Teismas priėmė sprendimą, pagal kurį rusų milijardierius privalo buvusiai žmonai perduoti 41,5 proc. jų šeimai priklausančio turto.
Posėdis buvo uždaras, ir teisėjas priėmė nutarimą, draudžiantį viešinti teismo proceso dalyvių pavardes. Bet BBC pranešė, kad tai – 61 metų naftos magnatas, išeivis iš Kaukazo, ir iš Rytų Europos kilusi jo 41 metų žmona.
Teigiama, kad pora susipažino ir susituokė Maskvoje, turi du sūnus. Pastaruosius keletą metų sutuoktiniai gyveno Didžiojoje Britanijoje.
Šių duomenų visiškai pakako, kad maskviškiams taptų aišku, jog šios istorijos veikėjas – buvęs stambios dujų kompanijos „Nortgaz“ savininkas ir buvęs Rusijos senatorius, Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narys Farchadas Achmedovas.
1,16 mlrd. eurų vertės turtą valdantis vyriškis žurnalo „Forbes“ rusiškos versijos sudarytame turtuolių sąraše atsidūrė 67-ojoje vietoje.
Pavyzdžiui, vienas jo „žaisliukų“ – iš Romano Abramovičiaus įsigyta jachta „Luna“. Į 232 milijonų eurų vertės pirkinį turtuolis investavo dar 45 milijonus – pertvarkė pagal save.
Įdomu, kad su žmona Tatjana milijardierius išsiskyrė Maskvoje dar 2000-aisiais. Priežastis – daugybė sutuoktinės išdavysčių, apie kurias per skyrybas buvo pripažinta Maskvos teisme.
Bet į teismą dėl turto padalijimo Tatjana vyrą padavė visai neseniai. Sutapimas, ar ne, bet pasidalinti turtą neištikima sutuoktinė užsimanė po to, kai F.Achmedovas pardavė savo pagrindinį turtą Rusijoje – dujų kompaniją „Nortgaz“ – ir už ją gavo daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Rusijos milijardieriaus biografija verta serialo scenarijaus. Farchadui buvo 13 metų, kai Baku miesto liaudies teismo nuosprendžiu buvo sušaudytas jo tėvas, stambios gamyklos direktorius Teimurazas Achmedovas.
Yra dvi šios baudžiamosios bylos versijos. Pagal pirmąją, Teimurazas buvo stambus pogrindinis pramonininkas. Tai reiškia, kad priklausė prie Azerbaidžano kriminalinio pasaulio elito, už tai ir sumokėjo.
Pagal antrąją versiją, T.Achmedovas kritikavo tuometinį respublikos KGB pirmininką Heidarą Alijevą, neva jis neišmano ekonomikos.
T.Achmedovas buvo sušaudytas, o jo turtas – konfiskuotas.
Gali būti, kad abi šios priežastys buvo neišgalvotos.
T.Achmedovo likimas skaudžiai palietė visą šeimą. Vyriausias sūnus buvo pašalintas iš partijos ir atleistas iš darbo, vidurinis – išmestas iš instituto.
Jaunėlis Farchadas metė mokyklą ir išvažiavo į Maskvą pas tolimus giminaičius. Berniukas nuėjo mokytis į profesinę mokyklą, čia jis įgijo šaltkalvio-montuotojo specialybę. Po to buvo tarnyba armijoje, o ją atlikęs Farchadas įstojo į Veterinarijos akademiją.
Po studijų sugebėjo įsidarbinti viename Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerijos užsienio prekybos susivienijimų. Iš ten buvo pasiųstas į Didžiąją Britaniją kaip vienas geriausių SSRS sabalų kailių specialistų.
Rūpindamasis kailių, daugiausia šiaurinių lapių, eksportu į užsienį, mezgė naudingas pažintis. Kai dėl britų žaliųjų protestų kailių paklausa pradėjo kristi, jaunas verslininkas, turintis sovietinį pasą, užsiėmė kita veikla – naftos ir naftos produktų eksportu iš SSRS.
„Baltąjį auksą pakeičiau juoduoju“, – juokavo F.Achmedovas. Jis išsaugojo ryšius su įtakinguoju Baku klanu ir netrukus tapo tarpininku tarp Vakarų investuotojų ir sovietinės vyriausybės, kuri 1989 m. pradėjo kurti tarptautinį konsorciumą Kaspijos jūros šelfui eksploatuoti.
„Tai buvo pirmas rimtas mano verslo projektas“, – vėliau prisiminė F.Achmedovas.
