Viename stende vaizduojama juodu triko ir raudona skraiste pasipuošusi Kristina šią savaitę turėjo susitaikyti su mintimi, kad kurį laiką jos devynmetė duktė gyvens ne pas ją.
Buvęs sutuoktinis įsitikinęs, kad plakato užrašą apie Kristiną kaip dviejų vaikų motiną, kuri paliko smurtaujantį vyrą, reikėtų pakoreguoti ir užrašyti: „Moterys meluoja geriau“.
Šią savaitę Vilniaus savivaldybėje vykusiame posėdyje, į kurį buvo pakviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, taip pat Krizių centro specialistai, paaiškėjo, kad socialinio projekto „Moterys kalba“ dalyvė yra pažeidžiama ir turi daug ko išmokti.
Vyras pasijuto apšmeižtas
Daug priekaištų Kristinai turėjo ir buvęs sutuoktinis.
Jis prisipažino nesąs angelas, bet norėtų apsiginti. Jam nepatinka, kad dalyvaudama projekte buvusi sutuoktinė jį šmeižia, o tai kenkia jam ir jo šeimai.
„Mano pavardės ji niekur neminėjo, bet mano tėvai, giminės, draugai ir pažįstami gali paliudyti, kad taip nėra“, – tikino vilnietis.
O Kristina įsitikinusi, kad buvęs sutuoktinis ieško būdų, kaip susigrąžinti dukterį, nes jam skirta mokėti alimentus – 145 eurus kas mėnesį.
Prieš keletą savaičių įtaręs, kad Kristina girtauja, buvęs jos sutuoktinis iškvietė policininkus.
Tačiau moteris tikino, kad tuo metu net nebuvo Vilniuje: „Nieko neatsitiko, mano buvęs vyras ieško menkiausių priekabių, bet aš nepažeidžiau vaiko teisių, bendru susitarimu nutarta, kad kurį laiką vaikas pagyventų pas tėtį. Aš daug dirbu, taip pat turiu baigti tam tikras programas.“
Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Taraškevičiūtė teigė, kad toks posėdis buvo, bet ji neturi teisės aiškinti šeimos situacijos.
Persekiojamos už drąsą
Vilniaus moterų namų vadovė psichologė Lilija Vasiliauskienė kritiškai atsiliepė apie socialinį projektą „Moterys kalba“, kuriame dalyvauja smurtą patyrusios moterys.
Šlovė, pagarba už drąsą, o vėliau – sunki krizė. Tai lydi moteris, jei jos prabyla apie tai, kas vyksta tarp keturių sienų.
Sunku išvengti vyrų keršto, taip pat grasinimų atimti vaiką. Jie smogia ne projekto autoriams, o toms moterims, kurios išdrįso viešai kalbėti.
Psichologė L.Vasiliauskienė puikiai žino Kristinos šeimos istoriją.
2015 metų rugpjūtį vilnietė nukentėjo nuo smurtaujančio buvusio sutuoktinio, šį faktą užregistravo policija ir pranešė Vilniaus moterų namams.
Vilnietis tada reikalavo, kad moteris atsisakytų alimentų, jis aiškino, kad dėl šios priežasties nebegali pasiimti paskolos.
„Vyras nepaisė net savo vaiko interesų, nes nenorėjo mokėti alimentų, o tai – nusikaltimas“, – aiškino L.Vasiliauskienė.
Į šį konfliktą įsitraukė ir buvusio Kristinos sutuoktinio motina.
L.Vasiliauskienė tikino, kad Kristina nesijaučia saugi, yra šnipinėjama, ką veikia, dažnai rašomi skundai Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
„Kristina buvo palaužta smurto, praeityje ji turėjo problemų, o buvęs sutuoktinis stengiasi tai nuolat priminti ir įtikinti Vaiko teisių apsaugos specialistus, kad ji nėra patikima.
Nukentėjusi moteris nėra herojė – ne jos kaltė, kad ji turėjo ieškoti prieglobsčio Krizių centre, nors pati turi gerą butą“, – sakė L.Vasiliauskienė.
Psichologė pasakojo, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba žino tą faktą, kad Kristinos vaikas yra nuolat prieš ją nuteikinėjamas, į šį karą įsitraukusi anyta ir kiti buvusio sutuoktinio giminaičiai, nes jų tikslas – grąžinti vaiką tėvui.
„Manau, yra didelis skirtumas – grąžinti vaiką smurtaujančiam tėvui ar motinai, kuri nesmurtauja“, – kalbėjo L.Vasiliauskienė.
Tekėjo iš išskaičiavimo?
Vilniečių šeimą išardęs konfliktas liepsnoja ir toliau.
