Atsakymas slypi tame, kad kažkada pačiam Olegui yra tekę išgyventi didelių sunkumų, ir ačiū Dievui, kad tuo sunkiu metu atsirado gerų žmonių, padėjusių jam.
„Jaučiu, kad galiu suprasti jaunimą ir jam padėti. Aš konsultuoju, išklausau, kartu pasidžiaugiame. Bandau įsiklausyti, išgirsti ir patarti“, – jautriai kalba Olegas.
Socialinis darbuotojas nėra iškėlęs kartelės ir tikrai nežiūri į kitus iš aukšto – viską daro su visais: „Tokiu būdu man paprasčiau prie jų prieiti, ir tuomet jie mane lengviau priima, nes ne tik aiškinu, bet ir skutu bulves ar morkas.“
O štai įkvepia Olegą šiam sunkiam darbui – gerosios istorijos, kurios pasiekia jį iš žmonių, išėjusių iš amatų mokymo centro.
Daugiau pozityvumo – videoreportaže.