Kitas jo darbo etapas – įrenginių tiekimas antrinėms „Gazprom“ įmonėms. Buvo 1991-ieji, ir dujų milžinė mielai įsiliejo į šią partnerystę, nes senieji ūkiniai ryšiai nutrūko, o naujieji tik mezgėsi.
Tarp F.Achmedovo bendrovės klientų buvo ir pagrindinis koncerno dujų gavybos padalinys – „Urengojgazprom“ (UGP). Po poros metų šį klientą jis suvedė su Amerikos statybos ir inžinerijos kompanija „Bechtel Energy“. Tikslas – sukurti bendrą įmonę „Nortgaz“ siekiant eksploatuoti perspektyvų Šiaurės Urengojaus telkinį, turintį 353 mlrd. kub. metrų dujų atsargų, barą.
Taip tarpininkas tapo dujų verslininku, o laikui bėgant – pagrindiniu kompanijos „Nortgaz“ savininku.
F.Achmedovas užsiėmė ir kitais verslais, neblogai uždirbo ir Rusijos fondų rinkoje. Buvo manoma, kad visų jo verslų apyvarta siekia keletą dešimčių milijonų dolerių.
Jis dažnai buvo matomas įžymiojo į šešėlinio Rusijos ministro pirmininko vardą pretendavusio Boriso Berezovskio draugijoje.
Kai Rusijoje į valdžią atėjo Vladimiras Putinas, verslininkas F.Achmedovas nusprendė pasukti į politiką: nuo 2004-ųjų penkerius metus buvo Rusijos Federacijos Tarybos narys.
Su būsimąja žmona Tatjana, dar nepilnamete, susipažino 1992-aisiais. Po metų susituokė, nes ji laukėsi pirmojo sūnaus. Antrasis poros sūnus gimė po dvejų metų Londone, kur turtuolis nusipirko prabangų būstą elitiniame rajone.
Sutuoktinei F.Achmedovas išrūpino Didžiosios Britanijos pilietybę, bet ji išsaugojo ir Rusijos pilietybę.
Jis labai gerai uždirbdavo: vadovaudamas „Nortgaz“ daugiau nei 36 mln. eurų per metus. Kai buvo išrinktas į Rusijos Federacijos Tarybą, įmonė savo vadovo indėlį į kompanijos plėtrą įvertino 105 mln. eurų.
F.Achmedovas pamėgo komfortą. Žiniasklaidoje buvo aprašyta, kaip atrodo jo priimamasis trijų aukštų statinyje pačiame Maskvos centre: „Kabineto viduryje stovi židinys, ant grindų patiestas zebro kailis (veikiausiai parsivežtas iš medžioklės Afrikoje).
Kartkartėmis Farchadas prisidegdavo cigaretę oda aptrauktu, nedidelio termoso dydžio žiebtuvėliu, o tarp rankos pirštų suko mažų perlų rožinį. Šalia guli dar vienas rožinis – stambus, gintarinis, su sidabru detalėmis. Pažįstami Farchadą apibūdina tokiais pat žodžiais: stilingas, pleibojus.
Stambus verslininkas, o vėliau politikas turėjo beveik nuolat būti Rusijoje. Ir ne tik Maskvoje, bet ir įvairiuose Sibiro rajonuose. Dėl to atsirado šeiminių problemų.
„Rimtos problemos, kurias ponui Achmedovui tekdavo spręsti Sibire, neleido jam dažnai lankyti šeimos. Ekstravagantiškosios Tatjanos nė kiek nedomino jo darbas – ji atsisakydavo su vyru vykti į Rusiją“, – sakė jo advokatai per skyrybų procesą Maskvoje.
2000-aisiais ginčo įkarštyje Tatjana prisipažino vyrui, kad buvo užmezgusi romaną net su keliais vyrais.
Po šios išpažinties sutuoktinis įteikė skyrybų pareiškimą Maskvos santuokų rūmams – ten, kur buvo įregistruota santuoka. Po to kreipėsi į Maskvos teismą.
Tatjana kategoriškai atsisakė skristi į Rusiją ir dalyvauti santuokos nutraukimo procese – byla buvo nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Konfidencialiame pareiškime apgautas sutuoktinis pacitavo Tatjanos prisipažinimo laišką, kuriame ji prašė atleisti jai, nes buvo neištikima su keletu jaunų vyriškių.