– Kas jums kelia didžiausią nerimą? – paklausiau Kristinos buvusio sutuoktinio.
– Patekusi į šį projektą, Kristina pasikeitė. Mūsų skyrybų dokumentuose aiškiai pasakyta, kad negalime vienas kito šmeižti, negalime teikti jokios informacijos apie mūsų buvusią šeimą.
Aš nesikreipiau į žiniasklaidą dėl jos veiksmų.
Viena priežasčių, kodėl mes skyrėmės, buvo tai, kad ji vartojo stipriai psichiką veikiančius vaistus, o juos užgerdavo alkoholiu. Toks derinys padaro žmogų neadekvatų, jis negali atsakyti už savo veiksmus.
Vilnius – mažas miestas, daug kas mane pažįsta, po kiekvieno jos viešo pareiškimo man skambina žmonės ir sako: „Daryk ką nors.“
– Ar sutiktumėte dalyvauti kokiame nors projekte, kuris atkreiptų visuomenės dėmesį į smurtą šeimoje?
– Man siūlė dalyvauti viename projekte. Jis pasakotų apie moterų žlugdomus vyrus. Atsisakiau. Nenoriu būti žvaigžde.
Man skaudu, kad ji iš savęs padarė auką.
Vis kovoju su Vaiko teisių apsaugos tarnyba – kreipiausi gal keturis kartus, kviečiau atvykti, kad įsitikintų, kaip elgiasi mano buvusi žmona.
– Sakote, kad buvusi žmona neduoda jums ramybės. Gal ji jus dar myli?
– Ne vieną kartą išsiaiškinome, kad vienas kitam nieko nejaučiame.
Prieš keletą savaičių ji kažkaip gavo mano draugės telefoną. Būdama neblaivi Kristina paskambino jai ir ėmė apie mane pasakoti nebūtus dalykus.
– Kaip atsitiko, kad jūsų buvusi žmona kartu su dukterimi atsidūrė Vilniaus krizių centre?
– Jai buvo pateiktas ultimatumas, ji privalėjo pasirašyti, kad lankys įvairius užsiėmimus, arba mano tėvams bus sugrąžinta mano dukters globa.
Ji neturėjo pasirinkimo.
– O kodėl dukters globą ketino skirti ne jums, o jūsų tėvams?
– Aš nesu išlaikytinis, bet esu apsistojęs pas tėvus. Po skyrybų išsinuomojau butą, nupirkau baldų, nes to reikalavo socialinės rūpybos ir vaiko teisių tarnybos darbuotojai.
– Ar Kristina visada tokia buvo? Juk jūs kadaise ją mylėjote?
– Tai buvo antra jos santuoka. Manau, kad ji tekėjo iš išskaičiavimo, nes patogu išnaudoti vyrą, kuris dirba užsienyje. Jos buvęs vyras apie tai mane įspėjo, bet aš tuo netikėjau.
Aš stengiausi jai padėti, buvau Anglijoje suradęs jai darbą, išnuomojęs butą.
Sunkiai suradau darbo vietą, bet ji sugebėjo dingti trims paroms, todėl darbas nuplaukė.
Ji pagal verslo liudijimą daug metų dirba kirpėja: kai yra klientų, ji dirba, o jei ne – eina namo.
Kristinos mama seniai nutraukė ryšius su savo dukterimi, o mano tėvai stengėsi, kiek įmanoma, jai padėti.
Mes visi pavargome nešti šią naštą, ji negali prisiimti atsakomybės, negali atsakyti už savo veiksmus, net po skyrybų neatsistojo ant kojų.
Vyriausioji duktė iš pirmos santuokos gyvena kaime pas Kristinos tėvus.
– Ar jūs pats stengiatės nevartoti alkoholio?
– Man buvo pasiūlyta lankyti anoniminių alkoholikų grupę, susitikimai vyksta ketvirtadieniais, o aš turiu darbą slankiuoju grafiku.
Tik mažai daliai padeda tokia psichologinė parama. Didžioji dalis jų ateina tik dėl to, kad gautų parašą.
– Ar turite vilties, kad pradėsite naują gyvenimą?
– Dėl buvusios žmonos aš praradau daug draugų. Ji mėgo gastroliuoti po klubus.
Dar iki skyrybų aš išėjau iš namų, siūliau kurį laiką pabūti atskirai.
Finansiškai mano šeima niekada neskurdo, aš siųsdavau pinigų. Netiesa, kad aš mušiau savo žmoną, kai ji laukėsi.
Aš stengiuosi dėl dukters, dėl jos grįžau iš užsieno į Lietuvą, nes ji gimė turėdama sveikatos sutrikimų.
Mano tikslas – daryti viską, kad ji pasveiktų.
