„Kas čia?“ – iš užsienio, kur gyveno su motina, grįžusios paauglės paklausė kirpėja. Pradėjusi šukuoti plaukus, ji pamatė skirtingų ilgių plaukų kuokštus prie pakaušio. Atrodė, kad kas nors būtų ilgaplaukę merginą pagavęs už plaukų ir juos be gailesčio nutrumpinęs.
„Tai – motinos bausmė už blogus pažymius“, – paaiškino 13-metė Gertrūda (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.). Kirpėja liko šokiruota – dar niekada nematė taip sudarkytos šukuosenos.
Vėliau naujajai savo mamai Agnei mergaitė papasakojo ir kraupesnių dalykų. Paaiškėjo, kad motina ją mušė rankomis, kojomis, šluota, laidais, diržais – viskuo, kas pasitaikydavo jos kelyje.
Kai nesusitvarkydavo su dukra, motina neleisdavo jai dėvėti sijonų ir kitų moteriškų, gražių rūbų.
Mergaitė nuolat tapdavo motinos ir jos meilužių santykiavimo liudininke, kol galiausiai, apkaltinta motinos gyvenimo griovimu, ji buvo išsiųsta pas tėvą – į Lietuvą.
Dabar merginai 21-eri, Vilniuje ji studijuoja ekonomiką. Ji dėkinga savo tėvo gyvenimo draugei už priėmimą, auklėjimą ir moteriškumo pamokas.
Bilietas į vieną pusę
„Aš ją užauginau nuo 13 metų“, – apie Gertrūdą pasakojo Kauno rajono gyventoja. Save ji vadina dirbtine Gertrūdos motina.
Su mergaite ir jos tėvu Agnė susipažino, kai jis prieš keliolika metų kreipėsi pagalbos. Vyras guodėsi, kad buvusi jo žmona išsivežė mažametę jų dukrą į užsienį ir jis negali su ja susitikti.
Tuomet teismas nutarė, kad Gertrūdai geriau gyventi su motina, nes ji – mergaitė ir jai reikia moteriško pavyzdžio. Tėvas dukrą matydavo tik vasaromis, kai ji grįždavo vasaroti pas močiutę.
Agnė pamilo Gertrūdos tėvą. Pora apsigyveno kartu. Nuo tada vyro ir jo dukters drama tapo ir Agnės rūpesčiu.
Buvo aišku, kad užsienyje apsigyvenusi motina nesugeba pasirūpinti dukra. „Kai grįždavo į Lietuvą, mergaitė būdavo purvina, murzina. Aš skalbdavau jos rūbelius“, – prisiminė Agnė.
Dukrai įžengus į paauglystę, motina neatlaikė – iš viso jos atsisakė. Nupirko jai lėktuvo bilietą į Lietuvą ir išleido pas tėvą.
Draudė gražiai rengtis
Gertrūdos gyvenimas su motina didžiąja dalimi priminė pragarą.
„Ji man duodavo dvejas treningines kelnes, dvejas palaidines, kelis apatinius ir kelias kojines. Pamenu, paslapčia į kuprinę įsidėdavau sijoną, kitų mergaitiškų rūbų ir prieš pamokas tualete persirengdavau“, – pasakojo Gertrūda.
Savaitgaliais 12-metė mergaitė likdavo viena – motina išvažiuodavo pas draugą. Motinos vyrai keitėsi kaip metų laikai. „Maniau, kad tai – normalu. Moteriškei nesisekė. Tik vėliau supratau, kad taip neturėtų būti“, – sakė mergina.
Ji miegodavo antrame dviaukštės lovos aukšte. Pirmame miegodavo motina. Mergaitė jausdavo, kai apačioje motina mylėdavosi su draugu. Vieną kartą motina paprašė dukters eiti miegoti į svetainę, kad ji galėtų patenkinti vyrą.
Nuo tada ji pasižadėjo nebūti tokia mama ir žmona, kaip jos motina.
Pabėgo iš namų
Paskutiniais metais su motina mergaitė bėgdavo iš pamokų, rūkydavo, gerdavo. Kartą pabėgo ir iš namų.
Tvarkydamos namus motina ir dukra susipyko. Moteris stvėrė Gertrūdai už plaukų, išplūdo ją ir pasiuntė: „Eik iš namų, jei tau kas nors nepatinka.“
Aštuntokė taip ir padarė. Nors pabėgti ji ruošėsi jau kone mėnesį – spintoje buvo pasidėjusi kuprinę su drabužiais.
Atsikėlusi anksčiau už mamą, ji stvėrė kuprinę, iššoko pro langą ir pabėgo.
Tąkart motina kvietėsi policiją. Po kurio laiko paauglė grįžo namo. „Jei būtume gyvenę Norvegijoje, aš greičiausiai jau būčiau atimta iš mamos“, – neabejojo Gertrūda.
Išgelbėjo nuo savižudybės
Į Lietuvą mergaitė grįžo socialiai apleista – rūkė, gėrė, iš devynių metinių aštuntos klasės pažymių septyni buvo dvejetai. „Išlaikiau tik tikybą ir dailę. Net kūno kultūros įvertinimas buvo neigiamas“, – prisiminė studentė.
Būdama 13-os mergaitė jau ne kartą buvo pagalvojusi apie savižudybę. „Aš negyvensiu, aš nusižudysiu“, – Gertrūdos žodžius prisiminė Agnė.
Paauglę klampino neviltis. „Atrodydavo, kad žmogus, bet ne žmogus, niekam tikęs, niekam nereikalingas. Esu, bet nesu. Nuolat klausdavau, būti ar nebūti. Bet nedrįsau kelti rankos prieš save“, – pasakojo ji.
Savižudiškų minčių atsisakyti merginai padėjo tėvo bei tetos – taip ji vadina Agnę – meilė ir rūpestis, taip pat draugų palaikymas.
Agnė ėmė rūpintis mergaitės mokslais, kovoti su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Mergaitė po metų tapo klasės pirmūne.
Tapo kitu žmogumi
Lietuvoje jai reikėjo daug išmokti. Gertrūda nemokėjo prisiimti atsakomybės, negebėjo tvarkytis, neskyrė švaros ir nešvaros, buvo akiplėša – visiems draskydavo akis.
„Kai pasižiūriu į nuotraukas, negaliu patikėti, kad ten aš. Prisimenu, kaip kalbėdavau, kaip vaikščiodavau – mano eisena buvo nemergaitiška. Nemokėjau daugelio dalykų. Nebuvo nieko gerai su manim, viskas buvo blogai“, – prisiminė Gertrūda.
Skaudžiuose įvykiuose ji įžvelgia prasmę.
„Atrodo, kad pats gyvenimas norėjo viską taip sustatyti, kad Agnė būtų man kaip mama. Ji išmokė mane moteriškų dalykų – paaiškino, kas svarbu per moterišką ciklą, nupirko pirmąsias liemenėles, mokė buities – išdžiauti, lankstyti drabužius. Aš buvau berniukiška, „bachurka„, o ji mane ragino išlipti iš kedų, apsmukusių kelnių, būti mergaite“, – džiaugėsi studentė.
Ne kartą mergina girdėjo kitus žavintis: „Tu visai kitoks žmogus.“ Ir pati ji jaučiasi kitokia.
