Kolekcionuoti karves moterį paskatino jos rusiškos kilmės pavardė, mokykloje įgyta pravardė ir tai, kad Irina yra gimusi Jaučio metais.
„Mokykloje dėl pavardės mane dažnai pravardžiuodavo karve. Kol buvau maža, dėl to labai išgyvendavau. Vis galvodavau, kad užaugusi būtinai pasikeisiu pavardę“, – prisiminė 30 metų I.Korovina.
Apie mergaitės norą atsisakyti pavardės išgirdęs kaunietės tėvas tik nusijuokė ir pasakė, kad norėdama dukra savo pavardę gali paversti ne pajuokos, o pasididžiavimo objektu.
Jis patarė pradėti rinkti visa, kas susiję su karvėmis, ir sukaupti rekordinio dydžio kolekciją, kuri Iriną išgarsins.
Pirmoji karvė – stiklinė
Pirmasis kolekcijos eksponatas buvo maža, dešimtmetės mergaitės delne tilpusi stiklinė karvės statulėlė. Ją 1995 metais Irinos tėvai parvežė iš Sankt Peterburgo.
Apsidžiaugusi mielomis lauktuvėmis I.Korovina užsidegė noru turėti kuo daugiau suvenyrų su karvėmis.
Moteris prisimena, kaip iš pradžių buvo sunku jų Kaune rasti. Vaikščiodama su tėvais po parduotuves mergaitė akimis ieškojo bet kokių daiktų, ant kurių būtų pavaizduota karvė. Įprastai tai būdavo statulėlės, puodeliai ir žaislai.
Iš pradžių Irinos karvių kolekcijai pakako vienos lentynos, vėliau eksponatams parodyti prireikė daugiau erdvės.
Eksponatai – iš viso pasaulio
„Kai giminaičiai ir draugai sužinojo apie gana keistą mano kolekciją, pradėjo jas dovanoti.
Ligi šiol daugelis bičiulių net nesuka galvos ateidami manęs sveikinti kokia nors proga ar užsienyje ieškodami lauktuvių. Jie žino, jog geriausia dovana – karvė“, – kalbėjo pašnekovė.
Šančių kareivinėse įrengtame daugiabutyje vos prieš metus įsikūrusios moters namuose galima išvysti daugybę stiklinių, keraminių, medžiaginių karvių skulptūrų ir žaislų, karvėmis išgražintų puodelių, kitų indų, stalo įrankių, kepimo formų, magnetų, paveikslų. Moteris turi karvių atvaizdu puoštų aksesuarų, drabužių, šlepečių.
Beveik pusę tūkstančio įvairių karvių per du dešimtmečius sukaupusi kaunietė tikino, jog įspūdingi eksponatai į jos kolekciją atkeliavo beveik iš viso pasaulio. Ji turi karvių iš Vietnamo, Kinijos, Amerikos, Rusijos ir daugelio kitų Europos šalių.
Svajoja apie namą ir muziejų
„Pati esu pirkusi maždaug trečdalį kolekcijos eksponatų, kiti dovanoti. Naujausią daiktą – medinį kalendorių su karvės galva – tik šiandien pasiėmiau iš pašto. Jį draugai atsiuntė iš Anglijos.
Neseniai iš Olandijos atkeliavo ši skraidanti karvutė su varikliuku“, – rodė I.Korovina.
Kaunietės sukaupti eksponatai puošia jos namų palanges, lentynas, stalus, net šaldytuvą, lovą.
Moters svajonė – kada nors pasistatyti didelį namą, kuriame būtų pakankamai erdvės karvių muziejui įrengti.
„Bičiuliai vis juokauja, jog ateis diena, kai kokia nors proga dovanų gausiu gyvą karvę. Kol kas galimybių ją laikyti nėra. Tačiau, kas žino, gal ateityje turėsiu didelį namą kur nors užmiestyje, kur galėsiu auginti karvutę. Juk būdama maža kaime pas senelę esu net melžusi karvę“, – kvatojosi I.Korovina.
Surengė karvišką mergvakarį
Kaunietė neslėpė, jog daug keliaudama po užsienį ji mėgsta apsilankyti su karvėmis susijusiose vietose, kurių tikrai netrūksta.
Irinai įdomus ne tik kaimyninėje Latvijoje esantis Venspilis, kurio parkuose menininkai įkurdino daugybę stilizuotų karvių skulptūrų.
Daugelyje pasaulio miestų ar miestelių yra įrengtos užeigos, kuriose netrūksta karvių iškamšų ir net sienų apmušalai išgražinti karvių atvaizdais.
I.Korovina ne kartą yra pati rengusi ar dalyvavusi šventėse, kurių tema buvo karvės.
„Mano mergvakaris taip pat buvo karviškas. Draugės net nesvarstė kitos temos. Buvau pakviesta į pievą, man buvo uždėti karvės ragai, užvilktas karvės kostiumas.
Jos taip pat buvo pasirūpinusios žalmargių apranga, pienu ir karvių formos gardumynais.
Taip prieš vestuves turbūt nesilinksmino nė viena būsimoji nuotaka“, – pasakojo I.Korovina.
