Valdininkų ir politikų nuodėmes narpliojantis V.Kanapinskas turi du bakalauro, du magistro diplomus ir yra įgijęs teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Be to, jau šešerius metus dirba dėstytoju Mykolo Romerio universitete, yra parašęs apie 10 mokslinių straipsnių. Tačiau atsakingas pareigas einantis vyras turi ir kitą gyvenimo pusę, apie kurią mažai kas žino.
Iš Radviliškio kilęs V.Kanapinskas vaikystėje buvo cirko artistas, lankė karatė treniruotes, todėl gali išdarinėti neįtikėtinus dalykus su savo kūnu, o vos prieš dvejus metus pradėjęs lankyti jėgos trikovės treniruotes iš Lietuvos štangos spaudimo čempionato jau parsivežė bronzos medalį.
„Protiniam darbui tikrai reikia atsvaros, o būdamas sporto salėje apie nieką negalvoju. Tada vargsta kūnas, o protas ilsisi. Išsikrauni ir vėl gali ramiai dirbti“, – paaiškino savo darbinę veiklą su sportu derinantis VTEK narys.
Neseniai V.Kanapinskas aplankė Dominikos Respubliką. Egzotišku kraštu susižavėjęs vyras nuotraukose pozavo darydamas virvutę ant palmės. To dažnai Virginijaus prašo ir bičiuliai.
Paprašytas draugų V.Kanapinskas gali ne tik špagatą padaryti, bet ir žongliruoti daiktais, vaikščioti ant rankų. Jam tai nesunku, nes atsispaudimus jis daro iškėlęs kojas į viršų.
„Gal reikėtų išmokti padaryti salto arba kokių nors sudėtingų triukų ant skersinio“, – pasvarstė Virginijus, paklaustas, ką dar savo kūnu jis norėtų išbandyti.
Beveik pusė Virginijaus gyvenimo susiję su teise, bet vyras dabar svarsto galėjęs tapti ir profesionaliu sportininku. „Pradėjęs intensyviau sportuoti ir dalyvauti štangos spaudimo varžybose supratau, kad man to gyvenime labai trūko, atsirado disciplina, kuri padeda ir profesinėje veikloje“, – sakė V.Kanapinskas.
Jėgos trikovės varžybose reikia atlikti tris veiksmus: pritūpimus su štanga, štangos spaudimą gulint ir štangos atkėlimą nuo žemės, įveikti vadinamąją mirties trauką.
„Treniruojuosi daugiau štangos spaudimo rungtyje, kitus veiksmus atlieku su lengvesniais svoriais. Tik Kristaus amžiaus pradėjus sportuoti būtų neprotinga per daug draskytis – gaila nugaros ir sąnarių“, – paaiškino Virginijus.
Šis sportas jį taip įtraukė, jog 2014 metais pasiryžo dalyvauti jėgos trikovės varžybose „Savickas Classic“.
Jose iškovojo du sidabro medalius pritūpimų su štanga ir štangos spaudimo rungtyse.
Puikaus pasiekimo paskatintas Virginijus ėmė dar rimčiau sportuoti. Prieš metus dalyvavo Lietuvos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų štangos spaudimo čempionate.
Dalyvis atsigulęs turi išspausti štangą vieną kartą su kuo didesniu svoriu. Tam sportininkas turi tris bandymus. Svorio kategorijoje iki 93 kg jis iškovojo 3-iąją vietą ir įvykdė sporto meistro normatyvą (200 kg). V.Kanapinskas tąkart išspaudė 215 kg.
„Kartu su manimi varžėsi vyrai, kurie jau daug metų sportuoja. Mano pirmasis treneris Paulius Pupinis jaunesnis už mane, o sportuoja nuo 15 metų ir 7 kartus yra tapęs Lietuvos čempionu.
Nuo 40 metų prasideda veteranų lyga, ten svoriai lengvesni. Tikiuosi, kad po penkerių metų būsiu pačiame jėgų žydėjime. Be to, ir vėliau galima rimtai sportuoti.
Gyvas pavyzdys – dabartinis mano treneris Petras Lazdauskas, kuriam jau 60 metų, o jis vis dar dalyvauja varžybose ir yra šio sporto legenda“, – paaiškino V.Kanapinskas.
Šiemet jis ruošėsi ir turėjo dalyvauti čempionate, tačiau vasarą kilnodamas didelius svorius persitempė – gavo peties traumą.
Birželio mėnesį jis dar dalyvavo stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamo Ž. Savicko sporto klube rengtose savo svorio štangos spaudimo varžybose.
Virginijui ir tos varžybos buvo sėkmingos – savo svorį (92,5 kg) jis išspaudė net 29 kartus ir, nugalėjęs savo pirmąjį trenerį, iškovojo sidabro medalį.
Virginijų sportas lydi nuo mažumės.
Kaip ir dauguma vaikų, jis žaidė krepšinį, futbolą. Lankydavosi sporto klubuose ir anksčiau, tačiau sportavo norėdamas palaikyti gerą formą, o svoriai nebuvo tokie sunkūs.
Dabar Virginijus sporto klube lankosi tris keturis kartus per savaitę. Atlikdamas tempimo pratimus dažnai padaro špagatą ir virvutę.
