„Visais laikais buvo žmonių, kurie negalėdavo turėti vaikų ar kažkas įvykdavo ir jų neturėdavo. Ir neturint vaikų gali save realizuoti daugeliu būdų, daugelyje vietų.
Nuo žmogaus priklauso, kaip jis sugeba save realizuoti. Jei vienur negali ieškoti prasmės, gali ieškoti kitur ir atsiveria kitos galimybės“, – įsitikinusi Seimo narė Agnė Širinskienė (41).
Naujoji Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė su vyru Arvydu Širinsku (46) šeimą sukūrė prieš 18 metų.
Nors pora vaikų neturi, žiniasklaidoje per klaidą buvo pasirodžiusi informacija, kad A.Širinskienė augina keturias atžalas. „Kaimynai bandė skaičiuoti – net visoje gatvėje tiek vaikų nėra“, – juokėsi A.Širinskienė.
Pora gyvena prieš kelerius metus suremontuotame politikės senelių namuose Dūkšte (Ignalinos r.).
Naujas ritmas, kai žmona namo grįžta tik savaitgaliais, Širinskams ne itin didelė naujiena. Mat ir anksčiau A.Širinskienė bent kelias dienas per savaitę praleisdavo Vilniuje, kur Mykolo Riomerio universitete dėstė bioteisę ir biopolitiką, rengė farmacijos teisės programą.
Portalui lrytas.lt politikė papasakojo apie savo vaikystę, šeimą, darbą, tikėjimą ir pomėgius – visą tai, kas jos gyvenime teikia prasmę.
Augo ligoninėje
Būsima teologė, teisininkė ir politikė gimė Vilniuje, tačiau sostinės oru kvėpavo labai trumpai. Kadangi tėvai skyrėsi, motina Elvyra Kazėnienė su kūdikiu persikėlė pas savo tėvus į Dūkštą.
„Kurį laiką buvau likusi augti pas senelius. Dalį laiko, kai kiti ėjo į darželį, aš praleidau su močiute, lydėdama ją į Dūkšto ligoninę.
Juokiuosi, kad buvau auginama ligoninėje. Ne dėl to, kad sirgau, bet kad seneliai ten dirbo. Gal dėl to ir sveikatos sritis man tokia artima“, – šypsojosi Seimo narė.
A.Širinskienės senelis buvo Dūkšto ligoninės vyr. gydytojas, močiutė dirbo buhalterijoje.
Vaikystę ji prisimena kaip fantastišką laiką. „Ryškiai atsimenu mažus dalykus. Prisimenu vasaras, kurios Ignalinos rajone susijusios su maudynėmis ir žaidimais. Jei būčiau augusi mieste, nebūčiau to turėjusi.
Mėgau ir mokyklą – mama pasakojo, kad jau rugpjūčio pradžioje kraudavausi kuprinę ir laukdavau rugsėjo. Žingeidumas nugalėdavo vaikiškas tinginystes. Mokykla po atostogų buvo kaip šventė“, – pasakojo A.Širinskienė.
Mergaitė neturėjo brolių ir seserų, todėl seneliai ją labai lepindavo.
Platino katalikišką spaudą
Šeima buvo tikinti, todėl tikėjimas įaugo ir į A.Širinskienės kraują. „Nors senelis priklausė komunistų partijai, visa išplėstinė šeima praktikavome tikėjimą.
Kai buvau šešerių ar septynerių metų, ruoštis Pirmajai Komunijai buvau slapta vežama į kitą rajoną, Švedriškės bažnyčią.
Atsimenu žmones, kurie platino Katalikų Bažnyčios Kroniką. Jie mūsų namuose palikdavo leidinius, kuriuos močiutė vyniodavo į drobinius rulonus ir slėpdavo.
Buvo pasirinkta gera vieta slėpti šiems leidiniams – vyr.gydytojo namuose, kuris priklausė komunistų partijai. Manau, kad niekas iš kaimynų niekada neįtarė, kad taip galėtų būti“, – pasakojo teisininkė.
Kad senelis nebuvo nuoširdus komunistas parodė ir tai, jog jis vienas pirmųjų Ignalinos rajone pasitraukė iš partijos, kai tik tai buvo įmanoma. Netoli bažnytėlės, kurioje A.Širinskienė ruošėsi Pirmajai Komunijai, gyveno ir jos būsimo vyro Arvydo tėvai.
