Švedas būsimus uošvius papirko per mėnesį išmokęs lietuvių kalbą

Muezzas Vestinas (26 m.), kalbantis devyniomis kalbomis, prieš dvejus metus į Lietuvą iš Švedijos atvyko kurti verslo, bet čia rado daugiau. Įsimylėjęs lietuvę Raimondą Bogdanovičiūtę (26 m.) ir norėdamas susipažinti su jos šeima vyras per mėnesį išmoko kalbėti lietuviškai ir tapo socialinių tinklų žvaigžde!

Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arabės ir švedo sūnų M.Vestiną Lietuvoje ilgam sulaikė meilė Raimondai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Rasa Rėzaitė („Lietuvos rytas“)

Dec 12, 2015, 2:23 PM, atnaujinta Sep 29, 2017, 8:50 PM

Pirmąkart į Kauną Muezzas atvyko aplankyti čia studijuojančio draugo.

Anksčiau daug keliavusiam, Kinijoje ir Japonijoje gyvenusiam švedui Lietuva paliko neblogą įspūdį.

„Mane sužavėjo tiek Kauno, tiek Vilniaus senamiesčiai, saugoma senoji architektūra. Tiesa, negalėjau nepastebėti duobėtų Kauno kelių“, – juokėsi prisiminęs M.Vestinas.

Tačiau lietuviai švedui pasirodė draugiški, todėl jis ėmė svarstyti galimybę Lietuvoje kurti verslą.

„Nors teko gyventi keliose skirtingose šalyse, dar nebuvau radęs vietos, kurioje tikrai norėčiau pasilikti. Gal tai galėtų būti Lietuva? Netoli namų.

Metus svarsčiau, domėjausi šalimi, studijų ir verslo galimybėmis. Tik tada apsisprendžiau ir atvykau čia“, – pasakojo M.Vestinas.

Muezzas iš karto pastebėjo, kad jam dėmesį rodo nemažai merginų.

„Man atrodo, kad Lietuvoje žmonės jaučia spaudimą turėti antrąją pusę, kurti šeimą. Kai susipažįstu su naujais žmonėmis, vienas pirmų klausimų būna, ar turiu merginą.

Atvirai sakant, maniau, kad dar ilgą laiką nenorėsiu rimtai įsipareigoti, tačiau įsimylėjau ir daug kas pasikeitė“, – neslėpė M.Vestinas.

Raimondą – dailią lietuvaitę – Muezzas sutiko nepraėjus nė pusmečiui po atvykimo.

„Tai toli gražu nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Mus supažindino bendri draugai. Buvome viename bare, kuris abiem labai nepatiko“, – prisimena Muezzas.

Paaiškėjus, kad abu yra beveik kaimynai, jie pradėjo dažnai susitikinėti ir draugystė pamažu išaugo į meilę. Raimonda Kaune studijavo odontologiją, o po pusmečio draugystės studijas baigė ir grįžo gyventi į Vilnių.

„Aš tada irgi persikrausčiau į Vilnių. Jau metus gyvename drauge ir galiu pasakyti – mes tikrai laimingi kartu“, – tikino Muezzas.

Tačiau ar viskas santykiuose su lietuvaite jam buvo taip paprasta?

„Žinoma, ne, – neslėpė švedas. – Buvo visko. Man tai apskritai pirmi rimti santykiai. Bet nemanau, kad jiems daug įtakos turėjo skirtinga tautybė. Niekada nepriskiriu savybių ar poelgių tautybei ir apskritai to nesureikšminu.“

Paklaustas, kaip jį, užsienietį, priėmė Raimondos šeima, Muezzas irgi buvo atviras – iš pradžių draugės artimieji į svetimšalį žvelgė nepatikliai.

„Jie buvo girdėję daugybę nesėkmingos meilės su užsieniečiais istorijų. Kai nutarėme, kad Raimonda su tėvais mane supažindins per Kalėdas, iki jų buvo likęs mėnuo.

Ir jos tėvams, ir man iškilo klausimas – kaip mes susikalbėsime? O Raimonda nedvejodama pasakė – lietuviškai!“ – pasakojo Muezzas.

Iki tol lietuvių kalbos nesimokęs vyras visą mėnesį privalėjo su širdies drauge kalbėti tik lietuviškai.

„Pavargau, juk mokantis svarbu ir pailsėti. Tačiau tai buvo pati efektyviausia kalbos mokykla, po mėnesio jau galėjau susišnekėti, liko tik tobulinti žinias.

Dabar galiu susikalbėti devyniomis kalbomis ir džiaugiuosi, kad lietuvių – viena iš jų“, – nuotaikingai pasakojo švedas.

Toliau mokantis lietuvių kalbos Muezzui sudėtingesnis buvo ne mokymosi procesas, o bandymai pratinti aplinkinius su juo bendrauti lietuviškai.

Apie tai, kaip mokosi lietuvių kalbos, kodėl prašo žmonių šnekėti su jais lietuviškai, Muezzas su draugu italu Claudio sukūrė pirmąjį didelio populiarumo sulaukusį vaizdo įrašą.

„Paviešinę vaizdo įrašą, kuriame tiesiog bendraujame lietuviškai ir diskutuojame apie kalbos mokymąsi, sulaukėme daug dėmesio.

Mus pokalbio netgi pasikvietė tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas“, – džiugiai pasakojo M.Vestinas.

Vėliau jie sukūrė dar keletą vaizdo įrašų, o dabar M.Vestinas turi savo vaizdo tinklaraštį: „Dalijuosi savo įspūdžiais Vilniuje, pasakoju apie maistą, įvairias miesto vietas, sportą. Man tai – puiki bendravimo priemonė.“

Ar jam Lietuvoje tenka išgirsti kokių nors neigiamų komentarų, replikų?

„Patirtis išmokė tokių dalykų nesureikšminti. Mano mama – arabė, tėtis – švedas.

Gimiau ir užaugau Švedijoje, net nemoku arabų kalbos, bet esu tamsesnio gymio nei dauguma tos šalies gyventojų.

Mieste, kuriame augau, buvo nemažai pabėgėlių, kurie tikrai dažnai nesielgė tinkamai. Nors aš – švedas, dėl tamsesnių bruožų neretai savo išvaizda primindavau pabėgėlius, tad teko išmokti kitaip žvelgti į tokias situacijas.

Kai nuolat sulauki daugybės žvilgsnių, mintyse svarstai, ką žmonės apie tave mano: stebi, nes smerkia, ar žiūri, nes gražiai atrodai“, – juokėsi tamsaus gymio Muezzas.

Gyventi Lietuvoje jam patinka. O kuo svetimoje šalyje jis užsiima?

„Praėjusiais metais išleidome vieną kepurių kolekciją, o dabar su draugu iš Vokietijos ruošiame naują sportinių drabužių kolekciją.

Be to, šiuo metu padedu draugui vienoje sostinės kavinių. Lietuvoje silpna aptarnavimo kultūra. Pamaniau, kodėl nepabandžius to pakeisti?

Padedu draugui, kad jo kavinė būtų vieta, kur geriausiai aptarnaujama!

Kartu turiu progą prisiminti kalbas, kurias moku, pabendrauti su įvairių kultūrų žmonėmis“, – džiaugėsi švedas.

Ar ketina visam laikui apsistoti Lietuvoje? Muezzas dėl to nėra tikras. Jam patinka čia gyventi. Patinka miestas, žmonės, lietuviška virtuvė.

Tačiau jam taip pat patinka ir labai dideli miestai, tad su Raimonda jie pasvajoja kada nors galbūt įsikurti Londone.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.