Šeimas paliko trys moterys
Keičiasi laikai ir keičiasi papročiai, vertybės, gyvenimo būdas. Deja, ne visuomet į gera. Ypač kai dėl tų pokyčių nukenčia vaikai – nuo pilnamečių iki mažylių.
Anksčiau žmonas ir atžalas į lengvą gyvenimą iškeisdavusius vyrus dabar sparčiai vejasi moterys – susiranda meilužius, sukuria naujas šeimas, o vaikai iš ankstesnės santuokos lieka gyventi pas savo tėvus. Ne visos noriai moka netgi alimentus.
Vieno Aukštaitijos krašto kaimo gyventojai nelinksmai juokauja, kad gal ateiviai bus atnešę negerų bacilų, dėl kurių net trys kaimo moterys paliko vaikus auginti tėvams ir išėjo gyventi pas kitus vyrus.
„Kažkokia seksualinė revoliucija. Kur dingo motiniškas instinktas? Sunkiai gyvenome, auginome kas mažiau vaikų, o kas visą pulką, bet nepalikome jų nei dėl nepriteklių, nei tuo labiau dėl meilužių“, – stebėjosi sutiktos vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys.
Kaimietės prisipažino, kad šios trys istorijos joms niekaip – nei protu, nei širdimi – nesuvokiamos.
Jos pasakojo, kad du iš trijų šių vyrų, likusių su vaikais, pakilnoja ir stikliuką, o trečiasis buvo parsivedęs jaunutę sugyventinę, bet, palyginti su motinų – gegučių – elgesiu, to net neverta laikyti nuodėme.
„Negali sakyti, tėvai rūpinasi vaikais, bet motinos meilės niekas neatstos“, – kalbėjo jos.
Su dukra švarino grybus
Nepranešę apie būsimą viešnagę, užsukame pas visas tris šeimas, kuriose vaikai auga su tėvu, be motinos.
Dvi šeimas randame namuose – abu tėvai su vaikais darbuojasi lauke, vyrai blaivūs. Trečios šeimos tėvą pavyko pakalbinti vėliau telefonu.
Paprastu kaimo keliuku keliaujame pas pirmą šeimą. Motina gyvena atskirai ir nuo buvusio sutuoktinio, ir nuo penkių savo vaikų.
Dainius (visi vardai pakeisti) su viena iš dukterų kieme, prie didelio medinio stalo, pasišnekučiuodami švarina baravykus. Kad linksmesnis darbas būtų, garsiai groja radijas.
Nuo grybų gausos apraibsta akys – krepšyje guli ir didžiagalvių storakočių, ir visai jaunučių, vos išdygusių baravykiukų.
Dainius šypsosi buvęs miške prieš kelias dienas, bet tuomet neparnešė tokio derliaus. O šįkart grybų pridygę tiek, kad nesugebėjo visų namo partempti.
Mergaitė sakė jau porą dienų nebuvusi mokykloje, nes blogai jautėsi, slogavo. Kitą dieną žadėjo eiti pas gydytoją, bet nesmarkiai sirguliuojant toks darbas jai ne per sunkus – juk be jos pagalbos tėtis būtų dvigubai sugaišęs, beskutinėdamas grybų kotus.
Tėvas ir dukra guviai aptarinėjo, kam išleis pinigus pardavę baravykus. Nusipirksią maisto, gal ko reikės mokyklai...
Dainius vėliau už grybus gavo apie 40 eurų.
Žmona išėjo pas kitą vyrą
Dainius pasakojo, kad jo tėviškė – netoliese, pamiškėje, o šią sodybą pirko su dabar jau buvusia žmona.
Vaikų motina prieš 3 metus, dirbdama miestelyje, susirado kitą vyrą ir išėjo pas jį gyventi. Praėjus vos pusmečiui po oficialių skyrybų, ji su kitu vyru pasigimdė dar vieną atžalą, o Dainius privalėjo sostinėje įrodinėti, kad ne jis to vaiko tėvas.
Namas – didelis, dviejų galų, su senovinėmis langinėmis, bet gerokai apardytas laiko, betrūnijančiais sienojais. Šeima gyvena viename gale – taip sutaupo malkų, o ir liko dabar trise – Dainius ir dvi dukros paauglės.
Mat iš penkių su Dainiumi gyventi likusių vaikų trys sulaukė pilnametystės. Viena dukra išvykusi dirbti į užsienį, kita mokosi kolegijoje, sūnus dirba mieste.
