Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento pareigos A.Juozaičiui – visuomeninė veikla, jam daugiau nuostolinga negu kokia kita: „Atvažiuoju tik į vieną kitą posėdį per mėnesį.“
Buvęs plaukikas A.Juozaitis savo pareigas Olimpiniame komitete vadina rinkimų vajaus pasekme: „Juose dalyvavau vien tam, kad laimėtų olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.
Buvo formuojama komanda ir prašė rimtos pagalbos. Dėl to ir atėjau į viceprezidento postą, tačiau kolegas perspėjau, kad dirbsiu minimaliai“, – kad jam dabar svarbiau asmeninis gyvenimas ir kūryba, užsiminė buvęs sportininkas.
Vilniuje gimusiam, augusiam ir čia pirmą šeimą sukūrusiam A.Juozaičiui naujais namais tapo Klaipėda.
Uostamiestyje rašytojas jaučiasi geriausiai ne tik dėl to, kad čia su žmona augina nė dvejų metų neturintį Gediminą ir antrą klasę lankančią Ulę.
Rašytoją ne mažiau nei atžalos džiugina kultūrinė terpė. Juk po rekonstrukcijos duris neseniai atvėręs Klaipėdos dramos teatras parodė pirmąją savo premjerą – A.Juozaičio istorinę dramą „Karalienė Luizė“.
A.Juozaitis turi užsidegimo ir toliau bendradarbiauti su šio spektaklio režisieriumi Gyčiu Padegimu.
Rašytojui kūryba svarbi kaip oras. „Rašau viską, kas rašosi: apsakymus, pjeses, neseniai leidyklai atidaviau knygą „Klaipėdos civilizacija“. Ji grožinė, esė rinkinys“, – sakė A.Juozaitis, kuriam pasakojant apie savo kūrybos džiaugsmus sklido fortepijono garsai.
Šiuo instrumentu namuose skambino Ulė – ji kartojosi pamoką, o tėvas ją netrukus turėjo palydėti į muzikos mokyklą.
Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros docentas A.Juozaitis neturi daug paskaitų – daugiau laiko gali skirti kūrybai.
„Net etato nesusidaro, bet man ir nereikia daugiau paskaitų“, – apie darbo krūvį universitete užsiminė A.Juozaitis.
2004–2009 metais A.Juozaitis Lietuvos generaliniame konsulate Kaliningrade ėjo kultūros atašė pareigas, 2009–2012 metais gyveno Rygoje, o po to iškart įsikūrė Klaipėdoje.
„Turiu stogą virš galvos ir to pakanka“, – apie įkurtuves uostamiestyje su nauja šeima užsiminė pašnekovas.
Žmona mokosi lietuvių kalbos
Antroji žmona – dailininkė, buvusi Karaliaučiaus vaikų dailės mokyklos mokytoja O.Juozaitienė šiuo metu motinystės atostogose – visą laiką ir dėmesį skiria sūnui, šeimai, namų jaukumui.
Šeimoje šnekama rusų ir lietuvių kalbomis. Oksanai artimesnė gimtoji rusų kalba, ja ji dažnai bendrauja ir viešumoje. Žmona mokosi lietuvių kalbos, nes dukra lanko lietuvišką mokyklą ir su tėvais nori kalbėti lietuviškai.
„Ulė – Uljanos trumpinys. Uljana man visada buvo gražus, unikalus vardas. Dukters vardas skamba kaip legendinės latvių krepšininkės Uljanos Semionovos“, – patikino A.Juozaitis.
Filosofas džiaugiasi visomis keturiomis savo atžalomis, juolab kad Aldona ir Vygaudas iš pirmos santuokos – jau suaugę. Aldona neseniai atšventė trisdešimtąjį gimtadienį, jos brolis – keleriais metais vyresnis.
Pirmoji Arvydo žmona Laima, buvusi mokytoja, o dabar vienos ministerijos tarnautoja, ir jų suaugę vaikai gyvena sostinėje. Rašytojas tikino, kad po skyrybų jo santykiai su buvusia šeima nenutrūko, nes jie vieni kitiems nelaiko pykčio, normaliai bendrauja.
Juolab Vilniuje gyvena jo tėvas, buvęs Arvydo plaukimo treneris, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Trenerių komisijos pirmininkas Jonas Algimantas Juozaitis, kuris praeityje plaukti išmokė ir savo vaikaičius.
