Pasiryžti duoti interviu jai buvo gana sunku. Ji teigė bijanti tėvo reakcijos, tačiau pasirinkimą nusvėrė žinojimas, kad pagalbos jai reikia čia ir dabar, o jeigu niekur nesikreips, jos tiesiog negaus.
Ukmergėje palikusi stikliuką kilnoti mėgstantį tėvą, prieš tris mėnesius ji atvyko į Vilnių ieškoti geresnio gyvenimo, tačiau kol kas sekasi itin sunkiai.
Vaikystėje mamą palaidojusi, vėliau – globos namuose augusi mergina su ašaromis akyse pasakoja apie tai, kaip jai iki šiol trūksta šilto žodžio, paramos ir paguodos. Likimo vėtyta mergina nepasiduoda ir stengiasi kabintis į gyvenimą iš visų jėgų.
Augo vaikų globos namuose
Sostinėje mergina gyvena jau tris mėnesius. Lietuvos darbo birža jai skyrė padavėjos kursus, kurie tęsis iki lapkričio pabaigos. Jei ji juos nuspręstų nutraukti anksčiau, turėtų sumokėti už juos daugiau nei 3000 tūkst. eurų.
Kol kas mergina dar negavo nė vienos stipendijos. Pirmuosius tris mėnesius Vilniuje ji bando pragyventi už socialinę pašalpą, kuri siekia 102 eurus.
Už juos ji ne tik pasirūpina maistu bei būtiniausiais daiktais, bet ir taupo pinigus tėčiui, kuriam netrukus prireiks operacijos. Po stuburo traumos jis tapo nedarbingas.
„Mūsų gyvenime būta labai daug visko. Tėvai visada mėgo išgerti, todėl su sese ir broliu mokėmės kabintis į gyvenimą savarankiškai.
Sesė ir brolis turi atskirus gyvenimus. Sesuo gyvena pasiturinčiai, augina vaiką, o brolis turi problemų šeiminiame gyvenime, todėl negaliu jam užkrauti savo rūpesčių.
Mano mama mirė, kai man buvo 13 metų. Jie su tėčiu labai gėrė. Jos nestabdė net ir tai, kad medikai jai diagnozavo akies, o vėliau ir gimdos vėžį. Mirė ji susirgusi gelta.
Kai mama ėmė stipriai negaluoti, buvau atiduota į vaikų globos namus. Sužinojusi, kad mama guli ligoninėje, nuėjau jos aplankyti. Kalbėjomės, bendravome, aš ją pamaitinau. Kitą dieną tėtis pranešė, kad ji mirė“, – ašarų ir dabar nesugebėjo nuslėpti Evelina.
Siūlė būti meiluže
Tą dieną, kai sužinojo apie mamos mirtį, Evelina verkė iki skausmo. Ji gerai prisimena, kad net ir sunkiausią akimirką globos namuose niekas jos nenuramino ir nepaguodė.
„Auklėtojos tik paprašė liautis rėkti“, – lyg šiandien tą akimirką prisimena mergina.
Tą pačią vasarą po mamos mirties ji grįžo pas tėvą į namus. Ėjo dirbti, kad išlaikytų save ir jį. „Skyniau braškes, rinkau akmenis. Tą ir dabar vasaromis darau – nežinau, kaip kitaip prasimanyti pinigų.
Vienas taksistas Vilniuje siūlė būti jo meiluže, bet aš nesutikau, nes man tai atrodo žema. Negaliu skirti šeimos“, – kalbėjo Evelina.
Mamos mirtis ir nuolatinis tėvo girtavimas paskatino 13-metę ieškotis draugijos. Susiradusi kompaniją, su kuria, atrodė, bus saugu ir smagu, ji pradėjo vartoti narkotikus.
Atsisakė tarnauti romui
Nors tai – itin tamsus praeities šešėlis, vis dėlto mergina neslepia turėjusi problemų dėl šios priklausomybės ir apie tai prakalbo. „Galvojau, kad tokiu būdu pavyks užsimiršti. Vis dėlto dabar džiaugiuosi, kad pavyko laiku susiimti ir suprasti, kad tai prie gero neprives.
Baigiau 10 klasių ir išvažiavau į Jungtinę Karalystę, bet ir ten man nesisekė. Pradėjau romų kilmės šeimoje dirbti aukle, prižiūrėjau vaiką.
Vėliau susiradau draugą, jis irgi buvo romas. Tai sužinojusi, ta šeima nenorėjo, kad dirbčiau pas juos.
Dėl tam tikrų peripetijų ji liepė man palikti jų namus. Likusi be cento tada pasiskolinau pinigų ir atvykau į Lietuvą pas tėvą.
Netrukus pas mane atvažiavo ir mano draugas, su kuriuo kūrėme santykius Jungtinėje Karalystėje.
Neilgai buvome kartu – išsiskyrėme dėl jo požiūrio į moterį. Jis norėjo, kad jam tarnaučiau, gaminčiau, tvarkyčiau namus. Negalėjau su tuo taikstytis, todėl jį palikau“, – kalbėjo Evelina ir pridūrė, kad romų tradicijos jai taip ir liko svetimos bei nesuprastos.
Prašo maisto ir drabužių
Naują gyvenimą ji tikina pradėjusi sostinėje. Čia ji gyvena bendrabutyje, tačiau šiuo metu itin trūksta drabužių bei maisto. Pagrindinis maistas, ką ji valgo, – makaronai ir kruopos.
„Man nereikia pinigų. Labiausiai reikia drabužių (XS-S dydžio) ir maisto, nes neturiu už ką nusipirkti pavalgyti, o socialinę pašalpą gausiu tik kitą mėnesį.
Tikiuosi, kad pavyks čia susirasti darbą, kuris būtų tik papildomas, nes antraip man teks padengti kursų kainą, kuri siekia 3000 eurų. Nematau jokios išeities.
Nuo kito mėnesio man priklausys stipendija, tačiau kaip gyventi dabar?“ – besijaudindama klausė mergina.
Bendruomenės pirmininkė: „Reikėtų pagalbos daiktais“
Susisiekus su Ukmergės kaimo, kuriame iki šiol gyvena Evelinos tėvas, bendruomenės pirmininke Ramune Varniene, ši patvirtino pažįstanti Eveliną ir jos tėvą.
„Žinome, kad jos mama mirusi. Tai šeimai visą gyvenimą buvo labai sunku. Tėvas išgeriantis. Vis nori užsikoduoti, bando, bet nepavyksta.
Žinodama tos šeimos situaciją, net neabejoju, kad jaunai merginai gali reikėti pagalbos. Mano rekomendacijos padėti mergaitei drabužiais, maistu ar tais daiktais, kurių gali jai reikėti. Jei jau kreipėsi, tai tikrai reikia pagalbos“, – kalbėjo pirmininkė ir pridūrė, kad Evelina pradinėje mokykloje mokėsi kartu su jos sūnumi, todėl ji gerai ją prisimenanti.
***
Norėdami padėti Evelinai maistu arba drabužiais, kreipkitės el. paštu gyvbudas@lrytas.lt.