Pastarieji kas savaitgalį parvykdavo padėti nuimti derliaus – kasti bulvių, tvarkyti kitų daržovių – agurkų, pomidorų, morkų, burokėlių.
Kaip kaime įprasta, sodyboje pakanka vietos dviem šunims ir katinams.
Nėra dėl ko kariauti
Apvalaus veido, ryškių akių, labai simpatiška, kasdieniais, bet švariais drabužiais vilkinti Dainiaus dukra noriai bendrauja su netikėtai atvykusiais svečiais.
Pasakoja, kad viskuo yra patenkinta. Ir mokyklinių reikmenų, ir maisto, tikina, pakanka – su seserimi ir tėvu išsiverda net cepelinų, balandėlių, išsikepa bulvinių blynų – mokantys bet ką pasigaminti.
Maisto produktus perkantis bet kuris šeimos narys – ir visi drauge, ir po vieną. Patikrina, ko reikia, ir daugiau neišlaidauja, kad eurų nepritrūktų.
Dar mergaitės gauna nemokamą maitinimą mokykloje, nes tėvas registruotas darbo biržoje.
Paauglė šypsojosi, kad maistas mokykloje labai skanus, esą visi naujokai tuo stebisi.
Į mokyklą veža autobusas. Ji dar nežino, kuo norėtų būti, bet traukia meniniai dalykai. Mokslas sekasi labai gerai.
Namų gaspadoriumi mergaitė vadina tėtį. Paklausta, ar dviese su seserimi nebando perimti valdžios, ji juokiasi, kad nėra dėl ko kariauti – dėl visko gražiuoju susitaria.
Dukra labai myli tėvą
Vėliau iš mokyklos, po pamokų ir po šokių būrelio, grįžta ir jauniausioji Dainiaus dukra. Iš karto matyti, kad šokėja – liauna, lanksti.
Tokio pat mielo veido kaip ir sesuo, šiltos šypsenos, mandagi, tvarkingai apsirengusi, šviesius plaukus surišusi į ilgą garbanotą kasą. Mergaitė sako, kad iš vakaro buvo prisipynusi kasyčių.
Tušu paryškinusi ir blakstienas.
Paklausta, ar dažnai pasikalba su motina, mergaitė šiek tiek sutrinka. „Kaip kada... Nelabai“, – nedrąsiai sako.
Bet pasiteiravus, ar myli tėvą, mergaičiukės veide nušvinta šypsena: „Labai!..“
Dainius, tai išgirdęs, iš džiaugsmo nevyriškai susigraudina. Jis pažada, kad dar eis abu grybauti, ir dukra nuskuba persirengti.
Ne alkoholis išskyrė
Paklaustas, kaipgi jo buvusioji galėjo dėl kito vyro palikti tokius puikius vaikus, Dainius suka akis į šoną: „Ką aš žinau, kas jai pasidarė...“ Prisipažįsta, kad sunku vienam, esą kaip nebus sunku.
Vyras atvirai pasako, kad kartais išgeria, bet ne alkoholis buvęs skyrybų priežastis, o jo žmonos meilė kitam vyrui.
Iš pašalpų gyvenantis Dainius skaičiuoja, kad dviese finansiškai lengviau – juk būtų dviejų šeimos narių atlyginimai, o dabar tenka verstis iš perpus mažesnės pinigų sumos. Tad apie trobos remontą jis net nebesvajoja.
Turi šiek tiek žemės, ją nuomoja ūkininkui. Kapeikų už tai neprašo, bet ūkininkas atsilygina darbais, kuriems reikalinga žemės ūkio technika.
Šiemet Dainius vienam žmogeliui padėjo nurinkti bulves, o šis per jo bulvių lauką pervažiavo su kasamąja.
Anksčiau yra laikęs karvę, bet šienaujant brangu samdyti techniką, o ir tvartelis bei ūkiniai statiniai labai palaikiai. Paprasčiau, o ir pigiau pieno nusipirkti pas kaimynus. Varškės, sūrio atveža tame pat kaime gyvenanti močiutė.
Svetimo žmogaus nenori
Vaikų motina su nauja šeima gyvena ne per toliausiai, gretimame kaime. Dainius kartais ją mato važiuojančią dviračiu, bet užsuka ji labai retai.
„Buvo kada čia atvažiavusi. Sūrio vaikams davė. Gal ir pasiimtų ji juos, bet kad vaikai nenori su ja bendrauti“, – tvirtina Dainius.
Sukalbamesnė esanti jauniausioji dukra, ji buvo pas motiną padėti kasti bulvių, bet vyresnieji ir akių ten nerodantys. Ten neina dėl svetimo jiems vyro, kitos tvarkos.
