Šaukimas į kariuomenę neseniai privertė Tomą vėl trumpam atvykti į Lietuvą. Kad nebus kariu, jis žinojo jau seniai.
Tomas yra linkęs į depresiją, kažkada net bandė nusižudyti. Tad vaikiną apžiūrėję specialistai teištarė, kad tarnauti jis negali ir niekada negalės.
Jei būtų kitaip, T.Meškys žūtbūt bandytų išvengti kariuomenės – jis bijo, kad iš ten gali ir nebegrįžti.
Nors Lietuvoje vaikinas viešėjo vos kelias dienas, spėjo sukelti tikrą diskusijų audrą.
Neįprastai pasipuošusį – su didele rankine rankoje ir aptemptais džinsais – Tomą pastebėjo ir įamžino vilnietis fotografas Vincas Alesius.
„Argi ne gražūs mūsų vaikinai?“ – toks Vinco prierašas po nuotrauka sulaukė begalės nuomonių. Regis, pats vaikinas galėjo ir palūžti, tačiau jis sugebėjo iš visos situacijos smagiai pasijuokti.
Anglijoje gyvenantis lietuvis iš pradžių dirbo fabrike, vėliau prižiūrėjo senelius, o dabar savo malonumui klubuose persikūnija į „Drag Queen“ – vyrą, kuris naktimis tampa moterimi ir rodo įvairius savo sugebėjimus: veda renginius, dainuoja.
Tomui, kuris didžiuojasi ilgomis savo kojomis, klube tenka kurti gerą atmosferą ir dažniausiai šokti. „Taip galiu nors trumpam atitrūkti nuo realybės“, – sakė T.Meškys.
– Vos fotografas paviešino jūsų nuotrauką, pasipylė ir patyčių, ir palaikančių komentarų. Kokios mintys sukasi jūsų galvoje?
– Prieš porą metų galbūt tai būtų mane įžeidę, tačiau dabar tik kelia juoką. Neatsimenu, kada tiek daug juokiausi. Man buvo linksma. Gal dėl to, kad Lietuvoje negyvenu.
Buvo smalsu, ką žmonės mano. Supratau, kad lietuviai yra labai nepakantūs ir kažin ar pasikeis.
Jeigu gyvenčiau Lietuvoje, po tokios diskusijos bijočiau vakarais gatvėmis vaikščioti.
– Kada supratote, kad esate homoseksualus?
– Atsimenu, būdamas vos penkerių supratau, kad man patinka būti su vyrais. Ūgtelėjęs jau supratau, kad esu homoseksualus. Ir nuo nieko neketinau to slėpti – mano tokia išsiskirianti išvaizda, kad iš karto tampa viskas aišku.
– Kaip į visa tai reagavo jūsų tėvai?
– Tėvai apie mano orientaciją sužinojo, kai buvau dvylikos. Pradžioje mamai buvo sunku, ji išsiskyrusi – kaltino save, kad tapau toks, nes man esą kažko trūko.
Bet juk homoseksualumu neužsikreti – toks gimsti. Dabar mama apsiprato, kartą buvau į namus atsivedęs vaikiną, jiedu susipažino. Džiaugiuosi, kad mama mane supranta ir palaiko.
Ir tėtis žino apie mano orientaciją, tačiau šios temos mes neliečiame.
– Kas paauglystėje buvo sunkiausia?
– Esu iš Tauragės – mažo miesto. Ten man buvo labai sunku. Niekada neslėpiau savo stiliaus ir dėl to mokykloje mane apspjaudydavo, pravardžiuodavo.
Tai sugadino mano gyvenimą – sirgau depresija, praleisdavau pamokas, norėjau nusižudyti. Buvau tylus ir, jei mane kas nors įžeisdavo, nieko neatsakydavau, nes bijojau dėl savo gyvybės. Netgi vakare eidamas gatve slėpdavausi po gobtuvu, o siauras kelnes pakeisdavau treningais.
Kai man suėjo septyniolika, persikrausčiau į Vilnių. Pradėjau lankyti mokyklą, bet supratau, kad patyčios tęsiasi ir čia.
Tada išvykau į Angliją, nes negalėjau Lietuvoje gyventi.
Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad esu stipresnis ir jau nežinau, kas galėtų mane įžeisti. Nors į Lietuvą grįžau trumpam, ir vėl patyriau patyčių – greitojo maisto restorane mane apipylė gaivinamuoju gėrimu.
– Kokia aplinka šiuo metu jus supa?
– Esu ieškojimų kelyje. Jau metus gyvenu Anglijoje. Jau mėnuo neturiu darbo, tačiau jaučiuosi laimingas.
Mano rytas prasideda su kava ir cigarete, mėgstu lankytis klubuose.
Gyvenu su savo geriausiu draugu. Jis – taip pat gėjus. Man patinka turėti draugų, kuriais galiu pasitikėti. Anglijoje mūsų mėgstamiausias klubas – „Pink Pantheras“. Čia renkasi gėjai ir lesbietės.
Lietuvoje klubuose beveik nesilankau. Kadaise lankydavausi „Men’s Factory“, „Soho“ klube.
