Tačiau pasirodyti įkyri taip pat nenoriu – juk žmogus ne pirmus metus juda tik su ratukais.
Drąsiai prašo pagalbos
Kiek pabendravus su netrukus 30-ąjį gimtadienį švęsiančiu Eriku suvokiu, kad mano baimė buvo nepagrįsta – tai savarankiškas, aktyvus ir puikiu humoro jausmu pasižymintis vaikinas. Jis nekeikia gyvenimo ir nepyksta ant jo dėl to, kad judėti gali tik neįgaliojo vežimėliu. Anaiptol, pokalbio metu jis tikino, kad gyvenimas bus toks, kokį susikursi pats.
Iš Šiaulių kilęs Erikas gimė su stuburo išvarža. Būtent dėl šios priežasties būdamas 12-kos metų sėdo į neįgaliojo vežimėlį. „Kai buvau visai vaikas ir kūno masė buvo mažesnė, kojos gebėjo mane išlaikyti. Tačiau kai ėmė augti viršutinė kūno dalis, kojos liko kokios buvusios, todėl nebeišlaikė svorio“, – aiškino vaikinas.
Jis Šiauliuose iki aštuntos klasės mokėsi namuose, o nuo devintos, paragintas mokytojos, ėmė lankyti neįgaliųjų mokyklą. Ten aplinka buvo pritaikyta negalią turintiems moksleiviams, todėl Erikas nejuto diskomforto. „Nei paauglystėje, nei dabar nesulaukiu patyčių dėl to, kad sėdžiu ratukuose. Būna, kad žmonės pažiūri, bet aš į tai nereaguoju.
Gana dažnai aplinkiniai man nori padėti. Nors pats galiu susitvarkyti beveik visose situacijose, vis dėlto kartais pagalba praverčia. Ypač tada, kai žemagrindžiai autobusai neprivažiuoja prie pat šaligatvio.
Jei matau, kad neįveiksiu tam tikros kliūties, visada pats paprašau pagalbos. Juk nesu visagalis“, – paaiškino Erikas, šiuo metu kremtantis reklamos maketavimo specialybę.
Domina darbas kompiuteriu
Kaip vaikinas atsidūrė Vilniuje esančiame Valakupių reabilitacijos centre? „Po vidurinės įstojau į profesinę mokyklą, o šiame centre baigiau buhalterinę apskaitą.
Po to kelerius metus dirbau telemarketingo srityje. Darbas buvo visai įdomus – galėjau dirbti namuose, turėjau visą įrangą, todėl nereikėjo niekur važinėti. Man tai buvo labai patogu.
Ilgainiui mane sudomino reklamos maketavimas, kurį siūlė šis reabilitacijos centras, todėl šiuo metu kaip tik šią specialybę čia mokausi.
Ateityje planuoju maketuoti reklamas ir iš to užsidirbti. Noriu būti nepriklausomas ir ne tik imti pinigus iš valstybės, bet ir pats jų užsidirbti“, – dėstė vaikinas.
Nori gyventi su sveika moterimi
Laisvalaikiu vaikinas domisi sporto renginiais, jam labai patinka krepšinis, kurio eina žiūrėti su draugais.
Tačiau gana dažnai Erikas pagalvoja ir apie antrąją pusę. Išgirdęs klausimą apie širdies reikalus, atsikvepia. „Va čia jau sunkiau... Gatvėje pokalbius užmegzti sudėtinga, todėl dažniausiai bandau internetu.
Stebina tai, kad merginos, sužinojusios, jog esu neįgalus, ima bijoti bendrauti, nebežino, ko paklausti, ką pasakyti, gūžčioja pečiais. Bet juk bendrauti reikia su žmogumi, o ne su kojomis.
Merginoms trūksta drąsos, jos nepasitiki savimi. Panelės turbūt baiminasi, kas bus toliau, jeigu draugystė peraugs į meilę – kokios pagalbos man prireiks, kaip reikės tvarkytis.
Tačiau aš esu pakankamai savarankiškas. Labai norėčiau ateitį sieti su sveika mergina. Nors daugelis galvoja, kad gyvenimas geriau klostytųsi su tokio paties likimo žmogumi, bet aš esu linkęs abejoti – jei moteriai būtų reikalinga dar didesnė pagalba negu man, kaip tada reiktų tvarkytis? Labai norėčiau gyventi su sveiku žmogumi.
Jei reikėtų sukurti netolimos ateities planus, norėčiau turėti savo namus, šeimą, stabilų pajamų šaltinį. Man labai svarbu, kad nereikėtų niekieno prašyti pagalbos, kad galėčiau gyventi oriai“- dėstė E.Jankauskas.
