Juk vieną dieną jo sūnus George’as (3 m.) turi tapti savimi pasitikinčiu žmogumi, atvirai galinčiu išlieti savo jausmus. Ir kad po tokios išpažinties jam nebūtų klijuojama minkštakūnio ar lepūnėlio etiketė.
Apie tai svajojantis jo tėvas Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Williamas užsibrėžė tikslą – psichinės vyrų problemos nebegali būti draudžiama tema.
Tokį princo Williamo apsisprendimą nulėmė jo paties skaudi, daug dvasinių kančių suteikusi patirtis. Londone per konferenciją, neseniai surengtą „Dvasinės sveikatos savaitės“ („Mental Health Week“) metu, Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis susirinkusiesiems leido pažvelgti ir į savo sielą.
Dalyvaujant žmonai Kembridžo kunigaikštienei Catherine (35 m.) jis prisipažino, kad jam taip pat yra tekę susigrumti su baimėmis ir nepasitikėjimu savimi.
„Manoma, kad baimės jausmą turi tik silpnieji. Jei nesusidoroji su tuo, ką gyvenimas tau meta prie kojų, esi nevykėlis. Sėkmę pelnę, stiprūs žmonės nepatiria dvasinių kančių. Taip nėra. Tai patiriame visi!“ – neslėpė princas Williamas.
Jau tas faktas, kad Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos narys, sosto įpėdinis prabilo iki šiol jam draudžiama tema, – drąsus žingsnis.
Šitaip elgdamasis princas Williamas sukėlė kritiškai jo atžvilgiu nusiteikusiųjų abejones: ar jis tikrai tinkamas žmogus karališkajam sostui?
Kodėl jis prabilo šia skaudžia tema?
Atsakymas paprastas: jis sukaupė skaudžių, tragiškų akimirkų patirtį.
Konferencijoje princas Williamas pirmąsyk papasakojo, jog dirbdamas gelbėjimo tarnybos pilotu ne kartą tapo bandymų nusižudyti ar jau įvykusių savižudybių liudininku.
Dėl didelio jų skaičiaus, kaip sakė princas Williamas, kalta vyrų psichinės savijautos nutylėjimo problema.
„Vyresnių nei 40 metų vyrų pasitraukimo savo noru iš gyvenimo skaičius – mūsų visuomenės gėda“, – sakė Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis.
Panaši padėtis ir Vokietijoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šioje šalyje kasmet savo valia iš gyvenimo pasitraukia per 10 tūkstančių žmonių – vyrų tris kartus daugiau nei moterų.
„Mano darbdavys drąsina mane netylėti ir kalbėti apie tai, ką esu patyręs. Dvasinę sveikatą jis laiko tokia pat svarbia kaip ir fizinę. Šis požiūris turėtų tapti norma“, – sakė princas Williamas.
Tačiau Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis turi ir kitokių motyvų: jis norėtų, kad jau vaikystės metais sūnus George’as neslėptų savo emocinių sukrėtimų, – tai patyrė princas Williamas. Jis prisipažino, kad po savo motinos Velso princesės Dianos tragiškos mirties 1997-aisiais buvo apimtas didžiulio įniršio, bet apie tai negalėjo kalbėti.
Windsorų šeimos narys nesiskundžia – juolab būsimasis Didžiosios Britanijos karalius. Tik būdamas su Catherine ir bendraudamas su jos jautriais, šiltais Middletonų šeimos nariais galėjo atsiverti.
Ir dėl to princo Williamo ir Kembridžo kunigaikštienės vaikai – princas George’as ir dvejais metais jaunesnė jo sesutė princesė Charlotte – turi būti auklėjami Middletonų šeimos dvasia.
„Vaikystėje mano šeima visuomet buvo mano ramstis, suteikė saugumo jausmą. Mano tėvai įteigė, koks svarbus draugiškumas, pagarba ir atvirumas. Mes su Williamu tokia pat dvasia norime auklėti George’ą ir Charlotte“, – pridūrė Kembridžo kunigaikštienė Catherine.