Man patinka ir „Cozy“ baras. Kartą ten bučiavausi su vaikinu ir aplinkiniai į tai sureagavo labai pakančiai.
– Klubuose persirengiate moterimi dėl šou. Nuo ko viskas prasidėjo?
– Kartą mano geriausias draugas savo gimtadieniui sugalvojo temą „Drag Queen“ – tai vyras, persirengiantis moterimi dėl šou. Persirengėme, išsidažėme ir buvo labai linksma.
Tokius vakarėlius pradėjome organizuoti dažniau, kol galų gale viskas persikėlė į klubus.
Aš nedirbu šio darbo dėl pinigų, tuo užsiimu laisvalaikiu. Daugelis vyrų manęs net neatpažįsta, mano, kad esu moteris.
Reikia gero makiažo meistro, suknelių ir didelio dydžio aukštakulnių. Mes įsijaučiame į šį vaidmenį. Gali atsiriboti nuo aplinkos, pabūti ne savimi.
„Drag Queen“ veda renginius, dainuoja. Tai nėra striptizo šokėjas, kaip daugelis linkę manyti.
Vyrai persirengia moterimis ir rodo talentus, linksmina žmones. Norėčiau šį darbą dirbti, kaip bus, gyvenimas parodys.
– Kiek savo spintoje turite moteriškų drabužių?
– Pastebėjau, kad negaliu atsispirti suknelėms. Turiu gal penkias ir dvi poras aukštakulnių. Tačiau lyties nenorėčiau pakeisti, persirenginėju tik dėl linksmumo.
Šiaip man patinka puoštis labai aptemptais džinsais ir marškinėliais.
Prie šio derinio priderinu sportinius batelius.
– Drąsiai prisipažįstate, kad esate gėjus. Daugelis nutylėtų, slėptųsi po kauke.
– Neketinu slėptis, antraip gyvensiu ne savo gyvenimą. Aš visada galvoju, kad jeigu artimieji ir draugai tavęs nepriims tokio, koks esi, tai tau jų nereikia.
Mano atveju nebuvo svarbu, kas ką pamanys. Svarbiausia, kad pats būčiau laimingas ir išlikčiau savimi. Žinoma, bijojau patyčių, kad gali mane kur nors ir užmušti.
Gyvenimas Anglijoje kur kas saugesnis. Čia žmonės pakantesni.
– Ar turite mylimąjį?
– Šiuo metu susitikinėju su vyresniu verslininku. Nors dabar santykiai šiek tiek komplikuoti, mes abu laimingi. Tarp mūsų – stiprus ryšys.
Man nepatinka bendraamžiai, šalia manęs turi būti žmogus su patirtimi, turintis, ką pasakyti. Žavi atvirumas, mielumas, protas. Nors man – tik devyniolika, daugelis sako, kad esu subrendęs. Gyvenime jau mačiau daug, turiu patirties.
Lietuvoje sulaukdavau labai daug vyrų dėmesio, Anglijoje šiek tiek mažiau. Dabar į tai nereaguoju, kai susipažinau su vyru, kuris man patinka, tai kiti visai nerūpi.
– Šiais metais gavote šaukimą į kariuomenę. Ar įsivaizduojate, kas būtų, jeigu jus būtų priėmę?
– Esu deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir tikrai nesitikėjau gauti šaukimo. Bet pasirodo, viskas įmanoma. Paskambinau į kariuomenę, papasakojau, kad dėl sveikatos problemų manęs tikrai nepriims.
Juk esu sirgęs depresija, norėjau nusižudyti. Aš nebūsiu tinkamas. Jie pagalvojo, kad išsisukinėju, paaiškino, jog tokias diagnozes turi nustatyti specialistai. Kai grįžau, padavė man tris dokumentus, nuvykau pas psichiatrą. Jis pasakė, kad kariu būti negaliu ir niekada negalėsiu.
Taip švaistomi valstybės pinigai – juk ji apmoka tokias keliones. Daugelis žmonių net nevyktų dėl tokio reikalo.
Bet esu iš tų, kuriems nepatinka turėti problemų: gyventi ir kažko bijoti.
Vis dėlto jeigu būčiau atitikęs visus keliamus reikalavimus, tikrai būčiau mėginęs išsisukti. Kariuomenėje man būtų pavojinga – savęs ten tikrai neįsivaizduoju. Bijočiau.
– Ko jūs šiuo metu labiausiai trokštate?
– Sunku apsakyti, koks mano gyvenimas. Žinau, kad pasieksiu tai, ko noriu: studijuosiu dizainą Anglijoje. Noriu kurti drabužius. Norėčiau, kad man žmonės padėtų tiek pat, kiek ir aš žmonėms. Man gyvenime nelabai sekasi, pasitikiu žmonėmis, o jie mane nuvilia.
Meilė neturi lyties
Praėjusią savaitę per Lietuvos kino ir televizijos kino Sidabrinės gervės apdovanojimų ceremoniją du savo netradicinės lytinės orientacijos neslepiantys jauni vyrai Pijus Beizaras (20 m.) ir Mangirdas Levickas (20 m.) atliko savotišką šalies visuomenės pakantumo testą. Jau pusmetį Kaune kartu gyvenantys gėjai ant raudonojo kilimo pasibučiavo prieš dešimtis fotografų.