„Aš visus keturis savo anūkus: Laurą ir Marijų – sūnaus Aurimo vaikus – ir Vygaudą bei Aldoną – Arvydo vaikus – išmokiau plaukti, tačiau jiems nepavyko tapti didelio meistriškumo plaukikais, koks tapo sūnus Arvydas“, – viename interviu pasakojo olimpinio prizininko A.Juozaičio tėvas.
Sūnus buvo vienas garsiausių J.A.Juozaičio mokinių, 1976 metais Monrealio olimpinėse žaidynėse jis pelnė bronzos medalį 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje. Tais pačiais metais Arvydas Italijos Peskaros mieste laimėjo Europos taurę.
Dabar baseino takelyje lenktyniauja ir antroji Arvydo duktė Ulė. Tačiau antraklasė turi ir kitų pomėgių – lanko šokių pamokas, muzikos mokyklą.
„Ar ji turi duomenų tapti plaukike?“ – paklausiau A.Juozaičio. Tėvas patikino, kad dukra turi gerą klausą, o baseiną lanko, kad stiprintų organizmą.
Kadangi motina ją moko piešti, lieti akvareles, dukteriai ir tai gerai sekasi.
„Vaiką visapusiškai laviname. Dar pažiūrėsime, kuo ji užaugusi taps“, – svarstė filosofas.
A.Juozaitis su nauja šeima Klaipėdoje įsikūrė neatsitiktinai – uostamiestis jam tapo patrauklus dėl kūrybos, be to, žinomam vyrui norėjosi pakeisti gyvenimo būdą.
„Sąmoningai tai padariau, nes norėjau nutraukti ryšius su buvusiu gyvenimu. Man politika jau seniai ne prie širdies. Būnant Vilniuje nuo jos niekaip nebuvo įmanoma pabėgti, nes ištisai jaučiausi įkaitu dėl visuomeninių reikalų. Nebuvo įmanoma ir kurti.
Vilniuje buvo visi draugai, televizijos, radijo laidos. O dabar visiems galiu pasakyti, kad esu Klaipėdoje, ir tarsi atšąla visi interesai. Viskas čia labai gerai.
Klaipėdoje daug teatrų, bet rekonstruotas dramos teatras – geriausias pagal įrangą Baltijos šalyse. Tokios puikios auros kaip čia niekur kitur nėra, tai – teatrinio jaukumo įsikūnijimas“, – kalbėjo A.Juozaitis.
Pirmąją žmoną rado mokykloje
Filosofas kadaise manė, kad visą gyvenimą nugyvens Vilniuje, kur prabėgo vaikystė, kur mokėsi ir susipažino su pirmąja žmona Laima.
Arvydas ir Laima mokėsi tuometėje Vilniaus septintojoje vidurinėje mokykloje. Šią mokyklą vyras vadino rojumi. „Tėtis, paėmęs už rankos, atvedė mane į ją, iš jos aš po vienuolikos metų ir išėjau. Su brandos atestatu rankose. Pagaliau ir žmoną joje radau, mudu su Laima – klasės draugai.
Beje, ji mūsų mokyklos direktorės Aldonos Balsevičienės dukra. Direktorė mirė eidama pareigas, kai mes buvome devintoje klasėje“, – anksčiau yra pasakojęs A.Juozaitis.
Ar jis neįžeidė Laimos paprašęs skyrybų?
„Tai gyvenimo peripetijos, kurios įvairiai vyksta“, – sakė A.Juozaitis, palikęs gimtąjį Vilnių, kuriame kadaise tikėjosi praleisti visą savo gyvenimą.
„Po to maniau, gal mirsiu Karaliaučiuje, gal Rygoje. O dabar jau nebesvarbu, kur prabėgs mano likęs gyvenimas. Svarbu kūryba, kuri šiuo metu vis dar auga ir įgauna grožinę formą.
Į kūrybą atėjau pavėlavęs apie 20 metų, daug ką paaukojau Lietuvos visuomenės reikalams. Man dėl to neapmaudu, tai irgi yra patirtis“, – svarstė A.Juozaitis.
Tačiau jausmai ir nauja šeima filosofą nubloškė į pajūrį. Šiuo gyvenimo etapu jis tikino esąs labai patenkintas.
