Pagarsėjo kaip kietaširdžiai
Neįgalus laikraščių nešiotojas iš Panevėžio 50 metų Edgaras Bieliauskas pamokė vietos valdininkus, kad be įstatymo raidės dar egzistuoja ir žmogiškumas.
Seimo kontrolieriams pasiskundęs vyras pasiekė, kad būtų grąžintas į laukiančiųjų socialinio būsto eilę.
Tuo tarpu Panevėžio savivaldybė šalyje pagarsėjo kaip užkietėjusių biurokratų kontora.
Panevėžio meras Rytis Račkauskas aiškina iki šiol nieko nežinojęs apie šį atvejį. Jis teisina pavaldinius sakydamas, kad jiems rankas surišo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinių būstų eilės administravimo kompiuterinė programa.
Gali teisintis kaip nori
„Kuriozas, kad beveik 10 metų eilėje laukęs žmogus iš jos išbrauktas dėl 20 centų skirtumo tarp jo gautų ir valstybės remiamų pajamų. Mano supratimu, tai akivaizdus biurokratizmo pavyzdys. Gali savivaldybė teisintis kaip nori, bet, mano galva, šiuo atveju pritrūko žmogiško požiūrio“, – pareiškė Seimo kontrolierius Raimondas Šukys.
Pasak kontrolieriaus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar praėjusių metų rugpjūtį pakoregavo Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, sudarant galimybę taikyti matematines skaičių apvalinimo taisykles. Tačiau Panevėžio valdininkai vis tiek negrąžino E.Bieliausko į eilę.
Tik kai spalį vyras dar kartą pasiskundė Seimo kontrolieriaus įstaigai ir buvo pradėtas tyrimas, jie pagaliau atsitokėjo.
Istorija – lyg anekdotas
E.Bieliauskui pernai nutikusi istorija primena anekdotą, tačiau jam nebuvo juokinga.
Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, teisę į socialinį būstą turėjo gyventojai, kurių metinės pajamos yra iki 3246 eurų. Jų turtas ir pajamos galėjo viršyti ne daugiau kaip 20 procentų minėtos sumos.
Neįgalumo pašalpą gaunantis ir iš laikraščių nešiojimo prisiduriantis E.Bieliauskas ir su išlyga leistiną maksimalią pajamų ribą viršijo 20 centų.
Nuo 2007 metų sausio eilėje socialinio būsto laukiantį panevėžietį miesto savivaldybė praėjusių metų birželį informavo, kad jis išbraukiamas iš eilės.
E.Bieliauską ištiko šokas. Vyras su profesijos besimokančiu sūnumi gyvena mažame bendrabučio kambarėlyje.
Jis mintyse jau dėliojo, kokių baldų prireiks naujame būste, taupė pinigus ir – še tau, kaip šlapiu skuduru per veidą.
Žmogus nuėjo į savivaldybę aiškintis, gal pasigailės. Juk toks ir skirtumas – 20 centų!
E.Bieliauskas išgirdo pasiūlymą eiti į Valstybinę mokesčių inspekciją patikslinti deklaracijos. Nuėjo, bet nieko nepešė. Liepą vyras kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą.
Savivaldybė kažkodėl snaudė
Seimo kontrolierius R.Šukys „Panevėžio kraštui“ pasakojo, kad gavęs panevėžiečio skundą parašė raštus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Panevėžio miesto savivaldybei.
Kontrolierius atkreipė ministerijos dėmesį į informacinės sistemos trūkumus, o savivaldybei rekomendavo pakartotinai įvertinti savo sprendimą šalinti gyventoją iš sąrašo bei ieškoti galimybių socialinį būstą panevėžiečiui išnuomoti kitais pagrindais.
Pašnekovo teigimu, ministerija sureagavo labai greitai. Jau rugpjūtį buvo pakoreguota informacinė sistema, tai yra leista suapvalinti pajamas euro tikslumu. Panevėžio savivaldybei nebebuvo jokių kliūčių E.Bieliauską grąžinti į eilę, tačiau tai nebuvo padaryta.
