Šeštasis sūnus - milžinas
Šiemet gegužės 17-ąją gimęs berniukas svėrė 3,5 kilogramo. Priglaudęs prie krūtinės šį naujagimį sportininkas pasakojo motinai Laimai Kasparaitienei (64 m.), kad tai tikras milžinas, nes visi kiti gimę jo vaikai svėrė mažiau.
Tėvo Valdo Kasparaičio garbei sportininkas jauniausiam sūnui Parkeriui davė antrą lietuvišką Valdo vardą, trečias vardas Keithas skirtas Dariaus žmonos Lisos senelio iš Jamaikos garbei.
Atsiuntęs už Atlanto darytą nuotrauką Darius neslėpė – laimė yra turėti tiek daug vaikų.
„Esu palaimintas, kad turiu savo vaikus ir matau, kaip jie auga. O kad jie būtų visi šeši viename kambaryje – stebuklas“, – rašė D.Kasparaitis.
Šeštojo vaiko gimimas nedaug pakeitė D.Kasparaičio dienotvarkę. Majamyje jis daug treniruojasi. Įvertindamas savo amžių ir fizines galimybes patyręs sportininkas puikiai žino, kad didžiausias jo priešas yra antsvoris.
Du dešimtmečius profesionaliai ledo ritulį žaidęs lietuvis su pertraukomis stipriausioje pasaulio lygoje NHL net šešiolika sezonų avėsi pačiūžas. Jis siekė būti pirmas ir skaudžiai nurydavo pralaimėjimą.
Jis didžiuojasi, kad, būdamas lietuvis ir užaugęs tokiame nedideliame mieste kaip Elektrėnai, iš visų SSRS laikais gimusių ledo ritulininkų yra daugiausia pasiekęs olimpiadose ir turi visų trijų spalvų medalius.
Bet Dariui dar neteko ginti Lietuvos garbės.
2018 metais D.Kasparaitis oficialiai debiutuos Lietuvos rinktinėje. Jis žais pasaulio ledo ritulio trečiosios pakopos (1B) čempionate, kuris vyks Kaune.
Nors į tėvynę su šeima D.Kasparaitis susiruošia tik kartą per metus, šiemet liepą jis ketina treniruotis tėvynėje mažiausiai savaitę, o lapkritį Klaipėdoje jo laukia tarptautinis turnyras.
„Kol dar nesu visai senas, manau, kad galiu ginti Lietuvos garbę“, – D.Kasparaitis yra prasitaręs savo motinai Laimai.
Lankė sergantį tėvą
Kai žymus ledo ritulininkas grįžta į Elektrėnus, jo tėvams būna didelė šventė.
Pastarąjį kartą jis viešėjo šį pavasarį. Tąkart Darius trumpam atskrido vienas, nes norėjo aplankyti savo sergantį tėvą.
Labiausiai jo tėvai laukia anūkų, kurių turi jau šešis, ir visi jie – sūnaus Dariaus atžalos.
Su vyru Valdu, be Dariaus, užauginusi dar dukterį Liną, kuri nėra sukūrusi šeimos, L.Kasparaitienė juokavo, kad sūnus stengiasi ir už savo seserį.
Darių ir jo motiną sieja stiprus dvasinis ryšys.
Už tai, kad nuo mažumės pasuko į sportą, Darius turi būti labiausiai dėkingas jai.
Nuo septynerių metų būsimasis ledo ritulininkas pradėjo lankyti čiuožyklą.
Tuo metu Darius su tėvais gyveno Elektrėnuose, Draugystės gatvėje, einant į treniruotes jį lydėdavo mama ar tėvas, kurie panešdavo sunkią kuprinę su apranga.
Kai vėliau Darius susipyko su treneriu, ėmė lankyti šachmatų bei šokių būrelius. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kad jis pasiilgtų ledo arenos ir susitaikytų su treneriu.
Išgelbėjo sūnaus karjerą
Keturiolikmetis Darius išvyko treniruotis į Maskvą, tačiau po dvejų metų grįžo į Elektrėnus, nė neįspėjęs savo tėvų apie šį sumanymą.
Netikėtas sūnaus pasirodymas namuose privertė susimąstyti jo motiną. Iki šiol moteris įsitikinusi, kad po šios netikėtos kelionės būtų nutrūkusi Dariaus sportinė karjera.
„Išgelbėjau jo karjerą, nes sugrąžinau į Rusiją. Jis grįžo prie ledo ritulio tik mano dėka. Už tai, kad tiek daug gyvenime pasiekė, sūnus gali būti man dėkingas“, – neslėpė L.Kasparaitienė.
Tąkart Darius buvo nusiminęs. Jis prisipažino, kad Maskvoje jam sunku pritapti, nes rusai jį pravardžiuoja vokiečiu.
