Auginti kūdikį G.Šataitei, kol ji mokėsi mokykloje, daug padėjo tėvai – drabužių ir papuošalų kūrėja Jurgita Šatienė su vyru verslininku Linu Šatu.
Todėl Giedrė jaučiasi jiems labai dėkinga, nes mažylė buvo auklėjama kaip jų pačių vaikas.
Nenuostabu, kad Dalia močiutę vadina mama, senelį – tėčiu. O G.Šataitės sesuo Ugnė (15 m.) jos dukrai – tarsi tikroji sesuo. Mat jos abi – moksleivės, todėl puikiai sutaria, vadina viena kitą seserimi, drauge po pamokų žaidžia.
Giedrės artimieji taip stipriai susisaistė su jos dukra, jog nė neįsivaizduoja, kad jiedvi kada nors galėtų palikti gimtuosius namus. Jei Giedrė su dukra norėtų pradėti savarankišką gyvenimą, jos tėvams būtų nelengva – labai trūktų vaikiško juoko, šurmulio.
Kai Giedrė laukėsi kūdikio, jai buvo tik šešiolika metų. Tuo metu jai didžiausia atrama buvo ne keleriais metais vyresnis mylimasis ir vaiko tėvas, o artimieji.
Jie nesmerkė dukters dėl neplanuoto nėštumo, atvirkščiai, ją morališkai palaikė. G.Šataitė palaikymo sulaukė ir iš bendraklasių, kurie ir dabar su ja bendrauja.
Tačiau mokyklos suole dukters susilaukusiai Giedrei teko dvigubai sunkesnė dalia negu bendramoksliams – ji ne tik nenutraukė mokslų, bet ir prižiūrėjo kūdikį.
Gegužę parodą „Kaip gerai, kad tu gimei“ Vilniaus Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (pranciškonų) bažnyčioje atidariusiai G.Šataitei puikiai pažįstamas su vaikais, kurių susilaukė būdamos moksleivės, pozavusių motinų likimas.
Kai kurios jų paguodos ieškojo Krizinio nėštumo centre – jo darbuotojai būtent ir padrąsino pasakyti „taip!“ motinystei.
Kaip liudija G.Šataitės nuotraukose užfiksuotos gyvenimo istorijos, visos problemos yra išsprendžiamos, o neplanuotas nėštumas gali tapti prasmingos motinystės pradžia.
„Žinau, kaip sunku auginti kūdikį, ir tai pasakytų bet kuri moteris, kuri tapo motina. Tačiau pamatysite – už kiekvieną bemiegę naktį, kantrybės išbandymą mums bus atlyginta šimteriopai“, – panašaus likimo drauges patikino parodos autorė.
Ankstesnėje parodoje motinystės tema G.Šataitė yra pozavusi su dukra Dalia. Be to, motina dažnai fotografuodavo dukrą, kol ji buvo mažesnė.
Tuo metu G.Šataitė Vilniaus dizaino kolegijoje studijavo taikomąją fotografiją ir dažnai fotoaparato galimybes išmėgindavo įamžindama savo mažylę.
Pastaruoju metu Giedrei fotografija liko kaip pomėgis, nes ji beveik prieš metus tarptautinėje įmonėje pradėjo dirbti finansų konsultante.
„Kai gimė dukra, dar buvau neapsisprendusi, kokią profesiją norėčiau įgyti. Rengiausi studijuoti ekonomiką – rinktis tokią profesiją patarė mama.
Mokydamasi dešimtoje klasėje pasirinkau dalykus, reikalingus ekonomikos mokslams.
Vienuoliktoje klasėje nusprendžiau, kad norėčiau studijuoti poligrafiją, kai per fizikos pamokas su tuo susipažinau.
O finalas buvo visai kitoks – teta pastebėjo, kad aš kone visą laiką fotografuoju. Ji mane padrąsino rinktis fotografijos studijas.
Dvyliktoje klasėje vietoj verslo vadybos pamokų pasirinkau dailę, lankiau informatiką. Tai man buvo reikalinga stojant į fotografiją“, – apie blaškymąsi renkantis profesiją pasakojo G.Šataitė.
Sumaištį kėlė ne tik mokslų pasirinkimas, bet ir dukters gimimas, priežiūra. Dalia į šį pasaulį pasibeldė tuo metu, kai jos motina mokėsi dešimtoje klasėje.
Kūdikis gimė lapkritį. Paskutinėmis nėštumo dienomis moksleivė jau nelankė pamokų. O kai susilaukė atžalos, Giedrei buvo skirtas mokymas namuose.
Gruodžio 1-ąją G.Šataitė vėl kibo į mokslus mokykloje ir kartu su bendraamžiais baigė dešimtą klasę. Kol Giedrė būdavo mokykloje, jos kūdikį prižiūrėdavo J.Šatienė.
Kaip devintoje klasėje besimokiusi G.Šataitė reagavo, kai sužinojo, kad laukiasi?
„Nemeluosiu – nelabai gerai ir atsimenu. Iš pradžių buvo šokas, svarsčiau, ką daryti. Tačiau atsirado pagalba – man labai padėjo tėvai.
Maniau, jog dėl nėštumo mane gali išmesti iš mokyklos. Niekas neišmetė, visi po to tiktai džiaugėsi. Klasės draugai reagavo gerai, iki šiol mane palaiko.
Buvau vienintelė moksleivė su pilvuku ne tik klasėje, bet ir visoje mokykloje“, – pasakojo G.Šataitė.
Tačiau Giedrė dukrą augina viena. Kur vaiko tėvas? „Jo nėra“, – sakė moteris.
Kūdikio tėvas žinojo, kad Giedrė laukiasi.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
