„Vos pažvelgęs į parduotuvėse stovinčias lentynas iškart galiu pasakyti, kuris tualetinis popierius kokybiškas, o kuris blogas, – tikino Saulius. – Užsienyje lankydamasis parduotuvėse visada pasidairau ir po švaros prekių skyrių – gal akis užklius už įdomaus tualetinio popieriaus.“
Aktorius ir viešbučiuose apžiūri tualetinio popieriaus ritinėlius. „Būčiau turtingesnis, kolekcionuočiau paveikslus, bet tada labai nerimaučiau, kad nepavogtų. O tualetinis popierius – menkas grobis“, – juokėsi savitos kolekcijos savininkas.
Sauliaus kolekcijoje – 150 skirtingų eksponatų. Didžioji dalis ritinėlių sudėti tualete sieninėje lentynoje ir pakabinti palei lubas. Kita dalis ritinėlių guli sodyboje.
Nemažai tualetinio popieriaus ritinėlių Saulius atsivežė iš užsienio. Draugai, žinodami apie tokią aktoriaus aistrą, irgi parūpina eksponatų iš kelionių.
Neeilinės kolekcijos idėją padiktavo tualetas-skaitykla. Anksčiau Saulius gyveno bute, kuriame buvo erdvus tualetas. Kad didelė patalpa atrodytų jaukesnė ir netrikdytų gamtinius reikalus atliekančių svečių, aktorius tualete įrengė humoristinę skaityklą – į lentynas pridėjo įvairių sovietmečio knygų, mokyklinių vadovėlių, geografinių žemėlapių.
S.Čėplos tualetu pasinaudoję žmonės džiaugdavosi ir sužinoję įdomių dalykų. Svečiai labiausiai mėgdavo vartyti marksistinio pobūdžio knygas. Vienas populiariausių grožinės literatūros kūrinių buvo apysaka „Timūras ir jo būrys“. Sėdėdami ant unitazo žmonės plėsdavo ir geografines žinias.
Gal kam ir norėdavosi ilgiau pabūti tualete, bet tam nebuvo sudaryta sąlygų. Mat iš vidaus nebuvo kabliuko. Jei kas nors užsisėdėdavo, laukiantieji eilėje nekantraudami pradėdavo varstyti duris.
Įrengęs skaityklą tualete Saulius ėmė galvoti, ką dar galėtų įdomaus padaryti toje patalpoje. Tada ir sugalvojo rinkti tualetinio popieriaus ritinėlius.
Jau buvo surinkęs apie dvidešimt skirtingų spalvų ir faktūrų ritinėlių, kai vieną dieną juos aptikusi katė numetė ant žemės ir išvyniojo kaip siūlus. Galiausiai ir sudraskė.
S.Čėplai teko viską pradėti nuo pradžių.
Persikėlęs į naują butą, tualeto erdve aktorius negalėjo džiaugtis. Todėl mažoje patalpoje skaityklos neįrenginėjo. Sieną ir lubas skyrė kolekcijai eksponuoti.
„Lubos atrodo lyg iš tualetinio popieriaus. Šis sumanymas yra praktiškas. Aukštai sudėtos kolekcijos nepasiekia nei katė, nei vaikai“, – nusijuokė vilnietis.
Kurį laiką tualete stovėjo puslitrinis stiklainis aukoms – tualetinio popieriaus ritinėlių kolekcijai plėsti. Svečiai geranoriškai palikdavo simbolinį mokestį už pasinaudojimą tualetu. Už dalį pinigų S.Čėpla nusipirko tualetinio popieriaus.
Kolekciją sudaro įvairių spalvų, kvapų, faktūrų ritinėliai.
„Šios idėjos niekur nenusižiūrėjau – esu originalus, – savimi didžiavosi aktorius. – Sovietmečiu nerinkau, nes tualetinis popierius būdavo tik vienos rūšies ir to paties būdavo sunku gauti. Jeigu parduotuvėje jo atsirasdavo, tai kaip prie didžiausio deficito išsirikiuodavo eilės.“
Tiesa, kolekcijoje yra sovietmečio ir pirmųjų nepriklausomybės metų palikimo – pilkšvai rusvo peršviečiamo, skylėto tualetinio popieriaus, pagaminto iš makulatūros, todėl kur ne kur galima rasti sulydytų laikraštinių skiaučių su užrašais.
Vienas naujausių eksponatų – iš Ukrainos atvežtas tualetinio popieriaus ritinėlis su Rusijos vadovo Vladimiro Putino atvaizdu.
Taip pat yra tualetinis popieriaus ritinėlis, kurį vyniojant galima stebėti šuniuko nuotykius. Lentynoje guli tualetinis popierius su doleriais ir eurais.
Vienas tualetinio popieriaus ritinėlis yra uždarytas konservų dėžutėje. Ant jos parašyta, kad popierius yra su afrodiziakais ir nupieštomis „Kamasutros“ pozomis.
„Jei gyvenimas – Kalėdų eglutė, tai kolekcionavimas – vienas iš jos papuošalų. Kolekcionuoti tualetinį popierių nėra brangu ir sudėtinga. Nueini į didesnę parduotuvę, apsidairai ir, jei randi dar nematyto popieriaus, nusiperki“, – paaiškino S.Čėpla.
Vaikystėje Saulius rinko įvairių užsienio muzikos grupių nuotraukas.
„Jos buvo ne iš žurnalų. Nusipirkdavau tų grupių gerbėjų klubų adresų. Po to konkrečiu adresu nusiųsdavau atviruką ir gaudavau muzikos grupės nuotrauką.
Man buvo visiškai nesvarbu, kokio stiliaus muziką ta grupė grodavo. Norėjau turėti kuo daugiau skirtingų nuotraukų. Manau, kad iš visų mokinių turėjau daugiausia tokių nuotraukų“, – savo pirmąją kolekciją prisiminė Saulius.