Paklaustas, ką padarytų tokioms motinoms, kurios pasirenka ne vaikus, o naują vyrą, Dainius jausmų nerodo: „Nieko nedaryčiau, ką galima daryti? Kaip nori, tegu taip ir gyvena.“
Kol kas apie kitas moteris jis negalvojantis, nes vaikai nenori savo namuose matyti kokios nors moters.
„Padori moteris čia ir neitų. O girtuoklės man nereikia. Ar čia būtų reikalinga kokia girta žmogysta?“ – kalba Dainius. Galbūt apie kitą moterį pagalvosiąs tik tada, kai vaikai užaugs.
Dainius neužsiminė, bet kaimo žmonės sakė, kad vaikai neina pas motiną gyventi ir dėl jos naujo vyro neva agresyvaus charakterio. O ir ji pati skriaudžianti naujo vyro neįgalų vaiką.
Dainiaus uošvė kalbėti apie dukros gyvenimą nesutiko, tik pasidžiaugė, kad Dainius gerai rūpinasi vaikais.
Nežino, kur buvusi žmona
Sutuoktinės prieš 4 metus paliktas Sigitas su paaugliu sūnumi gyvena irgi vienkiemyje.
Palyginti su Dainiumi, jo gyvenimas lengvesnis – sūnų prižiūrėti padeda Sigito motina, o ir namai, ūkiniai statiniai atrodo tikrai geros būklės.
Šią šeimyną randame irgi besidarbuojančią lauke – visi trys perrinkinėja bulves.
Paklausti, kaip sekasi gyventi be sutuoktinės ir vaiko motinos, Sigitas šypteli: „Sekasi, o ką darysi?“
Jo buvusi žmona labai jau mėgstanti linksmą gyvenimą, nekenčianti rutinos. Nežinoma tiksliai, net kur ji dabar yra, nes nuolat stumdosi iš vieno į kitą kampą.
Tik sutikti pažįstami kartais ima pasakoti, kad matė ją girtą, sumuštą...
„Nemalonu tai girdėti, bet likimą ji rinkosi pati“, – kalba Sigitas.
Palikusi Sigitą ir sūnų, moteris nuolat toliau ieškodavusi draugijos. Vienu metu lyg ir neblogai sutarusi su vienu vyriškiu, bet tas buvęs ne girtuoklis, ne koks valkata, todėl ir jį palikusi.
Uošvė kalba, kad, vien jos žiniomis, buvusi marti turėjo 3 sutuoktinius ir 5 kavalierius.
„Iš kurgi jau tu žinai? Ar skaičiavai?“ – teiraujasi Sigitas.
Bet moteris atkerta, kad visus tuos vyriškius ji net pažįstanti.
Nemoka netgi alimentų
Sigitas tikina, kad jam tas pat, kiek kompanijų, vyrų, sugyventinių perėjo jo buvusi žmona. Jos draugijos nepasiilgsta, bet skaudu, kad toji nepalaiko ryšio su sūnumi.
Sunkiausia berniukui buvo pirmaisiais metais, motinai išėjus.
Motina jam skambindavo telefonu, bet dažniausiai – įkaušusi, todėl vapėdavusi visokias nesąmones.
„Nesvajok“, – pasakydavęs sūnus ir padėdavęs ragelį.
Sigitas jį pabardavęs, kad motina, kokia bebūtų, yra motina, bet dabar sūnus jau paauglys ir puikiai viską pats supranta.
Pastarąjį kartą motina jam skambinusi vasarą, o su Rugsėjo 1-ąja taip ir nepasveikinusi.
Vengia ji mokėti ir alimentus vaikui išlaikyti. Tuomet moka specialiai įsteigtas valstybės fondas, o buvusiai sutuoktinei didėja skola.
Sigitas pasakoja, kad tvarkant dokumentus dėl alimentų specialistai nuolat tikslinasi, tai kas ir kam turi mokėti alimentus ir kas gi augina vaiką – negi ne motina, o tėvas?
Vieną dieną tiesiog dingo
„Visko būna, pasitaiko, kad ir išgeriu. Bet ir gyvendamas su žmona, būdavo, visuomet grįžtu namo, nes vaikas laukia, o ji – pasilieka toliau puotauti. Po kelių dienų su sūnumi važiuoju parsivežti, ji spyriojasi“, – prisimena Sigitas.
Tokias klajones jis kentėjo dvejus metus. Nemalonu buvę ir šlykštu.