Sąžiningai rodė pajamas
Todėl spalį E.Bielauskas parašė antrą skundą kontrolieriams. Šie Panevėžio miesto savivaldybę paragino kuo skubiau ieškoti galimybių grąžinti gyventoją į asmenų, turinčių gauti socialinį būstą, sąrašą.
Savivaldybei buvo primintas ir Konstitucinio Teismo nutarimas, kad nustatant paramos teikimo lygį būtina paisyti Konstitucijos normų ir principų. Be to, savivaldybės, nuomodamos socialinį būstą, turi atsižvelgti ir į tai, ar jo laukiantys, jame jau gyvenantys žmonės yra motyvuoti dirbti.
Šiuo atveju E.Bieliauskas dirbo ir sąžiningai rodė savo pajamas.
R.Šukio teigimu, netoleruotina, kai tarnautojai gyventojų problemas vertina formaliai, neieško sprendimų.
Jaučiasi sistemos įkaitais
Panevėžio savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių reikalų poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė neigia, kad į E.Bieliausko problemą buvo pažiūrėta formaliai.
Pasak jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinė sistema dėl tų 20 centų „išmesdavo“ jį iš laukiančiųjų sąrašo, nesuteikdavo numerio. Paklausta, ar nesitarė su ministerija, ką tokiu atveju daryti, kaip padėti žmogui, ji atsakė, kad skambino ir konsultavosi.
Ministerija esą patarė paisyti žmogiškumo, bet kaip tai padaryti, nepaaiškino.
„Mes darbe privalome vadovautis teisės aktais. Kas paskui prisiims atsakomybę, jeigu paaiškės, kad juos pažeidėme? Suprantu, kad kvailai skamba, jog žmogų išbraukėme dėl 20 centų, bet tiesiog neturėjome kito pasirinkimo“, – kalbėjo ji.
Į pastabą, kad ministerija sistemą pakoregavo dar vasarą, tačiau E.Bieliauskas ir spalį nebuvo grąžintas į eilę, R.Rimšienė atsakė, kad raštas iš ministerijos apie leidimą suapvalinti pajamas savivaldybę pasiekė tik rugsėjį.
Rašikliu jau nebeištaisysi
Sužinoję, kad Seimo kontrolierių įstaiga pradėjo tyrimą, Socialinių reikalų poskyrio specialistai nutarė palaukti, kuo viskas baigsis.
R.Rimšienė patikino, kad panevėžietis bus grąžintas į eilę, tik negalėjo pasakyti, kokiu numeriu. Esą tai paaiškės birželį, tačiau garantavo, kad ne žemesniu kaip buvusiu – 39-uoju.
Panevėžio meras R.Račkauskas prisipažino apie E.Bieliausko atvejį sužinojęs tik šiomis dienomis, kai žiniasklaida susidomėjo kontrolierių tyrimo išvadomis.
Meras sakė, kad paprastai tokie reikalai yra sprendžiami specialistų kabinetuose ir jo nepasiekia, jei gyventojai neateina pas jį į priėmimą. Jis nemano, kad pavaldiniams pritrūko žmogiškumo, ir atmeta kaltinimus biurokratiškumu.
„Jie ieškojo informacijos, kaip išspręsti problemą, tačiau informacinė sistema neleido palikti to asmens eilėje. Tiesiog kartais taip susiklosto, kad tampame kompiuterinių sistemų įkaitais. Negalime paimti rašiklį ir ranka įrašyti žmogaus pavardę į eilę, kaip anksčiau“, – kalbėjo meras.
