Drama Žemaitijoje: tėvas sūnų už homoseksualumą grasino užmušti

17-mečio patirtis šokiruoja – kai vaikino tėvas sužinojo, kad jis yra gėjus, pasakė, kad jį užmuš.<br>123rf nuotr.
17-mečio patirtis šokiruoja – kai vaikino tėvas sužinojo, kad jis yra gėjus, pasakė, kad jį užmuš.<br>123rf nuotr.
17-mečio patirtis šokiruoja – kai vaikino tėvas sužinojo, kad jis yra gėjus, pasakė, kad jį užmuš.<br>123rf.com
17-mečio patirtis šokiruoja – kai vaikino tėvas sužinojo, kad jis yra gėjus, pasakė, kad jį užmuš.<br>123rf.com
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 17, 2016, 10:27 PM, atnaujinta May 25, 2017, 6:29 AM

17-mečio lietuvio patirtis šokiruoja – kai vaikino tėvas sužinojo, kad jis yra gėjus, pasakė, kad jį užmuš. Tačiau užsispyręs žemaitis nepabūgo. Ne tik ir toliau susitikinėjo su vaikinais, bet dar ir drąsiai papasakojo, ką reiškia būti homoseksualiam.

Tėvas grasino užmušti 

Iš Žemaitijos kilęs 17-metis, panoręs likti anonimu, sakė, kad apie homoseksualumą suprato eidamas 13-uosius gyvenimo metus. „Ką jutau keisto? Nieko, tas pats gyvenimas iki šiol. Ėjo dienos, o norėjimas atsiskleisti vis didėjo, tad taip ir pradėjau – tai vienam, tai kitam, po truputėlį visiems savo draugams išpasakoti.

Ką gi – buvau priimtas meiliai, visi džiaugėsi su manimi, kol vieną dieną apie tai sužinojo tėvai. Tą dieną viskas apsivertė „aukštyn kojom“. Trumpai tariant: tėvas, atsisėdęs prie manęs, prigrasino mirtimi, – t.y. užmuš, pakars, nušaus, jei apie tai sužinos dar vienas žmogus, – kol mama verkė kambaryje.

Liepė eiti skambinti draugams, pasakoti, kad „tai“ buvo tik „pajuokavimas“. Žinoma, to nedariau. Bendravimas su tėvais tarsi apmirė.

Praėjo dveji metai, bendrauju normaliai su jais, bet šeimos savyje nebejaučiu. Aš neturiu nei tėvo, nei mamos. Keista, kad tokia detalė gali pakeisti visą gyvenimą šeimoje. Man pasakė: „Pasikeisk, arba bus blogai.“

Jie mano, kad aš pasikeičiau nuo tos dienos. Įdomu, ar išvis tai įmanoma. Kita vertus – gyvenu puikiai: turiu draugą, karts nuo karto susimatome, nors ir atstumas tarp mūsų 300 kilometrų. Negaliu skųstis, vis geriau negu nieko! Kas yra svarbiausia tokioje situacijoje – nepamiršti, kas esi „Tu“, ir kad tik „Tu“ esi savo gyvenimo kalvis“, – dėstė 17-metis.

Savo istorija jis pasidalijo feisbuko platformoje „išgir̃stì“, kurioje laukiamos tiek homoseksualių žmonių, tiek greta homoseksualų gyvenančių artimųjų istorijos ir liudijimai.

Nauja paramos platforma homoseksualams

Psichologas, buvęs paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis sakė, kad jam kalbėti tokiomis temomis yra svarbu tiek asmeniškai, tiek profesiniu požiūriu. „Pavyzdžiui, yra rekomendacija psichologams, dirbantiems su LGBT žmnėmis, suprasti diskriminacijos įtaką.

Tai – abstrakti frazė, bet man ji nėra abstrakti, nes suprantu, kad kai toks žmogus pas mane ateina, tai tikriausiai jam gyvenime teko susidurti su daugybe įvairių situacijų, krūvio ir aš žinau apie tai“, – teigė Paulius Skruibis ir pastebėjo, kad tam įtakos turėjo nuo pat paauglystės iki dabar aplinkoje esantys artimi žmonės ir draugai, kurie priklauso LGBT bendruomenei.

„Išgir̃stì“ – tai asociacijos „In corpore“ ir draugų įgyvendinamos iniciatyvos „Jungiantys balsai“ dalis. Šios informacinės ir socialinės interneto platformos tikslas – teikti kokybišką informaciją skirtą LGBT ir juos supantiems žmonėms bei sukurti saugią aplinką, kurioje būtų galima dalintis asmeninėmis patirtimis.

Platformą sudaro pagrindinės keturios dalys. Informacijos portalas „isgirsti.lt“, kur glaustai ir sistemingai pateikiama informacija, galinti dominti jaunus LGBT žmones, taip pat jų šeimos narius, draugus ir emocinės paramos teikėjus.

