Kvėpavimas, širdis kaip sportininko. Net gydytojai stebisi. Vieną ranką jau judinu, o nevaldžiau abiejų“, – teigia 29 metų leipalingiškis Rokas Jarašius.
Bendraminčių būryje sutiko būsimą žmoną
Po sunkios traumos, patirtos avarijoje 2009 metų lapkričio viduryje, jis niekada nebuvo praradęs optimizmo ir vilties, kad vis tiek pakils iš vežimo. Ir labai daug jau pavyko pasiekti.
O sukaupta patirtimi jaunas vyras kiekvieną dieną stengiasi dalintis su žmonėmis, kurie turi įvairių problemų ir prašo padėti jas išspręsti. Tokios sukauptos patirtys, žinios ir sugulė į R.Jarašiaus šį pavasarį išleistą knygą „Visata nori iš mūsų tobulėjimo“.
Rokas savo gyvenimo moterį sutiko prieš trejus metus jau sėdėdamas neįgaliųjų vežimėlyje, kai ši iš Suvalkijos su draugėmis atvyko į jo organizuojamą susitikimą.
Iš karto abu pasijuto tarsi seniai pažįstami. O prieš daugiau kaip metus susituokė. Abu Druskininkuose įkūrė tobulėjimo ir sveikatinimo namus „Puikios savijautos link“.
Rita klientams siūlo akupresūros, aromaterapijos, atsipalaidavimo ir skausmo šalinimo kompleksą masažo metu bei natūralią kosmetiką, ekologiškas prekes, o Rokas – saviugdos treneris, lektorius, padedantis atstatyti žmonėms vidinį matymą ir klausantis širdies balso išspręsti sveikatos, asmeninių santykių, verslo ir kitas problemas.
„Gyvename bute Leipalingyje. Rokas man neužkrauna visų buities reikalų. Daugumą jų pats sutvarko. Labai geras organizatorius, – tikino R.Jarašė.
Dvasinėms paieškoms įkvėpė maldelė
Rokas drąsiai tvirtina, kad per ketverius metus padarė keliolika kartų daugiau nei būdams sveikas.
Prieš šešerius metus jis su keturiais draugais važiuodami automobiliu pateko į baisią avariją, kurioje du žuvo, du patyrė labai sunkių ir tik vienas – lengvesnių sužalojimų.
Rokui tėvai vėliau papasakojo, kad į Kauno klinikas reanimobiliu atvežtam komos būklės medikai nedavė nė vieno procento, jog išgyvens.
Nors iš komos atsibudo greit, bet dėl sunkių stuburo ir kaklo slankstelių lūžių negalėjo pats kvėpuoti, kalbėti, pajudinti rankų, kojų.
Po ilgai trukusio gydymo ir reabilitacijų vis dar kiekvieną dieną turėdavo vartoti daugybę vaistų nuo įvairiausių negalavimų, o kai kreipdavosi į medikus dėl prastos savijautos, šie tik dar daugiau išrašydavo. Vaistai nepadėdavo, o gydytojai sakydavo, kad tai normalu žmogui po tokios traumos.
Rokas nepuolė į neviltį, bet ėmė ieškoti išeičių per įvairias dvasines praktikas stengdamasis suprasti negalavimų priežastis. O tai pradėti paskatino vienas įvykis dar reanimacijos palatoje.
„Jau pirmą dieną tėvus į reanimacijos palatą gydytojai tikriausiai įleido atsisveikinti su manimi. Bet čia praleidau kelis mėnesius. Vėliau prisiminiau akimirką, kai mama atėjusi manęs aplankyti rankoje laikė lapelį, kuriame mano dėdė pastorius Jurgis buvo parašęs maldelę.
Kai mama ją perskaitė, pajutau kažką naujo atgimstančio manyje. Prisiminiau, kaip vaikystėje bažnyčioje mišių metu patarnaudamas kunigui prie altoriaus mintimis kalbėdavusi su Dievu ir visada sulaukdavau pagalbos, atsakymų.
Paauglystėje atsitraukiau nuo jo ir susitelkiau į fizinius dalykus. Praradęs tą ryšį nesugebėjau suprasti motinos perspėjimo, kuris tą vakarą prieš avariją pavijo mane skubantį išeiti pas draugus. Tuo metu tėvai žiūrėjo televizijos laidą. Pertraukos metu buvo rodoma greičio mėgėjus perspėjanti reklama, kurioje kalbėjo jaunas vaikinas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Mama išarė: „Rokai, neik niekur, nes ir tau taip bus.“
Po kelių valandų atsidūriau reanimacijoje. Ir patį dažnai aplankydavo mintys, kad man kažkas nutiks su sveikata, bet tuomet galėsiu sukurti daug prasmingų dalykų savo gyvenime.
Atsigavus – reabilitacija. Mokykloje daug sportavau, buvau tapęs barjerinio bėgimo Lietuvos čempionu. Sportinis užsispyrimas labai pravertė jau visai kitokiose treniruotėse – mokantis atsisėsti, kuo ilgiau išsėdėti vežimėlyje, judinti raumenis. Sustiprėjęs, kupinas motyvacijos ir noro įgyti kuo daugiau žinių, kaip save toliau atstatyti, po pusmečio išvažiavau į Palangos reabilitacinę ligoninę. Bet čia įvedus kateterį į šlapimo pūslę pateko labai pikta infekcija.