„Likimas suveda žmones“, – įsitikinusi politikė. Ji išlaikė paslaptyje, koks buvo pirmasis jų susitikimas, tik patikino, kad romantikos netrūko.
A.Širinskienė ištekėjo po kelerių metų draugystės, bebaigdama bakalauro studijas.
Džiaugiasi teologijos studijomis
Studijas Kaune būsima teologė pasirinko dėl universiteto ir studijų programos. „Sakoma, kad vaikai nori pabėgti nuo tėvų, dėl to stoja į kitą miestą. Mama gyveno Vilniuje. Bet mane į Kauną patraukė kiti dalykai.
Vytauto Didžiojo universitetas buvo ką tik atsikūręs. Dalis dėstytojų buvo užsieniečiai, buvo galima mokytis užsienio kalbomis, kas tuo metu buvo sunkiai prieinama kituose universitetuose.
Patraukli buvo ir teologija kaip naujas mokslas, kurio iki Nepriklausomybės nebuvo“, – pasakojo politikė.
Ji džiaugėsi, kad studijavo teologiją. „Ji davė labai daug. Per penkerius bakalauro studijų metus dvejus studijavome filosofiją, antikines kalbas. Tokį gerą humanitarinį išsilavinimą kitose studijose labai sunku įgyti.
Teologija duoda ir vertybinį požiūrį į žmogų. Visa tai yra didelis privalumas, nepaisant to, kaip tas būtų komentuojama visuomenėje“, – sakė A.Širinskienė.
Dvylika metų ji studijavo Kaune, įgijo daktaro laipsnį. Tada jos keliai vėl pasuko į Vilnių. Prieš dešimt metų Mykolo Riomerio universitete A.Širinskienė baigė teisės bakalaurą, netrukus ir teisės magistrą. Teisininkės specializacija – Europos Sąjungos teisė.
Įgytos žinios leido imtis dėstytojos darbo, kuris A.Širinskienę sužavėjo būtinybe nuolat tobulėti. „Dar ir dabar instinktyviai atsiverčiu Teisingumo teismo ar Žmogaus teisių teismo puslapius – pasižiūrėti, kas naujo. Visgi Seimo nario darbe domėjimuisi lieka mažai laiko“, – sakė teisininkė.
Rožyne – pusšimtis krūmų
Dėstydama Vilniuje A.Širinskienė nesusiviliojo gyvenimu didmiestyje – liko gyventi senelių name.
Pora namą susiremontavo, užveisė rožyną. A.Širinskienės rožyne – pusšimtis krūmų. Pavyktų auginti ir dar antrą tiek, reikia tik laiko. Įdomiausios politikei – istorinės veislės, registruotos iki XIX amžiaus vidurio.
„Senovinės rožių veislės buvo auginamos senojoje Europoje. Tas veisles bandoma išlaikyti. Jos pasižymi tuo, kad žydi vieną kartą per sezoną. Jos nėra tokios lepios, rudenį jų nereikia dengti. Sodininkams tai aktualu.
Taip pat jos labai kvepia. Kai kurios veislės iki šiol yra naudojamos kvepalų gamybai“, – pasakojo gėlininkė.
Kitiems pomėgiams – siuvinėjimui ir skaitymui – laiko nebelieka. Detektyvai, lietuvių poezija Seimo narės atidėti bent ketveriems metams.
Politikė juokėsi, kad jos vyras kaip ir šalies premjeras Saulius Skvernelis – pensininkas.
„Vyras buvo kariškis. Jis šiuo metu pensininkas, bando save realizuoti remontuodamas ir kitaip užsiimdamas su automobiliais. Automobiliai jį traukė nuo pat vaikystės.
Nelabai kišuosi į jo verslą, nes nelabai suprantu. Apie automobilį klausiu tik kokia jo spalva“, – juokėsi Seimo narė.
Moteris vairuoja septynerių metų senumo automobilį, todėl A.Širinskui dar netenka jo taisyti, tik keisti padangas.
Sutuoktiniai dalį savaitės gyventi atskirai buvo pratę ir anksčiau. Dar iki išrinkimo į Seimą, moteris dvi-tris dienas per savaitę į Vilnių atvažiuodavo dėstytojauti. „Laiko kartu lieka vis mažiau, bet tokia realybė“, – sakė A.Širinskienė.
