Iš Indijos Pandžabo provincijos Džalandaro miesto kilęs vyras yra išmaišęs visą pasaulį – aplankęs net 88 šalis, gyvenęs Vokietijoje ir Singapūre.
Tačiau, nepaisant pamatytų egzotiškų kraštų, jis jau trejus metus apsistojęs Vilniuje, Šnipiškių rajone.
Atvykėlis tikina pirma dirbęs lėktuvo pilotu, po to įkūręs institutą Džalandaro mieste, o dabar pardavinėja prieskonius ir įvairius kitokius daiktus iš Indijos.
Į Vilnių jis atvyko norėdamas užmegzti bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais. Taip čia ir liko.
Ketina pakviesti ir žmoną
„Atvykau į Vilnių prieš trejus metus. Atrodė, kad atvykau trumpam, tačiau nusprendžiau, kad Lietuvoje reikėtų apsistoti ilgesniam laikui.
Pamaniau, kad galėčiau čia atidaryti indiškų prekių parduotuvę, ir ta mintis vis sukosi galvoje. Todėl taip ir padariau“, – savo kuklią parduotuvę Sostinės turguje Kalvarijų gatvėje nužvelgė H.S.Bagga.
Dvi dukteris ir sūnų turintis indas savo gimtajame mieste paliko žmoną. Ji nemėgsta keliauti, todėl džiaugiasi likusi Indijoje. Du jų vaikai taip pat yra išvykę iš Indijos, o vienas sūnus liko Džalandare ir rūpinasi instituto reikalais.
„Mano žmona kilusi iš labai religingos šeimos, yra konservatyvi. Ji nelabai patenkinta, kad vyras, sūnus ir dukra klaidžioja po pasaulį.
Kai gyvenau Singapūre, ji buvo su manimi, tačiau nuolat ilgėjosi namų. Tikiuosi, kad kai galėsiu ją atsivežti čia, jai patiks gyventi Lietuvoje“, – nusišypsojo indas.
Mažiau streso ir skubėjimo
„Esu matęs daugybę šalių. Man Lietuva – rami valstybė. Daugumoje šalių skubama, nuolat bėgama, juntamas stresas. Lietuviai man atrodo gyvenantys natūraliau, lengviau.
Nors jei palyginsime pajamas – taip, lietuviai uždirba mažiau nei kitose Europos šalyse. Bet lietuvis nestresuoja, jis sugeba būti patenkintas tuo, ką turi“, – kalbėjo H.S.Bagga.
Vis dėlto indas pastebi, kad lietuviams netrūksta liūdesio ir nerimo. Pas indą kaimynai dažnai ateina patarimo – vyras nesididžiuoja ir, kaip pats sako, nukreipia pagalbos ieškančius tinkama linkme.
„Mano patarimas: būk nuoširdus ir neapsimesk tuo, kuo nesi. Taip pat daugumai patariu nevalgyti mėsos. Pats jos nevalgau ir manau, kad šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti kiti.
Mėsa – sunkus maistas, jis sukelia agresiją. Kam ją valgyti, juk žmonės yra žolėdžiai. Nors nevalgau mėsos, mano kūnas yra stiprus – nedarau jokių specialių pratimų, tik rytais užsiimu joga“, – nusijuokė indas.
Vilniuje jis susirado ir draugų. Vyras pripažino, kad dauguma nustemba, kad jis gyvena netoli Kalvarijų turgaus, kuris negarsėja gera reputacija.
Jis pastebi, kad lietuviams patinka Indija, nes ji siejasi su išmintimi, meditacija, galų gale – su geros kokybės prieskoniais.
Dažnai palaiko musulmonu
Kartais gatvėje jis išgirsta užgaulių žodžių. Nors lietuviškai dar nėra kaip reikiant išmokęs, pajunta užgauliojančio žmogaus nuotaiką.
Prasiveržęs pyktis, pagieža puikiai atsispindi veide, todėl indas supranta, kad jam šaukiami žodžiai – pikti.
Pavyzdžiui, indui einant Kalvarijų gatve kartais nuskamba ir arabiškas „Allahu Akbar“. Tai nė kiek jo neįžeidžia ir neišgąsdina.
„Kartais žmonės mano, kad esu musulmonas. Ne kartą esu priėjęs ir pasakęs, kad aš indas, mano religija – sikų. Visas pasaulis bijo musulmonų, todėl suprantu jų piktus žvilgsnius.
Tai, kad esu indas, dažnai nustebina ir pakeičia negražius žodžius šaukusio žmogaus nuomonę. Net pasako, kad Indija – puiki šalis, ir pradeda klausinėti daugiau.
O aš mielai pasakoju. Taip esu susipažinęs su ne vienu Kalvarijos gatvės gyventoju“, – pasakojo H.S.Bagga.
Susidraugauja su visais
Anksčiau dažniausiai užsienietis užkliūdavo girtiems vietos gyventojams. Tačiau vėliau jam pavyko su jais susidraugauti, dabar tie patys gyventojai atpažinę prieina, paspaudžia ranką, paklausia, ar niekas jo neužgaulioja.
„Aš žinau, kad šis rajonas nėra pats geriausias. Anksčiau gyvenau prie pat turgaus. Tai išgirdę draugai lietuviai būdavo pašiurpę – kaip galiu gyventi tokiame pavojingame rajone ir ramiai vaikščioti gatvėmis.
Ar galite įsivaizduoti: tie, kurie atrodo grėsmingai, priėję prie manęs klausia, kuo galėtų man padėti? Šio rajono „banditai“ – mano užnugaris“, – juokėsi H.S.Bagga.
Jis patikino, kad geras žodis ir veiksmas visada sukels tokį pat atsaką. Ir ypač tų žmonių, kurie visuomenei atrodo nepriimtini arba pavojingi.
„Jie mane apsikabina, sako, kad mano charakteris ir gerumas juos labai nuramina“, – sakė atvykėlis iš Indijos.