Beje, juos dosniai apdovanodavo pinigais. Žinoma, iš sutuoktinio kišenės. Tarp Tatjanos meilužių buvo ir vieno iš sūnų draugo vyresnysis brolis.
Maskvos teismas patenkino F.Achmedovo prašymą dėl skyrybų – ir tai nė kiek nestebina.
Stebina tai, kad atsisveikindamas jis dosniai apdovanojo savo buvusiąją. Perdavė jai namą elitiniame Londono rajone, toliau mokėjo už prabangą, taip pat už personalo – namų darbininkių, sodininkų ir vairuotojų – darbą.
Tatjana ir toliau naudojosi privačiu buvusio sutuoktinio lėktuvu. Jau vėliau, per Londone vykusį teismo procesą dėl turto padalijimo, F.Achmedovas savo pareiškime rašė: „Tai ryškus kontrastas, palyginti su padėtimi tų moterų, kurios dėl Anglijos teismų malonės pasmerktos gyventi skurde po to, kai jas paliko turtingi vyrai.“
Bet Tatjana nusprendė iš buvusiojo atimti pusę turto. Iš pradžių pateikė ieškinį iš naujo persvarstyti bylą dėl skyrybų, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Prašymą užginčijo F.Achmedovas, remdamasis anksčiau įvykusiomis skyrybomis. Tuo pat metu buvusi sutuoktinė stengėsi išpešti „draugišką“ susitarimą, grasindama naujomis baudžiamosiomis skyrybų priemonėmis.
Jas numato Jungtinės Karalystės teisės aktai tuo atveju, jei jis atsisakytų patenkinti jos reikalavimus. Sandoris neįvyko.
Keletui metų Tatjana nurimo, nes Farchadas buvo paniręs į savo pagrindinio turto – „Nortgaz“ – pardavimą. Kai buvęs sutuoktinis gavo pinigus, žmona sudavė smūgį.
Ir Londono teismas priėmė sprendimą patenkinti T.Achmedovos reikalavimus.
Dabar milijonierius iš Rusijos turi išmokėti buvusiai žmonai 453 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (526 mln. eurų).
Sutuoktinis tvirtino, kad jo indėlis šeimos gerovei užtikrinti yra išskirtinis. Bet Londono teismas nusprendė, kad abiejų sutuoktinių indėlis vienodas.
Išmokų suma sudarys 41,5 proc. bendro šeimos turto.
Londono teismas taip pat įpareigojo oligarchą nupirkti 46 mln. eurų vertės dar vieną namą Londone ir suteikti buvusiai sutuoktinei 32,5 mln. eurų nekilnojamajam turtui Prancūzijos Rivjeroje įsigyti.
Negana to, F.Achmedovas iki gyvenimo pabaigos savo žmonai kasmet turėtų mokėti po 5,8 mln. eurų.
Teismas taip pat nusprendė, kad T.Achmedova, kurią sutuoktinis aprūpino išskirtiniais automobiliais, įskaitant „Maybach“ ir „McLaren“, turi tapti ir „Aston Martin“, kurio kaina siekia 1,7 milijono eurų, savininke.
Šį automobilį ir dar penkis vertingus „Holland and Holland“ šaunamuosius ginklus F.Achmedovas perdavė savo sūnui. Londono teismas atidavė Tatjanai meno kūrinių ir antikvariato kolekciją, kuri vertinama dešimtimis milijonų eurų.
„Tai pasipiktinimą keliantis mano buvusios žmonos ir jos advokatų piktnaudžiavimas Didžiosios Britanijos teisine sistema. Pastarieji veiksmingai ja naudojasi šantažo tikslais.
Nepaisant jos daugybės meilės romanų, visuomet rūpinausi savo buvusia žmona, kaip savo vaikų motina, ir suteikdavau jai galimybę gyventi kaip karalienei“, – sakoma F.Achmedovo pareiškime.
Savo pareiškime oligarchas taip pat kaltina Anglijos teisinę sistemą. F.Achmedovas įsitikinęs, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė pasinaudojo buvusios žmonos paslaugomis jo kapitalui šioje šalyje nusavinti. Bet Londono teismo sprendimo F.Achmedovas neketina vykdyti.
„Šio teismo sprendimo perspektyvos lygios nuliui – niekinės! Jis galioja tik Didžiosios Britanijos teritorijoje, kur aš senų seniausiai nieko neturiu. Nesu Didžiosios Britanijos pilietis, man ten jau seniai nėra ko „gaudyti“, – pareiškė verslininkas Rusijos žurnalistams.
