Nuo vaikystės pažįstami Neringa ir Mindaugas vienas nuo kito nepavargsta nei būdami namuose, nei darbe.
Šią vasarą kauniečiai švęs 15 metų vedybinio gyvenimo sukaktį. Sūnų Grantą (8 m.) ir dukterį Gaudrę (5 m.) auginti pora tikino, kad santykiams puoselėti pastangų įdėti reikia nuolat, bet sutuoktiniai niekada nesigailėjo anksti sukūrę šeimą.
Neringa ir Mindaugas užaugo toje pačioje gatvėje Išorų gyvenvietėje (Jonavos r.), abu lankė tą pačią mokyklą, turėjo daugybę bendrų draugų.
Neringa: Vos už kelių namų gyvenantį Mindaugą įsižiūrėjau būdama maždaug dešimties metų. Jis buvo gražus, tamsiaplaukis, rudų akių. Tada jis man atrodė nepasiekiamas, todėl labai traukė.
Žinoma, kad ketveriais metais vyresnis paauglys į mane tuomet net nežiūrėjo.
Mindaugas: Kadangi gyvenome netoliese, su Neringa, kaip ir su daugeliu kitų aplinkinių namų vaikų, vėliau paauglių, smagiai leisdavome laiką kieme – buvome subūrę didelę kompaniją, netrūko žaidimų, išdaigų.
Kai Neringai buvo apie penkiolika, ji į akį krito vienam bendram mūsų bičiuliui.
Bet su juo draugauti mergina nenorėjo ir pasakė, kad jai patinka ne jis, o aš. Bičiulis kaip reikiant supyko ir apie Neringos jausmus išklojo man.
Neringa: Sužinojęs, jog jaučiu simpatiją, Mindaugas man siūlė draugauti, sakė, kad jam irgi patinku, tačiau iš to nieko neišėjo.
Buvau per jauna, o jam taip pat motociklai turbūt labiau už meilę rūpėjo.
Rimta draugystė prasidėjo, kai baigiau vidurinę mokyklą. Mindaugas tuomet jau turėjo universiteto diplomą.
– Ar greit Mindaugas jums pasipiršo?
Neringa: Draugavome dvejus su puse metų. Kartą dviese romantiškai prie tvenkinio gėrėme šampaną ir savo taurėje radau sužadėtuvių žiedą.
Mindaugas: Nežinau, ar dabar ši istorija skamba romantiškai, tačiau tuomet sugalvojau – Neringos rankos prašysiu įmetęs žiedą į šampaną. Netrukus susituokėme. Neringai buvo 20 metų, man – 24-eri.
– Ranką prie širdies pridėję galite pasakyti, kad per 15 santuokos metų viskas ėjo kaip per sviestą? Ar vis dėlto teko gludinti kampus?
Neringa: Tikrai nėra taip, kad niekada nesipyktume. Netikiu, kad kartu gyvenant keliolika metų taip gali būti. Arba taip teigdami žmonės tiesiog meluoja.
Mindaugas: Manau, normalu, kad poroje pasitaiko ginčų, net nekalbadienių, tačiau ilgiau nei dieną ar dvi jie netrunka. Atsiranda bendrų reikalų ir namuose, ir versle.
Susituokėme palyginti jauni. Susitikinėti ir draugauti yra viena, o kartu gyventi ir auginti vaikus – visai kas kita. Juk atėjome iš skirtingų šeimų, buvome skirtingai auklėjami.
– Žinote laimingos santuokos receptą?
Neringa: Svarbu sutikti tau skirtą žmogų.
Mindaugas: Siekiant darnos, nuolat reikia įdėti pastangų. Taikytis vienam prie kito, gerbti, mylėti, vienam kito neužgožti.
Žinoma, jeigu žmonės būdami kartu jaučiasi labai blogai, dirbtinai santykių lipdyti tikriausiai neverta, tačiau jeigu nepatinka koks nors vienas dalykas, reikia kalbėtis ir mėginti problemą išspręsti.
– O pavydo jūsų šeimoje būna daug? Ar žmoną į vakarėlius vieną išleidžiate ramia širdimi?
Mindaugas: Sveikas ir protingas pavydas poroje turi būti. Jeigu žmogaus nepavydi, jis tau nerūpi.
Neringa: Abu esame už sveiką pavydą. Jeigu antrai pusei visiškai nerūpėtų, kur eini, su kuo ir kada grįši, reikėtų rimtai susimąstyti apie santykius.
Bet jeigu iš pavydo gautum į akį, džiaugtis neverta. Tai – ne meilė, o smurtas.
– O kokia buvo jūsų reakcija į meilės scenas, kuriose Neringa nusifilmavo vaidindama seriale „Tobula kopija“? Vos pradėjusi aktorės karjerą ji bučiniais apdovanojo kitą vyrą.
