Žymės Manto darbų kalendoriuje siekia net 2018 metų gruodį. Svarbiausias lietuvio tikslas dabar – patekti tarp dešimties geriausių JAV ir Kanados vestuvių fotografų. Buvimas geriausiųjų šimtuke jo nebetenkina.
„Mokytojai mane vadindavo narkomanu, nes mano akys visada paraudusios, o kodėl – nežinau“, – šyptelėjo Joniškyje gimęs ir augęs M.Kubilinskas.
Anuomet jis pedagogams buvo tikras galvos skausmas – visiškai nesimokė ir sunkiai nustygdavo vietoje.
„Turbūt buvau pats blogiausias mokinys per visą mokyklos istoriją. Jei tik kas nors nutikdavo, kaltas būdavau aš“, – apie mokyklą lyg kokį košmarą pasakojo dabar amerikiečių garbstomas fotografas.
Kaina – būdas atsirinkti klientus
Viena vestuvių fotosesija kainuoja apie 4 tūkstančius JAV dolerių (3777 eurus). Tiek atsieina poros fotosesija prieš vestuves, per kurią fotografas susipažįsta su jaunaisiais, ir pačios šventės akimirkų fiksavimas.
Tokią sumą už svarbiausios gyvenimo šventės įamžinimą išgali mokėti jauni amerikiečių specialistai – gydytojai, architektai, menininkai, karininkai.
Būtent šis ne pats turtingiausias, tačiau anaiptol ir ne prasčiausiai gyvenantis amerikiečių socialinis sluoksnis pamišęs dėl lietuvio nuotraukų.
Kai kurie jo kadrai slepia tokią stiprią, kūną pašiurpti priverčiančią emociją, kad dramatiškumu galėtų drąsiai varžytis su dokumentiniais pasaulinių agentūrų „metų kadrais“.
Įkainiai Mantui padeda atsirinkti klientus, mat jo nuotraukos – ne kiekvieno skoniui.
„Mano fotosesijų kaina prasideda nuo 3900 JAV dolerių (3683 eurų). Taigi JAV palyginti nebrangu. Daug eksperimentavau tai keldamas, tai leisdamas kainas ir radau patį geriausią variantą – dabar pas mane ateina patys „fainiausi“ žmonės.
Jeigu kainą pakeliu, ateina tie, kurie turi daug pinigų ir tave šokdina. Verčiau darysiu už mažiau, bet tai, ką mėgstu“, – dėstė Mantas.
Anksčiau jo darbų kainos buvo mažesnės, bet vienas atvejis viską pakeitė.
„Didžiausias sukrėtimas buvo, kai kartą atėjęs į vestuves fotografuoti sužinojau, kad tortas kainavo brangiau nei mano paslaugos.
Tada atsibudau ir supratau, kad žmonės kėdėms, stalams, dekoracijoms išleidžia daugiau negu atsiminimams.
Po to karto pasakiau sau – daugiau už ačiū nedirbsiu“, – atviravo fotografas.
Kadrai nesurežisuoti
M.Kubilinskas nekenčia režisuotų kadrų.
„Nedarau perliukinių nuotraukų“, – savo žargonu kalbėjo buvęs joniškietis.
Niekas jo neprivers fotografuoti jaunųjų su skėčiais lietuje, nebent tas lietus įsiterptų į kadrą netyčia. Mantas niekada nepasakys, kaip dėti ranką ar pasukti galvą.
Jis leis jauniesiems švęsti savo šventę, jų nevarinėdamas, nepastebimai gaudydamas ypatingas akimirkas. To, ką sugauna jo objektyvo akis, surežisuoti neįmanoma, todėl nuotraukos sukrečiamai tikros.
Kiek akys užmato – beribis žaliai raibuliuojantis vanduo. Ir dvi susiglaudusios irklentės – vyras ir moteris sėdi, persiropštę ant vienos, nuleidę kojas į vandenį. O virš jų slenka milžiniškas lėktuvo šešėlis.
Tokios sužadėtuvių nuotraukos nesurežisuosi net ir labai norėdamas.
„Tai buvo pats didžiausias netikėtumas. Su visais klientais pradžioje išsišnekame, kas jiems patinka, ką mėgsta, kokie jų pomėgiai, kad atrastume fotosesijai ką nors įdomesnio.
Ši pora prisipažino mėgstanti irklentes. Man kilo idėja – paguldysiu juos ant irklenčių, kaip paplūdimyje, ir užsilipęs ant tilto fotografuosiu.
Susišnekėti nepavyko, nes tilto aukštis buvo 20–30 metrų, todėl jie apačioje darė bet ką, o aš fotografavau. Ir vieną akimirką viskas užtemo.
Apsidairiau, bet fotografavau toliau. Baigęs sesiją grįžau namo ir tik tada pamačiau lėktuvą“, – pasakojo fotografas.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