Žinoma, sulaukia susižavėjusių žmonių dėmesio. Jie išdrįsta V.Kanapinską užkalbinti, paklausti, kaip reikia treniruotis norint tai atlikti.
„Suaugusį kūną ištempti sunkiau. Aš sportuoti pradėjau būdamas vaikas, be to, esu lankstus“, – paaiškino Virginijus.
Vaikystėje V.Kanapinskas kelerius metus buvo Radviliškio cirko „Svajonė“ narys – ekvilibristas ant kopėčių ir žonglierius. Per pasirodymus jis mėtydavo keturis kamuoliukus tuo pat metu vaikčiodamas ant vertikalių kopėčių.
„Buvau išdykęs, neturėjau kur dėti energijos, todėl tėvai nuvedė į cirką. Pavažinėjome po Lietuvą, buvo smagi patirtis“, – prisiminė Virginijus.
Vėliau V.Kanapinskas pradėjo lankyti karatė treniruotes. Tai jam labai patiko, nes išmoko daryti špagatą. Bet po dvejų metų tėvų paragintas jis treniruotes nutraukė.
Tėvai pasakė: užtenka, sūnau, eik mokytis. Pradėjęs mokytis ilgai negalėjo sustoti, universitetą baigė net penkis kartus.
1999 metais Virginijus atvyko į Vilnių ir įstojo į tuometę Lietuvos teisės akademiją (dabar – Mykolo Romerio universitetas), po ketverių metų gavo viešojo administravimo bakalauro diplomą ir įsidarbino 3-iajame policijos komisariate Kriminalinės policijos tyrėju.
„Darbas buvo labai sudėtingas ir mažai apmokamas. Mūsų komisariato veiklos teritorijai priklausė čigonų taboras, stoties, Naujininkų rajonai, Senamiestis, kur didžiausias nusikalstamumas.
Dirbome neskaičiuodami valandų, todėl iki šiol gerbiu policininkus“, – apie pirmąją darbovietę pasakojo V.Kanapinskas.Tad po dvejų metų vyras pakeitė darbą – jis pradėjo dirbti specialistu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Licencijų skyriuje.
Mat nebaigęs vienų mokslų, 2001 metais Virginijus jau buvo įstojęs mokytis dar ir kitos specialybės.
„Pradėjau daugiau bendrauti su teisininkais, jie man patarė rinktis teisę, nes viešasis administravimas tuo metu buvo nauja specialybė Lietuvoje, jos perspektyvos atrodė ribotos, o teisė mane traukė iš pat pradžių“, – prisiminė V.Kanapinskas, baigęs teisės bakalauro ir magistro studijas.
Dirbant komisijoje Virginijui prireikė ir ekonomikos žinių, nes tekdavo spręsti teisinius klausimus, susijusius su energetikos įmonių ekonominiu reguliavimu, tad antrą magistrantūrą jis pasirinko Ekonomikos ir finansų valdymo fakutelte.
Vis dėlto netrukus V.Kanapinskas sugrįžo prie teisės ir pradėjo dirbti Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamente, o vėliau buvo perkeltas į Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjo pareigas.
„Seime turėjau galimybę dirbti su garsiausiais politikais.
Per metus tekdavo įvertinti apie 80 įstatymų projektų, dirbti Seimo valdybos sudarytose darbo grupėse, dalyvauti komitetui vykdant parlamentinės kontrolės priemones, atstovauti komitetui Europos Parlamente.
Prabėgo labai įdomūs ketveri metai, ir 2012 metais Lietuvos teisininkų draugija, kurios narys esu nuo 2006 metų, pasiūlė Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkui tris kandidatus į VTEK narius.
Iš jų buvo pasirinkta ir Seimui pateikta tvirtinti mano kandidatūra.
Iki šiol puikiai prisimenu iškilmingą priesaiką Seime“, – apie savo karjeros kelią pasakojo V.Kanapinskas.
Dažnai sakoma: teisė – tikslus, sausas mokslas. Tačiau Virginijus su tuo nesutinka.
„Juokais sakau, kad teisė – „plati kaip žvaigždynai, kaip žydėjimas lauko gėlių“.
Iš tikrųjų yra daug teisės šakų, o jų normų taikymas yra kūrybinis procesas.
Tam reikia ne tik įstatymų žinojimo, bet ir gyvenimiškos patirties, teismų praktikos išmanymo, o svarbiausia – sąžiningumo“, – aiškino etikos sargas.
Kitais metais V.Kanapinsko kadencija VTEK baigiasi, tad vyras sugalvojo savo karjerą pakreipti dar kita linkme. Jis siekia tapti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju.
Kas žino, gal ir muziko keliu Virginijus būtų sėkmingai ėjęs. Mat paauglystėje jis jaunavedžiams sintezatoriumi šeštadieniais grodavo Mendelssohno maršą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje.
Ten dirbo jo brolis – muzikantas, muzikos mokytojas, meno vadovas Tomas Kanapinskas. Virginijus kartais jį pavaduodavo, todėl greitai išmoko groti.
„Bet šio talento vėliau nepuoselėjau, todėl dabar pianinu tik „Du gaidelius“ moku pagroti“, – prisipažino etikos sergėtojas.
