Neseniai šalies kino teatruose pradėta rodyti porų santykius gvildenanti komedija „O, ne! O, taip!“, kurioje nusifilmavo ir jauna aktorė S.Anusevičiūtė. Ji su kolega Roku Petrausku ekrane – svajonių pora, tačiau vaikinas vis jai nepasiperša. Tai mylimąją siutina.
Tokie santykiai tėra kino juostoje, o realybė kitokia – S.Anusevičiūtė turi sužadėtinį. Aktorės rankos ir širdies šiais metais per atostogas Maroke paprašė ilgametis jos draugas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyriausiasis patrulis I.Vievesis.
Piršlybos sutapo su mylimosios gimimo diena – kovo 3-iąja. Todėl aktorei ilgam įsiminė 25 metų sukaktis ir sužadėtuvės.
Nors Irmanto ir Skaistės profesijos skirtingos, porą sieja panašūs pomėgiai ir požiūris į šeimą. Abu įsitikinę, kad santykiai gali augti tik tada, jei vyras ir moteris nevaržo vienas kito – nedraudžia užsiimti mėgstama veikla.
– Televizijos žiūrovams jūs pažįstama iš komiško serialo „Rezidentai“, projekto „Chorų karai“ (buvote Klaipėdos choro narė 2015 metais), teatro mėgėjams – iš spektaklio „Kelionė be bagažo“. Nors esate baigusi miuziklo studijas, jus vilioja ir televizija, ir teatras. Kodėl kone vienu metu norite išbandyti keletą sričių?
Skaistė: Nuo pat paauglystės ieškojau profesinio kelio – svajojau būti meno vadybininke, prodiusere. Manau, tokios specialybės atstovai turi ne tik mokytis sausos teorijos, bet ir paplušėti scenoje ar už jos ribų.
Mano paieškos šiek tiek išsiplėtė, nors visa dabartinė veikla vis tiek veda į viena – scenos meną.
– Dar randate laiko ir renginiams organizuoti. Ar dirbate be jokio poilsio?
Skaistė: Tenka pripažinti, kad kartais taip ir yra. Ištisą savaitę plušu, o po jos – dar vieną. Nepastebiu, kaip ir visas mėnuo pralėkė su vos vienu ar dviem laisvais sekmadieniais.
Tačiau ketinu lėtinti tempą, nes tai neigiamai veikia sveikatą.
Esu jauna, man viskas įdomu, kol kas nejaučiu ribų ir neturiu ko prarasti. Tiek daug dirbdama, eksperimentuodama ir patirdama neįtikėtinų nuotykių scenoje esu laiminga!
Kartu ugdydama projektų valdymo įgūdžius, o tai yra daugiau nei renginio organizavimas, esu užtikrinta dėl ateities. Juk scena – slidus reikalas.
– Kuo Skaistė krito į akį?
Irmantas: Po koncerto Palangoje ankstyvą rytą išvydau Skaistę besitvarkančią prie ledų aparatų pagrindinėje kurorto gatvėje ir nesugebėjau atsispirti jos grožiui, privalėjau ją užkalbinti. Šis pokalbis baigėsi tuo, kad jau šešeri metai esame kartu. (Juokiasi.)
– Meilė iš pirmo žvilgsnio?
Skaistė: Mus suvedė likimas, neabejoju, kad buvo lemta susitikti prieš tuos šešerius metus. Ankstyvas rytas, aplink nė vieno žmogaus, ir štai pasirodo jis – atsipalaidavęs, po siautulingo vakarėlio kopose su draugais, visiškai nepažįstamas žmogus. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
Kad ir kaip juokingai skambėtų, jis negalėjo praeiti, o aš po to nenorėjau, kad jis nueitų. Nuo tada ir prasidėjo mūsų išprotėjusi draugystė.
– Jūsų profesijos labai skirtingos. Galbūt turite bendrų pomėgių?