L.Kasparaitienė prikalbėjo Darių grįžti ir žaisti tiek, kiek priklauso. Ji pasiskolino pinigų, kad galėtų sūnui nupirkti traukinio bilietą, ir išsiuntė jį į Maskvą.
Darius yra dėkingas ir savo tėvui už vyriškumo pamokas – tuo metu atsidėjęs rankiniui V.Kasparaitis buvo pavyzdys sūnui.
„Dariukas, kaip ir jo tėvas, visur norėjo būti pirmas – arba pirmas, arba niekas. Jis nuo mažumės yra užsispyręs“, – vis žvilgčiodama į telefone atsiųstą Dariaus su šešiais vaikais nuotrauką pasakojo L.Kasparaitienė.
Nors elektrėniškei visada sunku skirtis su temperamentingu savo sūnumi, ji niekada neabejojo jo pašaukimu.
Polinkis į sportą - dėl genų
Nuo mažų dienų Darius buvo labai judrus, lankydamas vaikų darželį vos trejų metų berniukas imdavo lazdą į rankas ir stumdydavo tuščią batų dėžutę po grindis įsivaizduodamas, kad žaidžia ledo ritulį.
Tikriausiai polinkį sportuoti sūnus paveldėjo iš tėvo V.Kasparaičio, kuris jaunystėje garsėjo kaip geras rankininkas.
Dalį genų Darius galėjo paveldėti ir iš bebaimio senelio, kurio niekada nematė – L.Kasparaitienės tėvo, talentingo motociklininko – jis tragiškai žuvo būdamas vos 29 metų.
1959 metais Vievyje jis važiavo motociklu su savo draugu, kai prie pervažos budėjęs girtas geležinkelininkas netikėtai nuleido užtvarą.
Nuo smūgio į jį žuvo Dariaus senelis, o draugas liko gyvas.
Pastaruoju metu D.Kasparaitis jaučiasi pasaulio piliečiu, nes gyvena tarp trijų valstybių – JAV, Lietuvos ir Švedijos.
Būdamas Elektrėnuose Darius praleidžia čia mažiausiai savaitę, vėliau skrenda į Švediją, kur gyvena jo trečiosios žmonos Lisos tėvai, o tada – į JAV.
L.Kasparaitienei būtų smagu, jei sūnus Darius apsispręstų gyventi Lietuvoje, bet tokio noro garsus sportininkas dar nepareiškė, nors turi pasistatęs namą šalia tėvų.
Jo nevilioja trenerio pašaukimas, nes nusivylė tokiu darbu.
Tai jis suprato gyvendamas Sankt Peterburge, kur kurį laiką buvo įsidarbinęs ledo ritulio treneriu.
Šiemet Dariui sukaks 45-eri, bet savo ateitį jis dar sieja su sportu. Lietuvis dažnai dalyvauja veteranų varžybose.
Vaikai gabūs sportui
L.Kasparaitienė pasiilgsta sūnaus ir jo šeimos, nes dažniausiai gali palaikyti ryšį tik naudodamasi išmaniosiomis technologijomis.
Moteris neabejoja, kad Dariaus vaikai taip pat turi sporto gabumų. Labiausiai ledo rituliu domisi šį rudenį devintąjį gimtadienį švęsiančios Dariaus dukterys dvynės Liv ir Lilly.
„Viena dvynių galėjo gimti berniuku. Mano anūkė noriai lanko ledo ritulio treniruotes ir žaidžia su tėvu, nes labai judri. JAV populiarus ne tik vyrų, bet ir moterų ledo ritulys“, – pasakojo L.Kasparaitienė.
Dariaus sūnūs – kur kas santūresni. Greit septintąjį gimtadienį švęsiantis Marley nerodo didelio susidomėjimo nei pačiūžomis, nei ledo ritulininkų apranga.
L.Kasparaitienė svarstė, kad galbūt penktas anūkas Milesas, kuriam dabar pustrečių, ateityje atsistos ant pačiūžų.
Vyriausiai Dariaus dukrai iš pirmosios jo santuokos Elizabeth Mariai – jau 20 metų. Ji taip pat neretai aplanko savo tėvą.
Gausią šeimą auginančiam Dariui ir jo žmonai Lisai padeda auklė iš Švedijos.
Toli nuo Lietuvos augantys Kasparaičių anūkai retai girdi lietuvių kalbą, tačiau auga kaip poliglotai.
Vaikai nekalba lietuviškai
Elektrėniškei L.Kasparaitienei skauda širdį, kad jos sūnus nekalba su savo vaikais lietuviškai, nors jų šaknys iš Lietuvos.
Jis bendrauja su savo atžalomis tik angliškai, Dariaus žmona Lisa moko švedų kalbos, nes kreipiasi į juos švediškai.
