O kaip jaučiasi ir ar dažnai atsikvėpti po darbų čia užsuka Lietuvos Japonijos Asociacijos vadovas ir AB „Vilniaus Baldai“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus, kuriam ir kilo mintis sostinėje sukurti japonišką dvasią?
Nebuvo lengva įgyvendinti idėją
R.Vaitkus atviras – šiemet prie žydinčių sakurų jis buvo penkis kartus. Gražiausia jam čia tada, kai šviečia saulė. Jis iki šiol negali atsidžiaugti, kad dešinioji Neries pakrantė pačioje Vilniaus širdyje tapo neatsiejama vieta, kur vilniečiai su malonumu renkasi paiškylauti, pasišnekėti ar romantiškai praleisti laiką.
„Japonijoje praleidau beveik šešerius metus. Ten, kur gyvenau, buvo nuostabi alėja su didžiulėmis sakuromis. Mačiau, kaip žmonės džiaugėsi ir mėgavosi jų skleidžiamu grožiu. Mūsų lietuviškojo sodo žydėjimas taip pat išskirtinis, tačiau sakura – ypatingas medis. Pastebėkite, ji neduoda vaisių, tačiau yra tikriausias grožis akims.
Kai 1996 metais Lietuvoje rengėme pirmąją Japonijos kultūros savaitę, jau turėjome minčių sodinti pirmuosius medelius.
Įgyvendinti idėją ir Japonijoje žydinčias sakuras perkelti į Lietuvą dėl klimato sąlygų nebuvo taip paprasta. Labai džiaugiuosi, kad Japonijos sakurų mainų asociacija visame pasaulyje skleidžia grožį ir sutiko papuošti Lietuvą isškirtiniai augalais.
Taip pat esu dėkingas Vilniaus miesto savivaldybei, kuri išskyrė puikią vietą sakurų sodui“, – aiškino R.Vaitkus.
Japonai dėkojo už sakurų saugojimą
Jį džiugina Vilniuje žydinčios sakuros ir tai, kad ši vieta jau tapo mėgstama vilniečių. R.Vaitkus tikisi, kad šis parkas dar ilgus metus džiugins sostinės gyventojus ir miesto svečius. „Esu laimingas, kad sakurų parkas gavo Čijunės Sugiharos vardą. Šis vardas Lietuvą, kaip tolerantišką šalį, garsina visame pasaulyje.
Tuo džiaugėsi ir vos kelioms dienoms į Lietuvą atvykę Japonijos sakurų mainų asociacijos atstovai. Net 12 žmonių delegacija atvyko pamatyti, kaip atrodo sakurų sodas Lietuvoje ir pasidžiaugti 15 metų sukaktimi.
Renginių metu jie dėkojo už tai, kad mes saugome sakuras. Turbūt daugelis net nesusimąsto, kiek pastangų reikėjo, kad sakuros mūsų šalyje prigytų ir atlaikytų klimato kaitą“, – sakė pašnekovas.
Lietuviai kuklesni už japonus
Vaikščiodamas po sakurų parką R.Vaitkus palygino lietuvių ir japonų tradicijas. Jis tikino, kad Japonijoje žmonės tikrai moka atsipalaiduoti, o per tas kelias savaites, kol vyksta sakurų žydėjimas, jie sugeba sukurti stebuklus. Gana dažnai vakarėjant sakurų parkuose Japonijoje galima išvysti dainuojantį jaunimą, nemažai atsiranda traukiančių karaokė.
Lietuviai uždaresni – jie prie sakurų daugiau fotografuojasi, iškylauja, bendrauja su seniai matytais bičiuliais. „Tai geros nuotaikos pavasarinė šventė, kur visi elgiasi labai natūraliai ir atvirai. Nors lietuviai kuklesni, vis dėlto ilgainiui sakurų parkas tampa gražia tradicija. Juk kai medeliai buvo visai maži, žmonės džiaugėsi vos keliais žiedeliais, o dabar tapo įpročiu kiekvieną pavasarį pažiūrėti, kaip atrodo sakuros ir prie jų įsiamžinti.
Lietuvoje auga daugybė nuostabaus grožio medžių, netrukus sužydės kaštonai, tačiau prie kitų masiškai iškylauti žmonės nesirenka“, – juokėsi R.Vaitkus.
Turi bendrų planų su Japonija
R.Vaitkus 2015 metais buvo įvertintas Japonijos ambasados, kuri skyrė jam aukštą valstybinį apdovanojimą už nuopelnus skatinant tarpusavio supratimą bei ekonominių ir technologinių ryšių mainus tarp Japonijos ir Lietuvos. Jam tai buvo netikėtas ir labai malonus įvertinimas.
„Su Japonija turime daugybę ateities planų. Norime stiprinti bendradarbiavimo galimybę verslo srityje. Pastaruoju metu lietuviai itin susidomėjo japoniškais sodais. Tiesa, Net labiausiai įgudęs lietuvis nesukurs tokių šedevrų, kuriuos gali sukurti tikri japonai.
Taip pat norėčiau, kad japonų restoranuose dirbtų tikri japonų šefai. Tik jie gali sukurti autentiškus patiekalus ir per maistą perteikti savo šalies išskirtinumą“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, Japonija – labai miela šalis. Vyrą sužavėjo ten gyvenantys žmonės, kurie išsiskiria dėmesingumu, ištikimybe ir žodžio laikymusi. Japonai itin kruopštūs, jie sugeba viską nagrinėti iki smulkmenų, gerbia vieni kitus ir nori gyventi saugiai.