Be to, žmona buvusi baisiai išlaidi. Jis, vyras, susirūpindavo pamatęs, kad kapeikos baigiasi, o žmona viską iššvaistydavo iki paskutinio cento. Esą tai kažkam paskolino, tai svečių buvo, pavaišinti reikėjo.
Kartą sutuoktinė tiesiog dingo. Sigitas padavė dokumentus skyryboms.
Per skyrybas sūnus pasakė norintis gyventi su tėvu.
Sigitas pasakoja, kad buvusi sutuoktinė – už jį vyresnė. Jo pusbrolis buvo vedęs už save jaunesnę, tai toji jauniklė ir pabėgo. Todėl Sigitas manė bent jis neapsigaus, vyresnė bus protingesnė ir atsakingesnė. Klydo.
Iki šiol Sigitas turėjo darbą, bet neseniai išėjo dėl nugaros skausmų.
Šeima laiko karvę, turi daržą, traktorių, kitos technikos.
Kad tik toliau nuo jo galvos
Sigito motina pasakoja, kad ji pati eidavo parvesti girtos marčios. Pabardavo ją, kad negrįžta, nors vaikas namuose laukia.
Bet marti jai už tai nepadėkodavo, priešingai, dar iškeikdavo visokiais žodžiais.
„Sakydavau jai: tu manęs nekeik, aš tavo vaiką auginu“, – prisimena vaiko močiutė.
Moteriai apmaudu, kad buvusi marti dėl skyrybų kaltina kaip tik ją – uošvę, o savo paklydimų įvertinti nenori. Jos manymu, marti tiesiog nesanti šeimos žmogus.
Priėjęs atokiau sustoja Sigito sūnus. Vaikas prisipažįsta, kad mokslai jam ne itin rūpi. Esą geriau dirbti, todėl nori kuo skubiau sėsti prie traktoriaus vairo. Bet šiek tiek teks dar pasimokyti ir palūkėti – kol gaus teises.
Paklaustas, kodėl nesusiranda draugės, – juk sodyboje gyvenk ir norėk, visko yra, ko kaime reikia – atnaujintas mūrinis namas perdažytu stogu, klėtis, klojimas, ūkiniai pastatai, pirtelė – Sigitas sako: „Laukiu, kol pabėgėlių atveš.“ Ir skubiai priduria: „Juokauju.“
Tik apie buvusiąją kalbėti jam nelinksma. Esą lai gyvena, kaip ji nori, kad tik toliau nuo jo galvos.
Parsiveždavo meilužį į namus
Tris vaikus be žmonos auginantis Saulius apie savo buvusiąją ir kitas vaikų neauginančias motinas rėžia iš peties.
„Ką tokioms daryčiau, jeigu galėčiau? Aš to nedaryčiau, bet norėčiau, kad kas nors pakabintų vieną tokią viename rajone, kitą – kitame, ir nebeliktų nei vaikų namų, nei vaikus paliekančių gegučių“, – sako jis.
Saulius nebuvo vedęs savo vaikų motinos, bet tėvystės nesigynė, vaikams davė savo pavardę.
Jo buvusioji meilužį susirado per internetą gretimame rajone, nors buvusi viskuo aprūpinta, turėjusi mašiną ir pinigų benzinui.
Dirbdamas Saulius išvyksta kelioms savaitėms. Kartą paaiškėjo, kad jam išvykus gyvenimo draugė parsiveža meilužį į jo namus.
Tai jis sužinojo po vieno sūnaus ir motinos barnio. Tuomet apšauktas berniukas jo ir paklausė: „Tėti, o tu žinai, kad jau 4 mėnesius tavo lovoje gyvena kitas vyras?“
Saulius dar bandęs prabilti į moters sąžinę, kad jis stengiasi uždirbti pinigų, atsisakydamas geresnio kąsnio, o ji maitina svetimą vyriškį. Liepė jai rinktis: arba meilužis, arba vaikai.
Iš ryto atsikėlęs pamatė, kad jo moteris jau susikrovusi daiktus į krepšius.
Vaikams pasakiusi, kad tėvas dirba ir uždirba, tad turi iš ko juos išlaikyti, moteris išvyko.
Vyriausiam vaikui buvo 10 metų, jauniausiam – vos ketveri.
Siūlė grįžti pas vaikus
Saulius pasakojo, kad motinos paliktiems vaikams reikėjo visokios pagalbos, tėviško peties. Išvykti ilgesniam laikui jis nebegalėjo, todėl teko net palikti darbą.