Lankydami vaikų darželį elektrėniškės anūkai išmoko ispanų kalbą.
Pakrypus kalbai apie tai, kad vaikus reikia mokyti lietuvių kalbos, sportininkas tik numoja ranka. Į motinos priekaištus jis atsako trumpai: „Mano vaikai vis tiek negyvens Lietuvoje. Kam jiems mokytis lietuviškai?“
Tačiau vieną savo motinos prašymą garsus sportininkas jau išpildė.
„Mano marti Lisa – pusiau jamaikietė, nes jos motina švedė, o tėvas – iš Jamaikos. Todėl prašiau Dariaus duoti anūkams bent lietuviškus vardus.
Jis pakluso ir sūnui Marley davė antrą lietuvišką vardą Jonas, nes Jonas buvo Dariaus senelis. O dabar mes turime dar vieną anūką Parkerį, kurio antrasis vardas Valdas“, – džiaugėsi ledo ritulininko motina.
Kol buvo geresnės sveikatos, L.Kasparaitienė dažnai vykdavo padėti savo sūnui prižiūrėti vaikų. Ji lankėsi visose šalyse, kur su šeima gyveno Darius, – Švedijoje, Rusijoje, kur Sankt Peterburge Darius dirbo treneriu, taip pat JAV.
Šiose kelionėse Dariaus motiną dažnai lydėdavo ir jo sesuo Lina. Pastarąjį kartą elektrėniškė Majamyje viešėjo, kai Dariui gimė penktas sūnus Marley Jonas.
Prieš keletą metų žiemą ji susiruošė į tolimą kelionę už Atlanto, tačiau grįžus jai teko gultis ant operacinės stalo. Tąkart Dariaus motinai medikai atliko pirmąją stuburo operaciją, o pernai – antrąją.
„Visas mano stuburas sutvirtintas metaliniais strypais, todėl baigėsi mano skrydžiai lėktuvu“, – apgailestavo L.Kasparaitienė, nes po operacijų nutrūko ir kelionės pas Darių.
Dabar jai tiktai lieka laukti sūnaus ir anūkų, atvykstančių paviešėti į Elektrėnus.
Auginti vaikus sunkiau, nei siekti karjeros
D.Kasparaitis dukters Elizabeth Marios susilaukė pirmojoje santuokoje su 7 metais vyresne ruse manekene Irina Kuznecova. Vėliau jis buvo trumpai susituokęs su švede, nekilnojamojo turto agente Ingela, o trečioji žmona – 12 metų jaunesnė buvusi Švedijos krepšininkė Lisa Carrol. Juodu susilaukė 5 vaikų: dvynių Liv ir Lilly, sūnų Marley Jono, Mileso ir Parkerio Valdo Keitho.
D.Kasparaitis yra prisipažinęs, kad auginti vaikus yra kur kas sunkiau, nei kasdien sportuoti ir siekti karjeros aukštumų. Kai dvynukės buvo susirgusios, jis su jomis net turėjo gulėti ligoninėje. Sutramdytas ledo ritulio chuliganas pasiekė įspūdingą karjerą, tačiau tai nepadėjo išvengti šeiminės dramos.
Ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs D.Kasparaitis yra prisipažinęs, kad dvejos skyrybos su ankstesnėmis žmonomis jam smarkiai patuštino piniginę – kainavo ne vieną milijoną eurų. Tik sutikęs švedų krepšininkę L.Carrol jis suprato, kad šalia jo – nuostabi moteris.
2005 metais D.Kasparaitis pasirašė savo didžiausią sutartį per 15 metų karjerą NHL – šešerių metų 25,5 milijono dolerių. Sportininkas nepagailėjo 2,14 mln. JAV dolerių už 122 kvadratinių metrų prabangų butą Niujorke, 59-ojoje gatvėje. Baigęs karjerą D.Kasparaitis persikėlė gyventi į Europą ir nutarė atsisveikinti su butu Manhatane, kurį laiką šeima buvo įsikūrusi Stokholme.
Olimpinis čempionas ir prizininkas, visus titulus iškovojęs su NVS ir Rusijos rinktinėmis, dabar gyvena Floridos valstijoje, JAV. „Čia geri orai, vaikams smagu ir mums gera pasideginti ir pailsėti, o šalia gyvena mano vyriausia duktė Liza“, – yra pasakojęs D.Kasparaitis.
Bet jis pridūrė, kad tikrieji namai visada liks Elektrėnai: „Man nors kartą per metus svarbu grįžti į Lietuvą, malonu pamatyti senus draugus, tas vietas, kur žaidžiau, kai buvau vaikas. Aš žinau, kur gimiau, kur gyvenu, koks kraujas teka mano gyslomis. Svarbiausia – aš žinau, kad esu lietuvis. Ir niekada nebūsiu rusas ar amerikietis.“
