Agnės charakterį suformavo vaikų namai
Tačiau ne viskas taip gražu – nuo kitų grupėse dainuojančių merginų jos skiriasi tuo, kad yra globos namų auklėtinės ir neturi tėvų, kurie jas priglaustų, apkabintų ir pasirūpintų. Viena grupės narė – septyniolikmetė Agnė Savickaitė. Ji nuo dešimties metų gyvena Kybartų vaikų globos namuose. Mačiusi daug skausmo ir vienatvės mergina tiki, kad tamsusis gyvenimo periodas jau praėjo.
Nors Agnei vos septyniolika, ji kalba kaip itin brandi asmenybė. Kaip ji pati sako, būtent globos namai ją suformavo. „Mano tvirtumui ir asmenybės brandai įtakos turėjo vaikų namai, kuriuose gyvenu jau septynerius metus.
Juk aš niekada neturėjau mamos, kuriai galėčiau pasipasakoti tai, kas man svarbiausia, arba pasiguosti. Niekas man ir namų darbų netikrino, visada turiu atlikti juos visiškai savarankiškai, nes auklėtojos tiesiog fiziškai nespėtų skirti dėmesio kiekvienam vaikui individualiai. O tie, kurie auga su tėvais, gauna nepalyginamai daugiau dėmesio“, – teigė A.Savickaitė ir pridūrė, kad mamos jai stigo visą laiką, – Ir tada, kai būdavo sunku ir tuomet, kai ką nors padarydavau labai gerai – puikiai parašydavau kontrolinį darbą ar gerai pasirodydavau.
Mintyse ji jau suformavo būsimos savo šeimos modelį ir net išmoko atleisti mamai, kuri ją paliko. „Su mama bendrauju. Nejaučiu jai pykčio ar nuoskaudų. Gal net grįšiu pas ją, kai išeisiu iš globos namų. Visiems pasitaiko suklysti. Mama gailisi dėl nesusiklosčiusio gyvenimo, ji net atsiprašė. O tėtis... mama su juo nebuvo susituokusi. Jis net metrikuose neįrašytas kaip tėvas. Tik žodžiu žinau, kad būtent tas žmogus yra tėvas“, – teigė Agnė.
Skaičiuoja dienas iki išėjimo
Mergina į vaikų globos namus pateko mirus močiutei. „Mano mamai buvo visiškai atimtos motinystės teisės, ji negalėjo manęs auginti. Todėl nuo trejų metukų augau su močiute. Tačiau kai man suėjo 10 metų, numirė ir mane globojusi močiutė. Nebuvo kam perduoti mano globos, todėl patekau į Kybartų vaikų namus. Prisipažinsiu – adaptuotis buvo sunku“, – prisipažino mergina.
Ji teigė, kad kaip diena ir naktis skyrėsi gyvenimas su ja globojusia ir mylėjusia močiute, kuri galėjo skirti jai visą įmanomą dėmesį nuo to, su kuo ji susidūrė vaikų namuose.
„Labiausiai gąsdino ir neramino nauja aplinka, nauji supantys žmonės. Labai keista buvo būti tokiame gausiame vaikų būryje. Iš pradžių buvo nemalonu, kai nepažįstami žmonės klausdavo, kur gyvenu, o aš turėjau atsakyti, kad augu vaikų globos namuose. Negalėjau įsivaizduoti, kokia jų reakcija į tai bus.
Globos įstaigose gyvenantys vaikai visada privalo aplinkiniams įrodinėti, kad nėra prastesni už kitus. Net Darius (grupės „Altruistės“ prodiuseris Darius Petrikauskas – aut.past.) ieškojo merginų muzikinei grupei būtent iš vaikų namų tam, kad visuomenei įrodytų, jog globos namuose augantys vaikai tikrai gali būti talentingi ir įdomūs“, – aiškino būsima dainininkė.
Šiuo metu merginos galvoje sukasi mintys apie ateitį. Liko vos penki mėnesiai iki pilnametystės, kuomet ji turės palikti vaikų globos namus. „Skaičiuoju dienas iki išėjimo. Kai sueis aštuoniolika, aš vis dar mokysiuosi vidurinėje, tačiau turėsiu gyventi savarankiškai. Greičiausiai apsistosiu pas gimines, kurios gyvena Kybartuose arba nuomosiuos būstą. Planuoju studijas aukštojoje mokykloje – mane labai domina socialinis darbas arba žemiškųjų išteklių vadyba“, – planų neslėpė vaikų globos namų auklėtinė.
