„Kaip tik tą dieną, penktadienį, Kauno klinikose mirė dešimt dienų komoje išbuvusi gydytoja. Šeštadienį ryte mane operavo“, – lemtingą dieną prisiminė K.Keturakis.
Spėjimus, kad krūtinėje plaka moters širdis, patvirtino ir vyrą konsultuojanti kardiologė. „Persodinta širdis išplaktoje krūtinėje daužėsi kaip karvelis narve. Dėl to gydytoja irgi mano, kad persodinta moters širdis, nes ji yra mažesnė“, – sakė kaunietis.
Vyras graudinosi, kai kalbėjo apie savo donorą: „Norėčiau išreikšti dėkingumą tam žmogui. Nueičiau ant kapo gėlytę padėti. Gal maži vaikai yra – saldainiuką nuneščiau, padėčiau jiems.“
Trijų anūkų senelis niekada tiksliai nesužinos, kas iš tiesų buvo jo donoras. „Nesako, nes paskui (donoro) giminės gali pradėti reketuoti“, – aiškino antrą gyvenimą gyvenantis kaunietis.
Nacionalinis transplantacijos biuras ir organus persodinantys medikai visuomet išlaiko paslaptyje donoro tapatybę, neatskleidžia net jo lyties. Taip daroma saugant organą priėmusį žmogų.
Kaunietis K.Keturakis dabar jau ir pats nori tapti donoru: „Turiu donoro kortelę. Jeigu kas, sakiau, tegu ima, kas tinkama. Nes (persodinimas) – labai gerai. Tas žmogus vis tiek miršta, o kitą dar gali išgelbėti.“
Aštuonios dienos komoje
Vyro kraujo spaudimas visada buvo aukštas. Jis greičiausiai ir nuvargino širdį.
Prieš trylika metų K.Keturakiui ėmė spausti krūtinę, pykinti, dingo apetitas. Taip jis pirmą kartą dėl širdies atsidūrė Kauno klinikose.
Jau išvykęs į sanatoriją vyras vėl pasijuto blogai. Greitoji lydima policijos skubiai jį grąžino medikams. Kauniečiui teko įstatyti širdies stimuliatorių. Po operacijos K.Keturakis aštuonias dienas praleido komoje.
Kelerius metus stimuliatorius padėjo. Paskui aparačiuką teko keisti. Vyras iki šiol saugo du širdies stimuliatorius, kurie kone dešimt metų palaikė širdies plakimą.
Vėliau ir padedant aparatams, širdis spyriojosi. Sveikata ėmė blogėti, kojos tino, pėdos tilpo tik į gerokai didesnius batus. Vyras dusdavo užlipęs vos į pirmą aukštą.
Jis dirbo savivaldybės vairuotoju. Ten visi manydavo, kad į darbą jis ateidavo išgėręs. „Pakeliui į darbą medį apsikabinęs vemiu ir žmonės mano, kad girtas“, – prisiminė K.Keturakis.
Paskutinius metus vyras beveik nuolat gulėjo ligoninėje. Iš nosies ir burnos be priežasties jam imdavo bėgti kraujas.
Nežinia, kuo būtų pasibaigę, jei ne širdies persodinimas. „Jis jau buvo įvarytas į kampą“, – vyro būklę prisiminė žmona Eugenija Keturakienė (65).
Prašė atiduoti širdį
Pats ligonis persodinimo nebijojo. Jis negalvojo apie blogiausia – kad galėjo numirti.
Kaunietis namuose ramiai sėdėjo ant sofos, kai jam paskambino iš Kauno klinikų ir pasakė – yra širdis, atvažiuok persodinimui.
„Staigiai apsirengiau, pabučiavau žmoną ir išsikvietęs taksi išvažiavau. Ji dar norėjo važiuoti kartu, o aš sakiau, kad nereikia – nuvažiuosiu vienas“, – prisiminė vyras.
Žmona nebuvo tokia rami. Ji pasninkavo, su draugėmis visą naktį verkė ir meldėsi, kad tik persodinimas pavyktų.
Klinikose K.Keturakį nuprausė, perrengė ir paguldė į palatą šalia operacinės. Kitą rytą jam buvo persodinta širdis.
Vyras atsipeikėjo po poros dienų, trečią jau žengė pirmuosius penkiolika žingsnių. Pusė metų pacientas praleido ligoninėje ir sanatorijoje, o tada –buvo išleistas namo.
K.Keturakis po širdies persodinimo gydytojų prašė atiduoti jam išimtą širdį. „Stiklainėlyje su spiritu galėčiau laikyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė kaunietis.
Tačiau medikai laikėsi taisyklių ir organo neatidavė.
Žmonai vyras švelnėja
Pirmi metai po persodinimo buvo labai sunkūs. Klinikose ir sanatorijoje vyras nuolat dėvėjo apsauginę kaukę, kad nepasigautų infekcijos.
Vėliau organizmas prisitaikė prie pokyčių ir nuolat geriamų vaistų.
Prieš metus K.Keturakiui teko vėl pagulėti ligoninėje. Kilo didelė rizika, kad organizmas atmes persodintą širdį.
Laimei, pakeitus vaistus, padėtis pasitaisė.
Dabar kaunietis gyvena be didesnių apribojimų. „Galiu viską. Į medį įsilipu, vyšnias nusiskinu, daržą susikasu. Ir cigaretę kartais sutraukiu“, – prisipažino vyras.
Jis šelmiškai juokavo: „Užtenka ir žmonos, ir pas svetimas nueinu.“
Nors ir negalima, moters širdį nešiojantis vyras su pasimėgavimu kerta keptos vištos odeles.
Pensininkas mielai gamina valgį – verda cepelinus, kepa vėdarus, gamina vyniotinius. Kalėdoms iškepė žąsį ir marinuotą triušį. Savo svečių kaunietis nepaleidžia be stiklainiuko su morkų kava.
Šventes pora sutiko su nealkoholiniu vynu. Tačiau ir alkoholio K.Keturakis nesikrato.
„Kaip lojau, taip loju“, – mitus, kad persodinus širdį pasikeičia charakteris, griovė kaunietis.
E.Keturakienė pastebėjo pokyčius: „Vyras švelnėja.“ Tačiau ir ji mano, kad tai lėmė ne persodinta širdis, o šeimos narių meilė.