Irmantas: Esame iš skirtingų pasaulių, ir mūsų pomėgiai labai skirtingi. Pagal išsilavinimą esu ekonomikos mokytojas, bet mokykloje taip ir neteko dirbti.
Noras išmėginti save vis naujoje srityje suteikė galimybę padirbėti įvairius darbus ir įgyti dar įvairesnių profesinių žinių.
Dirbu rinktinėje „Vytis“ vyriausiuoju patruliu. Vien čia aštrių pojūčių neužtenka, todėl žiemą žmones mokau slidinėti snieglente, o ateities planuose yra ir jėgos aitvarų instruktoriaus licencija.
Skaistę labiau domina menas: muzika, teatras, kinas. Aš labiau linkęs prie aktyvaus laisvalaikio, ekstremalių pojūčių, kelionių. Todėl ir domimės viskuo – aš kartu einu į spektaklius, o ji su manimi snieglente leidžiasi nuo snieguotų viršukalnių.
Skaistė: Abu esame smalsūs, tai labiausiai vienija. Nesvarbu, kad veikla skiriasi, nenustygstame vietoje – tai mus sieja ir suteikia individualią pilnatvę. Sutinku su visomis jo nesąmonėmis ir iššūkiais, o jis – su manaisiais.
Bet didžiausias bendras pomėgis – ruošti maistą. Nesame nuostabūs kulinarai, tačiau labai mėgstame ragauti.
– Kaip sekasi skrieti snieglente?
Skaistė: Pačiai sunku vertinti savo gabumus šioje srityje. Aš jaučiu pareigą neatsilikti ir lipu drauge į kalną su snieglente.
Mudu ne tik mėgaujamės žiemos pramogomis. Vasarą asfaltu skriejame riedlentėmis, ežeru – vandenlente. Gyvenu tuo, kuo gyvena Irmantas.
Žinoma, jis mane saugo, netempia visur paskui save. Bet kai turėsime vaikų, o, vargeli, jie turės ne tėvus, o trenerius. (Juokiasi.)
– Kada kelsite vestuves?
Skaistė: Kitą vasarą, nes šią nesuspėtume. Juk savo darbus planuojame metams į priekį, tad vestuvėms ruošimės kitąmet.
– Kokios buvo sužadėtuvės?
Irmantas: Daug neplanavau – žinojau, kad turiu žiedą kišenėje ir vykstame atostogų į Maroką, todėl liko išlaukti tobulos akimirkos ir priklaupti ant kelio.
Atsidūrėme Sacharos dykumoje, ant aukščiausios kopos, žiūrėjome į krintančias žvaigždes, kol sulaukėme savosios. (Juokiasi.)
– Ką galėtumėte paaukoti dėl santuokos – sumažinti savo darbų krūvį, taip suderinti darbotvarkę, kad daugiau laiko praleistumėte su vyru, ar iš viso atsisakyti karjeros?
Skaistė: Nemanau, kad dėl santuokos išvis reikia ką nors aukoti. Laimingai šeimai sukurti reikia, kad abi asmenybės jaustų pilnatvę profesinėje veikloje.
Tuomet į namus grįžtame kupini džiaugsmo ir meilės, kuria norime dalytis su artimaisiais.
Dėl vaikų, kurie kada nors taps mūsų šeimos dalimi, aukosiu viską, kad jie augtų su tėvais. Priešingai, nei augau aš.
– Aktoriai dirba vakarais, savaitgaliais, kai kiti dažniausiai ilsisi. Ar tai netrukdo santykiams?
Irmantas: Esame jauni, todėl abu šiuo metu daug dirbame. Aš savaitgaliais taip pat dažnai būnu užsiėmęs. Bet stengiamės derintis laisvas dienas vienas pagal kitą, todėl darbų maratonas santykiams nekenkia.
Praleistas laikas atskirai išblaško monotoniją santykiuose, dar labiau vienas kito pasiilgstame.
