Mirus mamai, paliko ir tėvas
Ir ne be priežasties. Simpatiškas vaikinas vos trejų su puse liko našlaitis – jo visai jaunutė mama nuskendo, o po to įvykio jį paliko ir išgerti mėgęs tėvas, kurio Simas net neprisimena.
„Mano mamai buvo vos 21-eri, kai ji pasiėmusi mane ir kelis draugus nuėjo prie karjerų. Ji visiškai nemokėjo plaukti, todėl akimirksniu įvyko nelaimingas atsitikimas, ir ji nuskendo.
Po šio įvykio mane paliko ir mano tėvas. Gal todėl, kad jiedu su mama nebuvo susituokę, jis nenorėjo manęs auginti.
Mane globoti pasiėmė močiutė. Visą gyvenimą augau su ja ir su jos antruoju vyru, netikru savo seneliu. Dabar, kai vos prieš kelias dienas suėjo 18-ka, pradėjau gyventi atskirai ir dėl to labai džiaugiuosi. Visada svajojau apie savarankišką gyvenimą“, – tikino vaikinas.
Jaunuolis atviras – jam iki šiol labai trūksta mamos. Ir nors vaikiną augino mylinti močiutė, tačiau mamos meilės niekas neatstos. Kaip vaikinas teigė, mama visada labai reikalinga, o širdyje neįmanoma priprasti prie to, kad jos nėra.
Taip pat jis jaučia skaudulį dėl tėvo, kuris jį paliko. Nors Simas nežino, kur jis gyvena ir ar turi šeimą, tačiau jei būtų tikras, kad tėvas negirtuokliauja ir gyvena tvarkingai, labai norėtų su juo susitikti ir pradėti bendrauti.
Ar nepikta, kad tėvas ėmė ir paliko Simą, kai jis buvo visai mažas?
„Niekada neteisiu žmogaus, kol nesužinau tikrųjų priežasčių“, – brandžiai kalbėjo vaikinas.
Atsakingai renkasi draugus
Nuo kovo 1-osios vaikinas gyvena savo tikro senelio bute, kurį jis paliko anūkui. Pats sau jaunuolis gamina valgyti, mokosi. Baigęs pagrindinę, jis įstojo mokytis į profesinę mokyklą, kurioje kremta statybininko-apdailininko specialybę.
Jis apgailestauja, kad nuolat tenka susidurti su patyčiomis, ir nesuvokia, kodėl jo amžiaus merginos ir vaikinai prisigalvoja didžiausių nesąmonių ir ima šaipytis vieni iš kitų.
Dėl šios priežasties Simas labai atsakingai renkasi draugus. Jais jis vadina tik pačius artimiausius, su kuriais gali atvirai ir nieko neslėpdamas bendrauti. Jam labai svarbu, kad greta jo būnantys žmonės nevartotų alkoholio. O nuo pažįstamų, kurie ėmė rūkyti žolę vos nuo 14-kos, jis stengėsi kuo greičiau atsiriboti.
„Man įdomu bendrauti su žmonėmis, kurie yra brandūs. Man pačiam 18-ka, tačiau gyvenime esu daug patyręs. Tie skaudūs praradimai mane labai sukrėtė, todėl bendravimas su žmonėmis, kurie taip pat yra nemažai patyrę, yra gerokai gilesnis ir įdomesnis.
Vasarą susipažinau su mergina, sergančia vėžiu. Vos per kelias valandas supratome, kad turime ką vienas kitam papasakoti, pasišnekėjome, išsipasakojome savo gyvenimo istorijas.
Mamos ir tėvo praradimas labai prisidėjo prie to, kad subrendau anksčiau nei kiti. Kai prarandi savo artimą, imi suvokti, kad gyvenimas yra labai brangus ir svarbus. Vieną dieną gyveni, o kitą dieną gali būti nutrenktas automobilio“, – dėstė klaipėdietis.
Svajoja apie šeimą
Jis atviras – viena jo gyvenimo svajonių yra sukurti darnią šeimą. Kaip jis pats sako, turėti žmoną ir pratęsti giminę – labai svarbu.
Ar niekada nekilo mintis dėl populiarumo pasinaudoti artimųjų netektimis, kaip tai daro ne vienas žinomas žmogus Lietuvoje? Juk tokiu būdu pavyktų sulaukti daugiau dėmesio ir užuojautos. „Niekada apie tai net nepagalvojau. Nesu iš tų, kurie galėtų viešai guostis, prašyti gailesčio. Nepriklausau tiems, kurie kažkam skuba pasakoti savo gyvenimo istoriją“, – atviravo S.Strikauskas.
Net ir sunkiausiais gyvenimo periodais jis stengėsi nepalūžti ir niekada negalvojo, kad gyvenimas gali būti tik juodas. Savo pavyzdžiu panašaus likimo žmonėms jis sako, kad nors gyvenime yra ir baltų, ir juodų periodų, vis dėlto negalima nuleisti rankų. Pasak jo, kiekvieną dieną būtina ieškoti priežasčių, dėl ko gyvenimas gražus, ir siekti tikslų, kad juos pavyktų įgyvendinti.