Pasiūlymą priėmė nedvejodama
Apie muziką Agnė galėtų kalbėti valandų valandas. „Nuo pat mažens lankiau bažnyčios chorą. Man muzika, asmeniškai, reiškia labai daug. Net miegoti neinu be muzikos. Namus tvarkausi taip pat klausydamasi man patinkančių dainų. O jos labai įvairios – nuo lyrinių iki popso“, – sakė mergina.
Ji tikino, kad prodiuserio Dariaus pasirodymas jos gyvenime buvo lemtingas. Tik jo dėka Agnė gali svajoti apie muzikinį kelią, tobulinti vokalą ir irtis į priekį. „Kai Darius atvyko pas mane į Kybartų vaikų globos namus ir pateikė pasiūlymą prisidėti prie grupės veiklos, aš nė kiek nedvejojau. Šiuo metu intensyviai dirbu su muzikos mokytoja, tobulinu vokalą ir tikiu, kad ateityje pasieksiu geriausių rezultatų“, – teigė A.Savickaitė.
Iki šiol D.Petrikauskas pramogų pasaulyje žinomas kaip prodiuseris, kuris dirbo su seksualumu ir išskirtine išvaizda garsėjančiomis merginų grupėmis. Gal ir Agnę suviliotų pasiūlymas ateityje demonstruoti seksualumą ir dailias kūno formas? „Dėl populiarumo tikrai nesiryžčiau to daryti. Jau geriau būsiu mažiau populiari negu elgsiuos taip, kaip pati nenorėčiau“, – tikino be tėvų augusi mergaitė.
Mergina tikina nepastebėjusi, kad tapus grupės „Altruistės“ nare padidėtų dėmesys. „Gyvenant mažame miestelyje visi žino, iš kur esame ir ką veikiame.
Kol kas nepajaučiau jokio pavydo, o draugai tik džiaugiasi, mokytojai giria. Greitai pristatysime antrąją dainą, tačiau kol kas paliksiu intrigą ir neatskleisiu, apie ką ji bus“, – sakė ji.
Skaistė niekada neturėjo namų
Gražuolė Skaistė nežino, ką reiškia motiniška šiluma. Ji prisipažįsta dar iki dabar negalinti apsiprasti su tuo, kad mama ją paliko ir dėl to ji turėjo augti vaikų globos namuose. „Mano mama yra gyva, tačiau su ja nebendrauju. Nežinau, kaip reaguočiau, jei mama pasveikintų artėjančio 18-ojo gimtadienio proga.
Aš nejaučiu šilumos nei iš jos, nei jai. Iki šiol gyvi itin skaudūs vaikystės prisiminimai, kurių nenorėčiau detalizuoti. Aš net nežinau, kokiomis sąlygomis ji gyvena. Nei aš, nei mano vyresnis brolis nenorime su ja bendrauti. Gal ir mama nenori – nežinau.
Nuo penkerių metukų gyvenu vaikų namuose, nežinau, ką reiškia namai. Tiesa, iki praėjusios vasaros itin artimus santykius palaikiau su savo močiute, kuri, deja, numirė. Pas ją praleisdavau savaitgalius, atostogas. Ji buvo tarsi mama ir man jos labai trūksta“, – jaudulio neslėpė mergina.
Tačiau ji žino – jei tik bus galimybė, išėjusi iš globos namų norėtų gyventi su tėčiu. „Sausio 22-ąją man sueis 18-ika, todėl turėsiu palikti vaikų globos namus. Planuoju gyventi pas tėtį. Šiek tiek bijau būti jam našta. Nors jis ir gyvena nuosavame name ir nėra sukūręs kitos šeimos, tačiau kartu su juo gyvena mano dėdė, teta ir tetos vaikas, todėl nesinorėtų trukdyti. Labai gaila, kad negalėjau vaikystės praleisti su tėčiu.