Vėl labai pablogėjo sveikata, prasidėjo baisūs skausmai. Vis keitė antibiotikus, bet jie neįveikė infekcijos. Klinikose pasiūlė daryti operaciją ir įvesti tiesioginį kateterį į šlapimo pūslę. Nors nuolat jutau didžiulį skausmą, mano vidus šaukė ne. Ir aš to nedariau. Pradėjau dirbti su savo vidiniu matymu ir sugebėjęs „uždaryti“ 15 situacijų ir praėjusių gyvenimų išsigydžiau šlapimo pūslę.
O kai pajutau didžiulius skausmus širdies plote, po apsilankymo ligoninėje gavęs pasiūlymą gerti mineralinį vandenį, nes kardiograma nieko blogo nerodo, grįžau namo ir pats sau uždaviau klausimą, kodėl skauda.
Tuomet pamačiau reginį kraują skystinančių vaistų, kuriuos prieš mėnesį pakeičiau į kitus, nes gydytoja rekomendavo juos tarpusavy keisti. Vėl tik juos pradėjau vartoti ir skausmas ėmė slūgti. Tikriausiai be jų kraujo krešulys būtų užkimšęs kraujagysles. Taip vidiniu matymu ne kartą nuvijau mirtį“, – pasakojo R.Jarašius.
Žmonės pradėjo klausinėti
Sustiprėjęs Rokas suvoktą aiškiaregystę, padedančią eiti širdies nurodytu keliu, pradėjo naudoti ne tik sveikatai stiprinti, bet ir santykiuose su žmonėmis – taip pats suradęs sielai artimą ir mylimą moterį, – versle ir visose kitose srityse.
Tvirtai įsitikinęs, kad tai jam padėjo iš bejėgio lovoje gulinčio neįgaliojo virsti laimingu ir sėkmingu žmogumi.
Matydami neįgaliojo vežimėlyje sėdintį visada besišypsantį, švytintį Roką aplinkiniai išdrįso klausti patarimų, kaip jiems įveikti savo problemas.
Tuomet pradėjo rengti seminarus, internetiniame tinklapyje skelbti vis naujas vaizdo pamokas, straipsnius, kaip išmokti klausytis savo širdies ir ja vadovaujantis priimti kiekvieną situaciją tokią, kokia yra, ir, nebandant kovoti su savimi, leisti suvokti savo vidumi pozityvius sprendimus tikslui pasiekti.
„Stengiuosi padėti žmonėms fiziškai panaudoti tai, ką jie turi savo viduje – užspaustą ir neatskleistą jo potencialą. O Rita geba matyti žmogaus energetinį lauką ir jame esančius pažeidimus pakoreguoti masažais. Prieš avariją dirbdamas masažuotoju ir aš tai jausdavau.
Todėl labai gerai suprantu žmonos darbą. Galime daug vienas kitam padėti ir kartu tobulėti. Jau yra daug žmonių, kuriuos išmokiau, kaip gyvenimo tikslus pasiekti pasitelkiant vidinį matymą. Tik peržengęs neįgaliųjų ir sveikųjų ribą supratau, kad privalome ir drauge galime dar daugiau nuveikti mus skiriančiai sienai įveikti.
Jos neliktų, jei kiekvienas bet kokio amžiaus, gyvenantys mieste ir kaime, su skirtingais likimais, gebėjimais vienas kitą papildytume darbe, moksle, pramogaudami. Todėl man ir kilo idėja įkurti Druskininkų savivaldybėje klubą „Erzon“ – tai reiškia, esame ryšio zonoje. Juk šiuolaikinės ryšio priemonės padeda labai greit ne tik skleisti žinias ir informaciją, bet ir susiburti“, – pasakojo R.Jarašius.
Padėti galima tik prašantiems pagalbos
Erzoniečių parengtam projektui iš Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ ir Druskininkų savivaldybės buvo gauta lėšų, kurios 2014 metais susibūrusiam sveikuosius ir neįgaliuosius vienijančiam klubui „Erzon“ per metus padėjo atlikti daug darbų – ištirtas Druskininkuose aplinkos pritaikymas neįgaliesiems, sukurtas jiems pritaikytų vietų kurorte ir jo apylinkėse žemėlapis, su vietos valdžia ir verslininkais buvo organizuojami susitikimai, kurių metu patektos idėjos, kaip įrengti pandusą patogiai įvažiuoti vežimėliais į ežerą maudytis ir į pirtis.
Šios idėjos jau įgyvendintos. Pandusas įrengtas Ilgio ežero paplūdimyje, šalia Druskininkų, o vežimėliu norint pirtis galima pasinaudoti vandens parke „Aqua“.
Parengtas ir muzikinis etiudas “Sugriaukime nematomą sieną tarp neįgaliųjų ir sveikųjų“. Jį išvydo ne tik druskininkiečiai. Buvo rodomas ir kituose miestuose.
O R.Jarašius už šią sėkmingai įgyvendintą idėją buvo apdovanotas „Stikliniu mineralinio vandens lašu“ 2015 metų padėkos vakare, kuriame tradiciškai pagerbiami asmenys, nuveikę ryškiausius darbus Druskininkų savivaldybės bendruomenei.
„Šiuo metu dirbu su įvairiomis investicijomis internete. Drauge su matantys.lt komanda esame parengę tarptautinį verslo projektą. Kol kas nenoriu apie jį skelbti, bet tikiu sėkme. Su žmona sukūrėm šeimos verslą, vedu saviugdos seminarus, individualias konsultacijas. To pasiekiau per ketverius metus.
Nors dar nepakilau iš neįgaliojo vežimėlio, bet mano gyvenimas per šį laiką padedant Dievui ir vidiniam matymui pagerėjo daugybę kartų. Todėl to mokau ir kitus. Bet tik tuos, kurie pagalbos prašo patys niekieno neįkalbėti“, – teigė R.Jarašius.
