Ten jos gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai – tekančios saulės šalyje ji patyrė viską, kas tik įmanoma – nelegaliai dirbo kruizinio laivo virtuvėje, susituokė su japonu ir net palaidojo pirmagimį.
Lietuvoje paliko vyrą, verslą ir namus
Kristina atvira – nė akimirkai negalėjo pagalvoti, kad jos gyvenime laukia tokie neįtikėtini pokyčiai.
„Sausį man sueis 40. Kaip ir visos balzakiško amžiaus moterys, jaučiuosi pakankamai jauna. Džiaugiuosi, kad gyvenu tokioje šalyje, kur jaunystės kultas nėra itin sureikšminamas“, – aiškino Kristina.
Ji džiaugėsi, kad ir jos vos keliais metais vyresniam vyrui, garsiam kardiochirurgui ir ligoninių vadovui Takeshi Tomita, su kuriuo susipažino ir kurį pamilo Japonijoje, ji yra pati žaviausia moteris.
Tiesa, su savo vyru Kristina patyrė nemenkų išbandymų – pirmasis jų kūdikis mirė, tačiau antrasis, vardu Kintarō, auga tvirtas ir stiprus.
„Su vyru susipažinau atsitiktinai. Tada, kai jau buvau nuvykusi į Japoniją. Tolimoje šalyje atsidūriau dėl vienintelės priežasties – troškau avantiūrų.
Esu vienturtė duktė, Lietuvoje buvau itin išlepinta. Išskirtinėmis savybėmis niekada nepasižymėjau, buvau vidutinė mokinė.
Studijavau, linksminausi, labai anksti ištekėjau už lietuvio. Mudu net turėjome versliuką, iš kurio gyvenome. Būstą mums padovanojo tėvai, todėl pinigus, kuriuos mums nešdavo verslas, leisdavome pasilinksminimams ir pramogoms. Tada vaikų neturėjome, o mūsų gyvenimas buvo fiesta.
Kas rytą prabudę galvodavome, ką linksmo nuveiksime.
Tiesa, metai bėgo, o gyvenimas tapo nuobodus. Nusprendėme iš Kauno persikelti į Palangą. Ten greitai suvokiau, kad imu senti, o gyvenimas stovi vietoje.
Nebemačiau prasmės. Turėjau kažką pakeisti, todėl nusprendžiau keliems metams pakeisti aplinką – lietuvių pamėgta Jungtinė Karalystė ir Vokietija man pasirodė pernelyg artimos, todėl išvykau į Japoniją“, – neslėpdama dėstė pašnekovė.
Ištekėjo už milijonieriaus japono
Moteris troško ištyrinėti Japoniją. Vos atvykusi, keliems mėnesiams ji gavo turistinę vizą. Kurį laiką vis apsistodavo viešbučiuose, tačiau kai finansai, kaip ji pati sakė, ėmė braškėti, įsidarbino kruiziniame laive, kuris kiekvieną vakarą išplaukdavo į kelionę po Tokijo kanalus.
Laive Kristina dirbo nelegaliai, darbo vizos neturėjo, todėl plušo itin sunkiai – kasdien plaudavo daugybę indų.
Nusivylusi tokiu gyvenimu ir suvokusi, kad ilgiau neketina kiurksoti laivo virtuvėje, ji nusprendė dar vieniems pokyčiams.
„Santuoka Lietuvoje buvo beviltiškai sugadinta – ko galėjau tikėtis, jei palikau vyrą nieko nesakius. Mano buvę draugai nesuprato manęs. Taip pat neturėjau ir šeimos palaikymo.
Japonijoje irgi nieko nepasiekiau – nepavyko niekam įrodyti, kad gyvenime galiu kažko pasiekti, gyventi nuo nieko nepriklausomai. Beliko tik susikrauti daiktus ir grįžti į gimtąjį Kauną nuleidus nosį. Tačiau vieną rytą aš tiesiog ėmiau ir išmečiau atgalinį bilietą. Paslėpiau pasą į tamsiausią kampą ir Tokijuje pasilikau kaip nelegalė, žmogus be teisių ir garantijų.
Kaip tik tada sutikau savo vyrą. Aš net nesugebėjau jam iš karto prisipažinti apie savo padėtį.
Tiesa, kai ryžausi, jis nė kiek nesutriko. Anaiptol, ėmė juoktis.
Būtent tada aš galutinai išsiskyriau su pirmuoju vyru. Kadangi neturėjome ką dalintis, skyrybos vyko be jokių pretenzijų, nuotoliniu būdu.
Nuvykau į migracijos departamentą, prisipažinau, kad esu Europos Sąjungos pilietė, kuri be ypatingo tikslo nelegaliai gyvena Japonijoje. Buvau, turbūt, pirma ir paskutinė japono milijonieriaus nelegalė žmona. Tokių variantų jie tikrai nebuvo matę“, – dabar juokiasi Kristina.
Slegia pirmo vaiko mirtis
Į apklausas moteris turėjo eiti net iš karto po pirmojo sūnaus laidotuvių. Tą patį patyrė ir jos vyras Takeshi, kuris Japonijoje yra žinomas ir pripažintas kardiochirurgas, profesorius, ligoninių vadovas.
Moteris atvira – kardinaliai pakeitusi gyvenimą ji turėjo prisitaikyti prie visiškai kitokios šalies įpročių ir papročių. Taip pat ji suvokė privalanti pažaboti savyje vis dar gyvavusią ir laisvę mėgusią merginą.
Užsidėjusi, kaip Japonijoje įprasta, galybę kaukių, dabar Kristina prisipažįsta esanti namų šeimininkė.
Su Takeshi ilgą laiką ji gyveno Tokijo centre esančiame bute, tačiau dabar jai ten gyventi būtų per sunku – butas tapo kupinas nepakeliamų prisiminimų apie mirusį sūnų.
Kai Kristina ėmė lauktis antrąjį kartą, vyras nupirko šeimai didžiulį namą. Vos gimus sūnui, gana dažnai į svečius ėmė užsukti ir Kristinos mama iš Lietuvos.
Moterys rūpinasi vaikeliu, laisvalaikiu už japono ištekėjusi moteris prižiūri sodą, augalus ir šunį.
Planuose – idiliškas gyvenimas ant jūros kranto
Dideliame name Kristina daugiausiai laiko praleidžia su sūneliu. Vyras pas šeimą grįžta vos kelis kartus per savaitę, mat turi kitus namus, esančius arčiau ligoninės, kurioje dirba.
„Jis labai daug naktų praleidžia ligoninėje operuodamas.
Nors japonai nuostabūs žmonės, puikūs draugai, o pačioje šalyje yra nepaprasto grožio gamta, vis dėlto Japonija man nebeatrodo tokia intriguojanti šalis kaip anksčiau. Per daug skausmo čia patyriau“, – sakė ji.
K.Tomita pasidalijo ir ateities planais – su vyru ji yra aptarusi galimybę persikelti į kitą šalį. Takeshi po penkerių metų planuoja baigti karjerą ir vykti gyventi į Europą.
Tiesa, jai tai kol kas atrodo neįtikėtina, mat vyras, pasak jos, yra pamišęs dėl darbo ir geba savo darbu prikelti net mirusius.
Pati Kristina jau norėtų permainų – ji pasvajoja apie viliojantį gyvenimą ant jūros kranto Prancūzijoje, Graikijoje arba net Lietuvoje.