Viskas dėl to, kad turiu mamos pavardę ir ji skiriasi nuo tėčio. Būtent dėl šios priežasties negalėjau su juo gyventi. Tačiau mes dažnai susitinkame, daug bendraujame. Jis nuo mažens manimi rūpinosi. Didžiąsias šventes praleidau su juo“, – meiliai apie tėtį atsiliepė septyniolikmetė.
Laimę suteikia mylimas vaikinas
Namų neturinti mergaitė tikina, kad apie vaikų namus blogo negalėtų pasakyti. „Nors auklėtoja, prie kurios galėjau prisiglausti ar pasipasakoti dirbo, kol buvau visai mažutė, vis dėlto nėra viskas taip blogai kaip galėtų atrodyti. Jos labai mumis rūpinasi, dauguma gyvenančių vaikų – draugiški ir malonūs. Čia skanus maistas, gauname drabužių. Nors motiniškos meilės labai trūksta, bet prie visko priprantama“, – sakė ji.
Mergina atvira – jei ne vaikų namai, ji nebūtų išmokusi taupyti bei gaminti valgyti. „Kai persikėlėme į naujuosius globos namus, turėjome patys kartu su šeimininkėle mokytis gaminti valgyti. Gavome daugybę pamokų, kad negalima švaistyti turimų pinigų. Kai paliksiu vaikų namus, būtinai vėliau aplankysiu auklėtojas. Esu labai dėkinga visiems, kurie prisidėjo prie mano gerovės“, – tikino Skaistė.
S.Rapulevičiūtės kasdienybę skaidrina ir žavus vaikinas, kuris dažnai ją aplanko. „Vaikų globos namuose visko pasitaiko. Kitų grupių merginos ir į slaptus pasimatymus važinėja, ir su kvapeliu grįžta. Tačiau mano grupės mergaitės ramesnės. O man pačiai ir nėra ko maištauti.
Turiu berniuką. Jis gyvena Radviliškyje, dažnai pas mane atvažiuoja pasisvečiuoti. Nesu girdėjusi jokių replikų iš jo, kad augu vaikų globos namuose. Man svarbiausia, kad matau, jog jis mane myli. Žinoma, būna ir pavydo, tačiau man tai malonu – suprantu, kad jam rūpiu“, – sakė ji.
Nekartos mamos klaidų
Žavinga paauglė prisipažįsta nemėgstanti galvoti apie ateitį. „Dažnai būna, kad kai ką nors planuoju, nebūtinai pavyksta. Tačiau ateitį kol kas sieju su mokslais. Norėčiau studijuoti muzikos arba šokių srityje. Labai džiaugiuosi, kad Darius Petrikauskas pakvietė mane dainuoti grupėje „Altruistės“. Tai man gerokai palengvins kelią į muzikinę karjerą. Man visada gerai sekėsi šokti ir dainuoti.
Planų, susijusių su šeimos kūrimu kol kas neturiu. Tik žinau vieną – niekada negalėčiau pasielgti taip, kaip pasielgė mano mama. Mačiau sunkią vaikystę, todėl tikrai žinau, kad savo vaikams sukursiu geriausią aplinką.
Nesielgsiu taip, kaip elgėsi mano mama ir klaidų nekartosiu. Aš negalėčiau suteikti vaikams skausmo, kokį jutau pati“, – nuoskaudų neslėpė mergina.
Ji tikino nesugebėjusi atleisti mamai už tai, kad ši ją paliko. Skaistė iki šiol, kaip pati sako, naktimis dažnai galvoja, dėl kokių priežasčių įvyko vieni ar kiti dalykai. Jei galėčiau ką nors pakeisti, aš tik atsukčiau laiką atgal.
S.Rapulevičiūtė, svajojanti gyvenimą sieti su muzika, tikina, kad tai – jos gyvenimas. „Gera prisiminti pirmosios dainos įrašą profesionalioje įrašų studijoje. Su kolege Agne irgi puikiai sutariame – ji iš vaikų globos namų, todėl turime daug bendro, esame pasipasakojusios viena kitai savo istorijas. Nors mus skiria nemenkas atstumas, tačiau jis netrukdo mums bendrauti“, – džiaugėsi mergina.
