Šeštasis sūnus - milžinas
Šiemet gegužės 17-ąją gimęs berniukas svėrė 3,5 kilogramo. Priglaudęs prie krūtinės šį naujagimį sportininkas pasakojo motinai Laimai Kasparaitienei (64 m.), kad tai tikras milžinas, nes visi kiti gimę jo vaikai svėrė mažiau.
Tėvo Valdo Kasparaičio garbei sportininkas jauniausiam sūnui Parkeriui davė antrą lietuvišką Valdo vardą, trečias vardas Keithas skirtas Dariaus žmonos Lisos senelio iš Jamaikos garbei.
Atsiuntęs už Atlanto darytą nuotrauką Darius neslėpė – laimė yra turėti tiek daug vaikų.
„Esu palaimintas, kad turiu savo vaikus ir matau, kaip jie auga. O kad jie būtų visi šeši viename kambaryje – stebuklas“, – rašė D.Kasparaitis.
Šeštojo vaiko gimimas nedaug pakeitė D.Kasparaičio dienotvarkę. Majamyje jis daug treniruojasi. Įvertindamas savo amžių ir fizines galimybes patyręs sportininkas puikiai žino, kad didžiausias jo priešas yra antsvoris.
Du dešimtmečius profesionaliai ledo ritulį žaidęs lietuvis su pertraukomis stipriausioje pasaulio lygoje NHL net šešiolika sezonų avėsi pačiūžas. Jis siekė būti pirmas ir skaudžiai nurydavo pralaimėjimą.
Jis didžiuojasi, kad, būdamas lietuvis ir užaugęs tokiame nedideliame mieste kaip Elektrėnai, iš visų SSRS laikais gimusių ledo ritulininkų yra daugiausia pasiekęs olimpiadose ir turi visų trijų spalvų medalius.
Bet Dariui dar neteko ginti Lietuvos garbės.
2018 metais D.Kasparaitis oficialiai debiutuos Lietuvos rinktinėje. Jis žais pasaulio ledo ritulio trečiosios pakopos (1B) čempionate, kuris vyks Kaune.
Nors į tėvynę su šeima D.Kasparaitis susiruošia tik kartą per metus, šiemet liepą jis ketina treniruotis tėvynėje mažiausiai savaitę, o lapkritį Klaipėdoje jo laukia tarptautinis turnyras.
„Kol dar nesu visai senas, manau, kad galiu ginti Lietuvos garbę“, – D.Kasparaitis yra prasitaręs savo motinai Laimai.
Lankė sergantį tėvą
Kai žymus ledo ritulininkas grįžta į Elektrėnus, jo tėvams būna didelė šventė.
Pastarąjį kartą jis viešėjo šį pavasarį. Tąkart Darius trumpam atskrido vienas, nes norėjo aplankyti savo sergantį tėvą.
Labiausiai jo tėvai laukia anūkų, kurių turi jau šešis, ir visi jie – sūnaus Dariaus atžalos.
Su vyru Valdu, be Dariaus, užauginusi dar dukterį Liną, kuri nėra sukūrusi šeimos, L.Kasparaitienė juokavo, kad sūnus stengiasi ir už savo seserį.
Darių ir jo motiną sieja stiprus dvasinis ryšys.
Už tai, kad nuo mažumės pasuko į sportą, Darius turi būti labiausiai dėkingas jai.
Nuo septynerių metų būsimasis ledo ritulininkas pradėjo lankyti čiuožyklą.
Tuo metu Darius su tėvais gyveno Elektrėnuose, Draugystės gatvėje, einant į treniruotes jį lydėdavo mama ar tėvas, kurie panešdavo sunkią kuprinę su apranga.
Kai vėliau Darius susipyko su treneriu, ėmė lankyti šachmatų bei šokių būrelius. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad jis pasiilgtų ledo arenos ir susitaikytų su treneriu.
Išgelbėjo sūnaus karjerą
Keturiolikmetis Darius išvyko treniruotis į Maskvą, tačiau po dvejų metų grįžo į Elektrėnus, nė neįspėjęs savo tėvų apie šį sumanymą.
Netikėtas sūnaus pasirodymas namuose privertė susimąstyti jo motiną. Iki šiol moteris įsitikinusi, kad po šios netikėtos kelionės būtų nutrūkusi Dariaus sportinė karjera.
„Išgelbėjau jo karjerą, nes sugrąžinau į Rusiją. Jis grįžo prie ledo ritulio tik mano dėka. Už tai, kad tiek daug gyvenime pasiekė, sūnus gali būti man dėkingas“, – neslėpė L.Kasparaitienė.
Tąkart Darius buvo nusiminęs. Jis prisipažino, kad Maskvoje jam sunku pritapti, nes rusai jį pravardžiuoja vokiečiu.
L.Kasparaitienė prikalbėjo Darių grįžti ir žaisti tiek, kiek priklauso. Ji pasiskolino pinigų, kad galėtų sūnui nupirkti traukinio bilietą, ir išsiuntė jį į Maskvą.
Darius yra dėkingas ir savo tėvui už vyriškumo pamokas – tuo metu atsidėjęs rankiniui V.Kasparaitis buvo pavyzdys sūnui.
„Dariukas, kaip ir jo tėvas, visur norėjo būti pirmas – arba pirmas, arba niekas. Jis nuo mažumės yra užsispyręs“, – vis žvilgčiodama į telefone atsiųstą Dariaus su šešiais vaikais nuotrauką pasakojo L.Kasparaitienė.
Nors elektrėniškei visada sunku skirtis su temperamentingu savo sūnumi, ji niekada neabejojo jo pašaukimu.
Polinkis į sportą - dėl genų
Nuo mažų dienų Darius buvo labai judrus, lankydamas vaikų darželį vos trejų metų berniukas imdavo lazdą į rankas ir stumdydavo tuščią batų dėžutę po grindis įsivaizduodamas, kad žaidžia ledo ritulį.
Tikriausiai polinkį sportuoti sūnus paveldėjo iš tėvo V.Kasparaičio, kuris jaunystėje garsėjo kaip geras rankininkas.
Dalį genų Darius galėjo paveldėti ir iš bebaimio senelio, kurio niekada nematė – L.Kasparaitienės tėvo, talentingo motociklininko – jis tragiškai žuvo būdamas vos 29 metų.
1959 metais Vievyje jis važiavo motociklu su savo draugu, kai prie pervažos budėjęs girtas geležinkelininkas netikėtai nuleido užtvarą.
Nuo smūgio į jį žuvo Dariaus senelis, o draugas liko gyvas.
Pastaruoju metu D.Kasparaitis jaučiasi pasaulio piliečiu, nes gyvena tarp trijų valstybių – JAV, Lietuvos ir Švedijos.
Būdamas Elektrėnuose Darius praleidžia čia mažiausiai savaitę, vėliau skrenda į Švediją, kur gyvena jo trečiosios žmonos Lisos tėvai, o tada – į JAV.
L.Kasparaitienei būtų smagu, jei sūnus Darius apsispręstų gyventi Lietuvoje, bet tokio noro garsus sportininkas dar nepareiškė, nors turi pasistatęs namą šalia tėvų.
***
Visą straipsnį skaitykite šaštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