Buvo prisiprašęs uošvę, buvusiosios motiną, kad pažiūrėtų anūkus už tūkstantį litų. Nuvažiavęs susitarė su jos darbdaviu, kad kuriam laikui atleistų ją iš darbo, o kai jis, dar jaunas vyras, susiras moterį, ją vėl priimsiąs.
Uošvė ir jos darbdavys sutiko, bet vaikų motina tam pasipriešino, ir uošvė nebenorėjo pyktis su dukra.
Po kurio laiko Saulius siūlęs buvusiajai ir tokį variantą – lai ji grįžta pas vaikus, o jis sutinka palikti viską, pats rasiąs, kur gyventi. Moteris su tokiu pasiūlymu nesutiko.
„Savo vaikų gyvenime nepaliksiu, kas benutiktų“, – tvirtina Saulius, pats augęs be motinos ir tėvo. Motina paliko jį pusės metų prie kažkieno namo durų, o tėvas gerdavo.
Saulius pamena savo kadaise ištartus žodžius, kad jo vaikai tikrai neaugs be motinos. Tuomet net nepagalvojo, kad gyvenime jam kaip tik tai nutiks.
„Tiek, kiek sugebėsiu, rūpinsiuosi vaikais, išleisiu į gyvenimą“, – kalba Saulius.
Jaunoji sugyventinė pabėgo
Sauliaus buvusioji uždarbiauja užsienyje. Atostogų ji grįžta vasarą kokiam mėnesiui.
Bet grįžusi važiuoja ne pas vaikus, o pas savo naują sugyventinį.
Saulius pasakojo, kad ir praėjusią vasarą buvo nuvežęs vaikus pabūti kartu su motina į jos sugyventinio namus.
Bet vyriausią teko parsivežti jau kitą dieną, mažesnieji pabuvo ilgėliau.
Saulius pasakojo, kad motina su vaikais bando pasikalbėti internetu, bet šie pyksta, esą juos išmainė į kitą vyrą, ir ne visada bendrauja.
Paklaustas, ar išgeria, kaip ir daugelis kaimo vyrų, Saulius tikino taurelę pakeliantis tik esant progai. Nei vairuotojo teisės, nei darbas nepragerti.
Visiškai negerdavo ir jo sugyventinė.
Saulius pasakoja, kad buvo susiradęs kitą moterį, bet šioji buvusi labai jauna – vos 18 metų ir dar mokėsi mokykloje. Nepaisant amžiaus, ji su vaikais sutarusi puikiai.
Bet Saulius užlipo ant to paties grėblio – sugyventinė jį išdavė su Sauliaus geriausiu draugu.
Taigi draugas irgi paliko žmoną, du vaikus.
Bet šios merginos Saulius nesmerkia, nes išvykęs ilgai nebūdavo namuose, o sugyventinė buvusi per jauna, kad kantriai jo lauktų sugrįžtančio.
Dabar Saulius pats augina savo vaikus, padeda viena moteris, bet jų nerišantys jokie saitai.
Jo namas mūrinis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų kaimo pastatų. Tik gal trūksta moteriškos rankos – aplink plikas asfaltas.
Vaikus palieka vis dažniau
Rajono, kuriame yra šis kaimas, vaiko teisių apsaugos specialistė ir seniūnijos socialinė darbuotoja sakė, kad tėvai susitvarko su pareigomis ir nė viena iš šių šeimų nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus.
Jos pripažino, kad Dainius ir Sigitas kartais išgeria, bet girtuokliais juos laikyti esą būtų neteisinga. Saulius negeriantis visai.
Specialisčių žiniomis, vaikai nenoriai bendrauja su motinomis, nes jaučia nuoskaudą dėl jų pasirinkimo. Kur yra buvusi Sigito žmona, netgi nežinoma.
Seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl šių šeimų, vaikams gerai sekasi mokykloje. Ypač mandagios ir savarankiškos Dainiaus dukros, nors auga be prabangos.
„Džiaugiamės, kad vieni augindami vaikus vyrai sugeba jais pasirūpinti“, – tvirtino specialistės.
Vis dėlto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai neramu, kad tokių bylų, kai vaikas lieka gyventi su tėvu, vis daugiau. Tai šokiruoja. Dorai motinai sunku suprasti tokias moteris. Yra buvę, kad motina paliko tėvui auginti 1,5 metų mergytę.
Paprastai šios moterys arba susiranda kitą vyrą, arba ištekėjusios labai jaunos ir pasigimdžiusios vaiką nusprendžia, kad vis dėlto tai joms per sunki našta.
