Lietuves pamilę musulmonai skuba tuoktis – turi rimtą priežastį

Lietuvai nepavyks išvengti pabėgėlių, o jiems – Lietuvos. Į šalį plūstelės gal ir ne vienas tūkstantis jaunų vyrų musulmonų. Labiau nei lietuvių kalbos pamokų jiems reikės moterų ir vaikų. Ar mes pasirengę svetimos šeiminės kultūros staigmenoms?

Masinės sutuoktuvės Jordanijoje.<br>ViDA Press nuotr.
Masinės sutuoktuvės Jordanijoje.<br>ViDA Press nuotr.
M.Larbi Orientalistikos centre dėsto islamo teisę, kultūrą, istoriją, etiką ir koranistiką.
M.Larbi Orientalistikos centre dėsto islamo teisę, kultūrą, istoriją, etiką ir koranistiką.
Islamo šalių gyventojų papročiai pamažu persikelia į Vakarų Europą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Islamo šalių gyventojų papročiai pamažu persikelia į Vakarų Europą.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Laima Lavaste („Lietuvos rytas“)

Nov 1, 2015, 12:53 PM, atnaujinta Oct 6, 2017, 9:52 AM

Ar lietuvei moteriai, ištekėjusiai už praktikuojančio musulmono, būtina atsiversti į islamą? Apie tai paklausiau Vilniaus universiteto Orientalistikos centre islamo teisę, kultūrą, istoriją, etiką ir koranistiką dėstančios Maritanos Larbi.

– Ne, nebūtina. Problemų iškyla, kai atsiranda vaikų. Musulmono šeimoje gimę vaikai neturi kitokios išeities – tik būti musulmonais.

Kas juos auklės gerais musulmonais? Be abejo, mama.

Bet ji – krikščionė, tačiau turi suteikti musulmonišką auklėjimą. Ir kyla problemų.

Būtų geriausiai, kad ji atsiverstų į islamą, suprastų tas tiesas ir auklėtų vaikus. Bet šeimose būna įvairiai, ne visi griežtai laikosi tradicijų.

– Moteriai sunku atsispirti, tuoj kils konfliktas.

– Šeimoje prasidės paprasčiausi nesutarimai. Vyras pareikalaus, kad šaldytuve nebūtų kiaulienos. Jei moteris į musulmonų šeimą ateis su trumpu sijonu – į ją bus kreivai žiūrima.

Nori ar nenori ji tokio požiūrio? Ir taip pamažu priartėjama prie islamo kultūros.

– Kokia yra atsivertimo į islamą procedūra?

– Labai paprasta. Moteriai tereikia pasakyti arabiškai vieną sakinį: „Nėra kitos dievybės, išskyrus Dievą, o Mahometas yra jo pasiuntinys.“ Ir ji jau musulmonė.

– Atvykęs į Lietuvą pabėgėlis musulmonas pamilsta lietuvę ir ateina į musulmonų dvasinį centrą Muftiatą Vilniuje tuoktis. Ateina Marytė ir Muhamedas iš Sirijos, šis neturi jokio dokumento, nes pametė, turi tik Vokietijoje gautą, galbūt išgalvota pavarde. Kokia bus procedūra?

– Niekas jo dokumentų neklaus, viskas daroma tik Dievo akivaizdoje ir už savo veiksmus jis atsakingas tik prieš Dievą. Jei pameluos, jo nuodėmė.

Dvasininko imamo funkcija – tik būti tarpininku tarp žmogaus ir Dievo. Reikia dviejų liudininkų, kurie patvirtins jaunikio tapatybę.

– Ar jis turi pasakyti, kad turi daugiau žmonų, nes jo šalyje daugpatystė įteisinta?

– Taip, jis turi pasakyti, o žmona ištars – aš žinau ir sutinku.

– Nors daugpatystė Lietuvoje – nusikaltimas?

– Moteris turi žinoti, kad tai religinė santuoka, niekur neregistruojama. Ją reikia užregistruoti civilinės metrikacijos biure, kur iš vyro bus reikalaujama legalizuotų dokumentų.

– Bet išėję iš Muftiato jie jau vyras ir žmona?

– Taip, ir gali pradėti lytinį gyvenimą, nes iki to jis tikinčiam musulmonui draudžiamas.

Todėl įsimylėjęs musulmonas ir skubės lietuvaitę nusivesti į maldos namus.  Nuvykę į vyro gimtinę jie laikomi susituokę. Ten gali įforminti civilinę santuoką.

– Koranas leidžia vienu metu turėti keturias žmonas. Didelė tikimybė, kad lietuvėms teks susidurti ir su tokia patirtimi?

– Taip, daugelyje arabų šalių ji įteisinta. Net šalyse, kuriose draudžiama, valstybės įstatymas apeinamas, nes Dievo įstatymas jiems aukštesnis.

Bet Koranas nurodo, kad visoms žmonoms vyras turi būti vienodas – joms vienodai turi tekti meilės naktų. Turėtų net būti nustatytas grafikas. Tai vyro pareiga. Tad lietuvėms moterims vyro daugpatystė neturėtų būti staigmena.

– Mažai lietuvaičių yra girdėjusios apie tokią malonumų santuoką „mutaa“, kai vyras, turėdamas net kelias žmonas tradicinėje santuokoje, gali sudaryti su jam patinkančia moterimi laikiną santuoką 15 minučių, savaitei, metams. Ar lietuvaitės neįklius į tokios santuokos spąstus?

– Gali įkliūti. „Mutaa“ santuoka draudžiama sunitams, bet leidžiama šiitams. Populiari Irane, Irake. Bet vyras musulmonas privalo jai tai išaiškinti. Aišku, gali ir pameluoti. Moterys turi būti budrios.

Sakykime, koks nors iranietis atvyks čia, šeima toli, jis nori turėti lytinių santykių, bet nesantuokiniai draudžiami.

Jis gali su lietuvaite vėl nueiti pas musulmoną dvasininką ir sudaryti laikiną santuoką, kuri islame legali.

Kai susitarimo laikas pasibaigs, jie išskirti savaime.

Tokia santuoka gali būti sudaroma, kai laukiama tikrosios santuokos, kol tvarkomi dokumentai. Moteris jau turi tam tikrą statusą.

– Truputį primena ryšį su meiluže? Ar galima tai traktuoti kaip paslėptą prostituciją?

– Panašiai, bet ji įteisinta. Vyras moteriai privalo dovanoti dovaną, mažiausiai penkis gramus aukso. Sutartyje aptariamas ir vaikų išlaikymas, jei jų gimtų, atlygis moteriai.

Moteris, pasibaigus tokiai laikinai santuokai, keturis mėnesius negali sudaryti naujos „mutaa“ santuokos su kitu musulmonu, kol nepaaiškėja, kad ji ne nėščia.

Nors vyras gali sudaryti iškart kelias tokias santuokas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.