Mindaugas: Prieš filmavimą Neringa man papasakojo serialo scenarijų, teiravosi mano nuomonės. Žinau, kad aktorystė – sena jos svajonė. Kaip galiu drausti tai, ko žmogus nori ir siekia?
Be to, juk suprantu, kad tai buvo darbas.
Neringa: Iš Mindaugo neišgirdau nė vieno priekaišto. Dar kartą įsitikinau, kad esu ištekėjusi už ypatingo vyro – protingo, pasitikinčio, nesavanaudžio ir neribojančio žmonos užmojų bei svajonių.
– Darbo televizijoje pasiilgstate?
Neringa: Darbas televizijoje nėra lengvas, ypač laidoje „TV pagalba“, kurioje dirbantys žmonės neturi scenarijaus, nustatyto darbo laiko, kartais darbo sąlygos būna nepavydėtinos.
Gelbėtoja su pertrauka dirbau šešerius metus. Net vidury nakties yra tekę padėti žmonėms, važiuodavau iš vieno Lietuvos galo į kitą.
Juokauju, kad todėl mus, kaip policininkus, turi anksti išleisti į pensiją. Vis dėlto darbo televizijoje, scenoje negali nepasiilgti, nes tai turi daug žavesio ir net magiškos traukos. O ypač dėl to, kad nuolat tenka patirti ką nors nauja.
Buvo metas, kai teko ir dirbti, ir rašyti prancūzų kalbos bakalauro darbą. Dažniausiai dienomis ar vakarais dirbdavau, o naktimis rašydavau.
Kartą paryčiais susapnavau, kad esu darbe. „Dar filmuosime šiandien?“ – paklausiau, kaip man atrodė, kolegų. Pasirodo, šiuos žodžius garsiai ištariau mane žadinančiam vyrui.
– O į ekranus sugrįžti ruošiatės?
Neringa: Galbūt. Labai tikiuosi, kad sulauksiu ir pasiūlymų vaidinti kine. Baigusi mokyklą ketinau stoti į aktorinį fakultetą, tačiau Kaune šios specialybės nebuvo, į Vilnių važiuoti nenorėjau, todėl pasirinkau prancūzų kalbą.
Mane domina ne tiktai vaidinti gražią moterį. Būtų smagu įsikūnyti į įvairius personažus, vaidinti, pavyzdžiui, labai jauną ar seną žmogų, neigiamą personažą. Bet šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu šeimai ir verslui.
– Kokia vertybė jums didžiausia gyvenime?
Mindaugas: Šeima. Kai vaikus išvežame pabūti pas senelius, kitą dieną važiuoju jų parsivežti. Man jų pradeda trūkti. Neringai – taip pat.
– Mylimam žmogui galėtumėte atleisti viską?
Neringa: Jeigu klausiate apie neištikimybę, sunku pasakyti, kaip tuo metu elgčiausi. Galiu pasakyti, kad neatleisčiau, plaukus nuraučiau, bet nežinau, kaip būtų toje situacijoje. Atleistum, Mindaugai, neištikimybę?
Mindaugas: Labai abejoju.
– Turite pomėgių, kurie jus sieja?
Mindaugas: Šiltuoju sezonu visai šeimai labai smagu važinėti dviračiais. Su Neringa vakarais labai smagu žiūrėti filmus, juos aptarinėti.
Neringa: Abu jaučiame aistrą kelionėms. Į pažintines išvykas ar miestus, kur reikia daug vaikščioti ir dairytis, vykstame dviese. Su vaikais renkamės ramesnį poilsį kuriame nors egzotiškame kurorte.
– Staigmenomis vienas kitą dažnai stebinate?
Neringa: Staigmenas labai mėgstu. Man patinka ir jas ruošti, ir matyti žmonių reakciją jų sulaukus. Mane nustebinti sunku, ypač dovanomis. Geriau jau pati išsirenku tai, ką noriu.
Mindaugas: Kartą mums su vaikais pavyko padaryti staigmeną mamai – išėjusi į kiemą ji išvydo naują automobilį.
Tai buvo gimtadienio dovana Neringai.
– Pusryčiais ar kava į lovą vienas kitą palepinate?
Neringa: Esu pedantė, pusryčiai lovoje manęs nežavi, o ypač mintis, kad kitą naktį joje rasiu trupinių.
Lovoje galiu nebent išgerti stiklinę vandens.
Mindaugas: Miegamajame prie lovos kavos aparato neturime – abiem tenka eiti virtuvę.
Neringa: Man labai patinka ruošti pusryčius savo šeimai. Vyrą ir vaikus stebinti naujais valgiais ir skoniais galiu kone kasdien. Žinodama, ką kuris mėgsta, dažnai paruošiu net kelis skirtingus patiekalus.
Mindaugas: Neringa – puiki šeimininkė. O juk buvo metas, kai santuokos pradžioje man tekdavo kepti kotletus, nes jos kulinariniai sugebėjimai buvo labai menki.