Kartelę dabar dar pakėlė
Nuo 2015 metų atsiradus reikalavimui socialinio būsto laukiantiems gyventojams deklaruoti pajamas, jo laukiančiųjų eilė sumažėjo daugiau kaip 3 kartus. 2014 metų pabaigoje eilėje laukė 1184 gyventojai, o 2016-ųjų gale – 366.
Šiemet joje įrašyta 410 pavardžių.
Socialinių reikalų poskyrio specialistai teigia, kad E.Bieliauskas vienintelis toks, kurį teko išbraukti iš eilės dėl juokingo dydžio pajamų viršijimo. Esą kiti išbraukti todėl, kad jų pajamos nustatytą ribą viršijo gerokai daugiau.
Beje, nuo šių metų sausio socia-linio būsto nuomininkai nepraras teisės į socialinio būsto nuomą, kai jų turtas ir pajamos neviršys daugiau kaip 25 procentų paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto ribų.
Socialinė sritis – pati opiausia
Seimo kontrolierius R.Šukys neabejoja, kad, jeigu Panevėžio savivaldybė būtų norėjusi išspręsti minėto asmens problemą, būtų paieškojusi kelių ir radusi.
Jo nuomone, atmestinį požiūrį į žmogų rodo jau vien tai, kad buvo delsiama grąžinti jį į eilę, kai tai jau buvo galima padaryti formaliai.
Pasak kontrolieriaus, socialinė sritis yra viena problemiškiausių, todėl sulaukiama daug skundų.
Kaip pavyzdį R.Šukys papasakojo vieno vilniečio atvejį. Vyras daug metų stovėjo eilėje gauti socialinį būstą. Kol dirbo, jo pajamos neviršijo nustatytų ribų. Sulaukęs pensinio amžiaus jis toliau dirbo. Jo pajamos, nors ir nedaug, viršijo nustatytą ribą, todėl žmogus prarado teisę į socialinį būstą.
Kontrolieriaus teigimu, tai neteisinga. Jo žiniomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paruošė atitinkamas įstatymo pataisas, kurios neleis skriausti ir tokių žmonių.
Rajonuose prašytojai vargingesni
„Panevėžio kraštas“ kelių apskrities savivaldybių teiravosi, ar joms neteko patirti panašių atvejų, ar dabar keiksnojama informacinė eilių administravimo sistema ir juos privertė paminti žmogiškumą.
Visi vienu balsu tvirtino, kad jiems beveik netenka susidurti su atvejais, kai laukiančiojo eilėje pajamos viršytų nustatytą ribą daugiau kaip 20 procentų.
„Mūsų gyventojai, matyt, „bied-nesni“, todėl ir braukti jų iš eilės nereikėjo“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Vaitonienė.
Biržų rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Jurkštaitė prisiminė, kad teko išbraukti vos kelis gyventojus, tačiau visų jų pajamos smarkiai viršijo valstybės remiamas.
Pasistengė dėl neįgaliųjų
Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Lina Gaidytė sakė, kad 2016-ųjų sausį eilėje socialinio būsto laukė 108, o šių metų sausį – 105 gyventojai. Nė vieno neteko išbraukti dėl centais ar keliais eurais nustatytą ribą viršijančių pajamų.
Tačiau pernai keblioje situacijoje buvo atsidūrę du socialiniuose būstuose gyvenantys neįgalieji.
Jų metinės pajamos valstybės remiamas viršijo 100 eurų ir jie nebeturėjo teisės gyventi socialiniame būste.
Ekonomikos ir turto valdymo skyrius kreipėsi į rajono tarybą su prašymu sudaryti sąlygas abiem neįgaliesiems nuomotis savivaldybei priklausantį būstą. Jo nuoma šiek tiek brangesnė, tačiau žmonės bent jau neliko gatvėje.
Nuo šių metų įsigaliojus įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos neįgaliųjų gaunamos tikslinės išmokos (slaugos pašalpos ir kita) nebeįskaičiuojamos į jų metines pajamas, jie vėl gali prašyti socialinio būsto.
