas norėjo pabūti vienumoje.
Tam puikiai tiko Prancūzijos vienuolynai.
Verslininkė ir socialinio projekto „Nedelsk!“ vadovė A.Zuokienė prieš atostogas ieškojo meditacijos programos. „Tiesiog sutapimas, jog ji vyko vienuolyne ir galėjau stebėti vienuolių gyvenimą. Aplankiau net tris vienuolynus“, – pasakojo moteris.
Vienuolyne – ne naujokė
Jai tai nėra nauja patirtis – buvimo tyloje prasmę ir naudą Agnė yra patyrusi ir anksčiau.
Vyresnieji jos vaikai mokėsi Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, kuri dažnai rengdavo rekolekcijas. „Aš, kaip mama, ne sykį dalyvavau ir verkiau iš džiaugsmo“, – neslėpė A.Zuokienė.
Prieš kelerius metus ji trejetą dienų dvasios atgaivos sėmėsi kontempliatyviame moterų vienuolyne Paparčių kaime, Kaišiadorių rajone.
„Bet šįsyk ieškojau ne atgaivos, o atsakymų į daug metų kamuojančius klausimus – kokia aš esu? Ne kokia atrodau ar noriu būti, bet kokia esu“, – prisipažino buvusi Seimo narė.
Būdama Prancūzijos vienuolynuose A.Zuokienė keldavosi penktą valandą ryto – tokiu metu vienuolės skambindavo varpu ir giedodavo. Lietuvė kartu su vienuolėmis susitelkdavo į rimties meditaciją, tik tada sėsdavo pusryčiauti.
Visą dieną Agnė praleisdavo tyloje – net ir prie pusryčių, pietų ir vakarienės stalo niekas nekalbėdavo. Pagal vienuolyno dienotvarkę ji devintą valandą vakaro eidavo miegoti.
Tokios atostogos tikrai nebuvo nuobodžios ar neįdomios, nes per jas A.Zuokienė patyrė savų atradimų – išmoko sustabdyti laiką ir geriau pažino save.
Mokėsi įsiklausyti
„Yra daug meditacijos mokyklų. Aš pasirinkau tokią, kurioje nėra religijos, nėra kraštutinumų ir siūloma eiti vidurio keliu. Labai įdomu pasikalbėti su savimi tyloje. Iš pradžių išsėdėti valandą tyloje nėra paprasta – ir visai nesvarbu, kaip sudėtos rankos ar kojos, gali net gulėti“, – pasakojo pašnekovė.
Žinoma moteris juto, kaip pirmiausia mintimis peržvelgdavo savo kūną, lyg pačiupinėdama kiekvieną jo dalį, o tuomet imdavo lėkti mintys.
Vienuolės mokė: reikėtų įsivaizduoti, kad esi stebėtojas šalikelėje ir stebi lekiančias mašinas, šiuo atveju savo mintis. Kai kurios jų sustoja, tačiau medituojant reikia išmokti jas išlydėti – sakyti: „Puiku, kad stabtelėjai, o dabar jau laikas tau važiuoti toliau.“
A.Zuokienė įsitikinusi, kad įsiklausyti į save galima bet kur ir bet kada – stovint transporto spūstyje, laukiant eilėje, kur nors einant, tvarkantis.
Netgi prieš atsiliepiant į telefono skambutį ar išsiunčiant elektroninį laišką vertėtų bent tris kartus įkvėpti.
„Juk viskas laikina – mūsų pyktis, nusivylimas, graužatis, baimė ir visa, kas mums kelia nerimą.
Kai mums blogai, galvojame, kada tai baigsis, kai mums gera, norime tą momentą sustabdyti, tačiau viskas kinta – ir mūsų emocijos, ir mintys, ir raukšlės, ir svoris“, – vienuolyne išmoktomis pamokomis dalijosi buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko žmona.
Vienuolyne sulieknėjo
A.Zuokienė, prieš išvykdama atostogų, užsiminė, kad laikosi dietos ir norėtų numesti 7 kilogramus, kad per Kalėdas tilptų į vieną suknelę. Atrodo, tai jai pavyks. Mat vienuolyno maistas buvo dietinis – vien daržovės.
***
Istorijos tęsinį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