Į susitikimą Pijus su Mangirdu irgi atėjo burkuodami it balandėliai. Jie drąsiai pozavo susikibę už rankų, o paprašyti – aistringai pasibučiavo. Vyrukai atviri – jie yra gėjai ir to neslepia: „Niekam neturėtų rūpėti, su kuo gyvename, ką veikiame ir ką mylime. O mylime vienas kitą už supratingumą, pagalbą, už tai, kad gera būti kartu.“ Psichologiją studijuojantis Mangirdas ir profesinėje mokykloje fotografijos specialybę pasirinkęs Pijus, priešingai nei T.Meškys, norėtų ateitį kurti Lietuvoje. Nors abu mėgsta keliauti po svečias šalis, norėtų gyventi gimtojoje šalyje. Jie įsitikinę, kad visiems užteks vietos po saule – tereikia vieniems kitų atžvilgiu būti pakantesniems ir draugiškesniems. Drąsieji gėjai nebijo nei aplinkinių reakcijos, jei komentarų. Jie tiesiog jų nebeskaito.
„Nematau nieko bloga, jei einame gatve susikibę už rankų. Vilnius ir Kaunas – labai draugiški miestai. Juose galima išgirsti piktų replikų, tačiau tai tebus tik žodžiai. Ne tokie pakantūs Šiauliai ir Panevėžys. Bet mes labai norime, kad žmonės suvoktų, jog nieko bloga nedarome. Juk nesiglamonėjame viešai, nesikeikiame, nedarome nusikaltimų. Neapykanta perduodama iš kartos į kartą. Gaila, kad vyresnio amžiaus žmonės mano, kad būti gėjumi yra šlykštu ar net gėda. Kuo daugiau šalyje bus švietimo, tuo mūsų visuomenė bus pakantesnė. Visi mes esame žmonės. Meilė neturi lyties“, – sakė romantiškai nusiteikusi įsimylėjėlių porelė.
Pijaus ir Mangirdo draugystė užsimezgė prieš ketverius metus. Tada Pijus socialiniame tinkle pirmasis parašė Mangirdui žinutę. Tiesa, šis neskubėjo megzti naujos pažinties – tada vaikinas nenorėjo naujų santykių, todėl į Pijų rimtai nežiūrėjo.
Ilgainiui vaikinų draugystė įgavo pagreitį. Jų tada neišgąsdino net ir tai, kad Pijus gyveno Vokietijoje pas mamą.
„Dvejus metus, kol Pijus buvo Vokietijoje, bendravome virtualiai. Tik po to susitikome. Jei ir kilo kokių nors abejonių dėl mūsų draugystės, tai visos išsisklaidė tada, kai pasimatėme. Aplinkybės susiklostė, kad pusmetį vėl nesimatėme, bet po to pusmečio mudu vėl susitikome ir nuo tada nebeišsiskyrėme“, – kalbėjo mylimieji.
Jauni vyrai neslėpė, kad iki savo draugystės abu turėjo kitų partnerių. Mangirdas metus draugavo su mergina, tačiau suvokė, kad nejaučia jai seksualinės traukos. Jis nesijautė su ja taip gerai, kaip dabar jaučiasi su vaikinu.
Pijaus patirtis irgi panaši – paauglystėje bendraudamas su mergina jis pajuto, kad elgiasi ne taip, kaip reikėtų. Giliai širdyje jis suprato, kad turi bendrauti su vaikinu ir kad tik taip galės gerai jaustis prieš save ir aplinkinius.
Kai Pijaus ir Mangirdo tėvai sužinojo, kad juodu – gėjai, reakcija buvo gana audringa. Nors šiuo metu vyrukai gyvena su Pijaus tėvu, su juo santykiai nėra idealūs. Jis iki šiol negali suvokti, kad jo sūnaus partneris – ne mergina, o vaikinas. Mangirdo taip pat nedžiugina dabartiniai santykiai su tėvu – jis neslepia norįs bendrauti artimiau, tačiau tėvas nesileidžia į kalbas.
Ir kiti aplinkiniai nenoriai priima jų homoseksualumą. „Kartą mane net pasikvietė socialinė darbuotoja, aiškino, kad negaliu demonstruoti savo orientacijos, nes man grės nemalonumai. Tačiau kodėl jai ar kitiems turi rūpėti, su kuo gyvenu? Kiekvienam užteks vietos po saule“, – svarstė Pijus.
Pora retai pykstasi, o kad nepaskęstų rutinoje, mėgsta rengti vienas kitam staigmenas, leisti laiką romantiškai. Laisvalaikiu eina į kiną, mėgsta pasivaikščioti. Namie turi prisiminimų dėžutę ir taupyklę, į kurią abu deda pinigus.
„Viskas mūsų gyvenime susideda iš smulkmenų – kas vakarą palinkime vienas kitam saldžių sapnų“, – šypsojosi iššūkį visuomenei metę gėjai.