Emocinės paramos dėžutė, kur elektroniniu paštu pagalbą teikia „Jaunimo Linijos“ parengti savanoriai.

Taip pat socialinė erdvė „Facebook“ tinkle – www.facebook.com/isgirsti, kur publikuojamos gyvenimiškos LGBT istorijos. Projekto rengėjų sukurti ar žmonių savarankiškai atsiųsti video pasakojimai talpinami socialiniame „Youtube“ tinkle.

Apie biseksualumą suprato paauglystėje

26-erių Monika, parašiusi laišką į feisbuko platformą „Išgir̃stì“, atvirai papasakojo savo išgyvenimus apie biseksualumą. „Žinojau, kad jaučiu potraukį žmonėms, nepaisant jų lyties nuo maždaug 14 metų, o anksčiau apie tai negalvojau.

Visgi kurį laiką maniau, kad negali būti, jog esu biseksuali, tiesiog neįsivaizdavau santykių su mergina. Maniau, kad paprasčiau pasirinkti kažką vieną, ir atrodė logiška, kad lengviau būti heteroseksualia, nes santykiai su vaikinu atrodė kur kas realesni.

Mačiau, kaip viskas galėtų vykti, kaip susipažinti ir panašiai. Be to, maniau, kad biseksualai turėtų vienodai domėtis santykiais tiek su vyrais, tiek su moterimis, o man atviri santykiai su mergina buvo sunkiai suvokiami. Taigi, galvojau, kad to trokštu per mažai. Nutariau, kad tikriausiai nesu pakankamai biseksuali.

Visgi potraukis niekur nedingo – kai buvau 15-16 metų, žinojau, kad esu biseksuali, nors to ir neįvardijau. Tuo metu tai gyvenimui netrukdė, ir nors pasvajodavau apie merginas, neįsivaizdavau, kaip kokie nors artimi santykiai atsirastų.

Kadangi gyvenau socialiai ir įdomiai, jaučiausi gerai, neatrodė, kad kažko netenku. Nors dabar suprantu, kad iš esmės buvau apribota, stumiama elgtis, kaip labiau socialiai priimtina“, – neslėpė Monika.

Lesbietės seseriai orientacija nerūpi

Apie tai, ką reiškia gyventi greta lesbietės sesers, papasakojo 14-metė paauglė. Laiške ji prisipažino turinti homoseksualią seserį. Apie kitokią jos orientaciją mergina sužinojo daugiau nei prieš metus. „Iki tol net nenumaniau, kad ji yra homoseksuali. Apskritai nesigilinau, ką reiškia šis žodis.

Taigi, ji man papasakojo grįžusi iš kelionės, kai mes drauge vaikščiojome. Kai tik išgirdau, labai suglumau, bandžiau apsimesti, kad išvis nereaguoju, bet viduje bandžiau apdoroti informaciją, kurią ji man pasakė. Buvo labai keista. Man tada buvo tik 12 metų, ir net nežinojau, kaip dėl to reaguoti, todėl išvis nesureagavau.

Grįžusi namo aš tikrai ilgai apie tai galvojau, bandžiau suprasti, priimti informaciją – buvo tikrai labai keista (iš pradžių), nes nebuvau anksčiau susidūrusi su tokiais žmonėmis, todėl nežinojau, kaip elgtis.

Kaip jaučiuosi dabar? Puikiai! Aš esu be galo laiminga, kad mano sesė atrado save ir kad ji pati yra laiminga. Aš labai džiaugiuosi, kad ji manimi pasitikėjo ir papasakojo man. Aš palaikyčiau ją bet kada, kad ir ką ji man pasakytų, nes ji yra žmogus, ir man nesvarbu, kas jai patinka.

Man svarbu jos asmenybė bei požiūris į gyvenimą. Aš džiaugiuosi, kad pagaliau ji jaučiasi savimi, ir nors porą savaičių, kai tai sužinojau, jaučiausi keistai, viskas kaipmat praėjo, kai supratau, kad ji dabar yra laiminga. Aš ją priimu tokią, kokia ji yra, aš ją ginsiu ir užstosiu. Man nesvarbu, ką mano kiti, tik norėčiau pasakyti, kad jeigu jūs šeimoje esate su tuo susidūrę, nenusisukite nuo žmonių, kai jiems reikia jūsų paramos.

Aš labai myliu savo sesę ir linkiu jai gero gyvenimo. Nesvarbu, su kuo ji jį praleis. Džiaugiuosi, kad pasidalinau savo patirtimi“, – rašė sese prisistačiusi keturiolikmetė.

Emocinė parama teikiama elektroniniu paštu parama@isgirsti.lt. Laiškus skaito ir į juos per tris dienas atsako tik „išgir̃stì“ emocinės paramos savanoriai – savanoriaujantys ar anksčiau savanoriavę „Jaunimo linijoje“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Lietuva siekia pagaminti visą reikiamą elektrą