– Ar lengva jaunam menininkui prasiveržti į didžiąją sceną? Ar tam gali padėti gabumai, pažintys, daili išvaizda, tiesiog atsitiktinumas?
Skaistė: Tikrai nėra lengva. Suvokiant, kad kasmet į mūsų kuklią rinką išleidžiama apie 60–70 naujų aktorių, pasidaro baisu.
Kur jie visi pasuka? Mes matome tuos pačius žinomus veidus, kurių gretas kartą per sezoną papildo vos vienas kitas jaunuolis.
Kad būtum pastebėtas, turi daug ir nuoširdžiai dirbti. Kai kuriems tiesiog pasiseka – labai tikiu likimu. Kas lemta, nuo to nepabėgsi, tik jau nuo tavęs priklauso, kaip po to su ta likimo dovana susitvarkysi.
Išvaizda, be jokios abejonės, scenoje lemtinga. Filmavimo kameroms pasirenkami vienokio tipo aktoriai, į teatro sceną žengia dar kiti, o daugelį mūsų mažoje šalyje pamatysite ir ten, ir ten.
– Ar pasakote mylimajai kokių nors pastabų dėl darbo?
Irmantas: Ne tiktai stebiu jos darbą, tačiau ir toje veikloje dalyvauju. Prieš filmavimus padedu jai mokytis tekstą, drauge repetuojame. Ji taip daug greičiau įsimena tekstą, tad teko ir man pasistengti rišliai skaityti „Rezidentų“ scenarijų, aktoriaus Ramūno Rudoko partiją arba scenas iš filmo „O, ne! O, taip!“.
Ji profesionalė, todėl galiu tik patarti, o ne pastabas žarstyti.
– Ar nedraustumėte sužadėtinei filmuotis kino juostoje, jei dėl vaidmens jai tektų apsinuoginti?
Irmantas: Nemanau, kad turiu teisę jai drausti ką nors daryti ar ko nors nedaryti. Tačiau apie tai pasikalbėtume. Bet Skaistė gali nuspręsti pati. Aš ja pasitikiu ir visuomet palaikau.
– Ar jus atakuoja gerbėjai?
Skaistė: Atakavo, kol filmavausi seriale „Rezidentai“. Jis labai mėgstamas paauglių, o man dar teko paauglės vaidmuo.
Sulaukiau krūvos meilės laiškų iš berniukų bei dėmesio iš mergaičių dėl savo išvaizdos.
Iš pradžių labai nustebau. Kadangi seriale vaidinau apie 10 serijų, tai dėmesys greitai nurimo.
Nors man 25 metai, išvaizda ir smulkus sudėjimas man dar ilgai leis vaidinti paaugles.
– O kaip dalijatės buities rūpesčiais – kas tvarko namus, ruošia valgį, plauna indus?
Irmantas: Gaminame abu, žinoma, dėl užimtumo ir taupydami laiką dažnai pietaujame arba vakarieniaujame mieste.
Namų ruošos darbais stengiamės dalytis perpus, nors pastaruoju metu didžioji dalis jų dažniausiai atitenka man. Reikia lepinti savo mylimą moterį. (Juokiasi.)
– Kokie jūsų šeštadienio pusryčiai?
Skaistė: Šeštadieniais paprastai dirbame – Irmantą įsuka slankusis grafikas, o mane – renginiai. Todėl lėkdami į darbus liekame ir be pusryčių, jais mėgaujamės sekmadienį.
Irmantas ruošia nuostabius karštus sumuštinius, jais mane lepina. Turi daugybę variacijų.
– Ar vasarą atostogausite?
Irmantas: Vasarą planavome darbuotis, o rudenį keletą savaičių skirti atostogoms. Atostogų kryptis dar neaiški, bet būtų įdomu aplankyti Izraelį, Balkanų šalis.
Medaus mėnesiui, kurį planuojame kitais metais, norime pasilikti Aziją.
