Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, nesvarbu – šviečia saulė ar lyja, Rytų Kinijos mieste Nankine gyvenantis Chen Si užsipliko termosą arbatos, sėda ant elektrinio motorolerio ir važiuoja 25 kilometrus nuo namų iki tilto per Jangdzės upę.
8 milijonus 200 tūkstančių gyventojų turinčio Nankino tiltas – vienas garsiausių Kinijoje. Dėl savo didingumo!
Jo ilgis – daugiau nei pusantro kilometro, o virš sraunios upės jis iškilęs net 70 metrų. Aukštis prilygtų 28 aukštų dangoraižiui.
Šis dviejų lygių tiltas, kuriuo kasdien praskrieja per 200 traukinių, apie 80 tūkstančių automobilių ir praeina nesuskaičiuojama minia pėsčiųjų, pastatytas dar 1968 metais. Tikras tuometės komunistinės Kinijos pramonės pasididžiavimas.
Tačiau dabar dėl vienos ypatybės nėra ko didžiuotis šiuo tiltu. Kinijoje jis garsėja kaip daugiausia savižudžių pritraukianti vieta.
Žinoma, reikėtų pridurti, kad Kinijos nėra net tarp pirmojo šimtuko pasaulio valstybių, kuriose nusižudo daugiausia žmonių. Tačiau, pagal oficialią statistiką, vien šokdami nuo šio tilto nusižudė daugiau nei 2 tūkstančiai kinų.
Šis faktas šiurpina Nankino miesto gyventojus. Išskyrus vieną. Poną Chen Si. Jis čia budi savaitgaliais nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos vakaro ir atkalbinėja, gelbėja pasitraukti iš gyvenimo ateinančius žmones.
Pats Chen Si kilęs iš kaimo, kuris yra prie 4,5 milijono gyventojų turinčio Sučiano miesto – pustrečio šimto kilometrų į šiaurę nuo Nankino.
Vyras į Nankiną atvyko kurtis sotesnio gyvenimo. Drąsiai dantimis kabintis į varginančią rutiną ir įrodyti sau, kad gali būti reikšmingas sraigtas šiame milžiniškame mechanizme. Kaip ir visi.
Dauguma Chen Si išgelbėtų žmonių taip pat į Nankiną atvyko laimės ieškoti. Tačiau jos nesugebėję surasti gėdijosi grįžti į savo gimtuosius kaimus ir nematydami kitos išeities buvo pasirinkę savižudybę.
Chen Si juos sučiupdavo iš visų savo jėgų, suspausdavo, kartodavo raminančius žodžius ir nepaleisdavo tol, kol jie nenustodavo galynėtis.
„Gelbėdamas tuos nusivylusius žmones jaučiuosi tarsi gelbėčiau ankstesnį save. Kartą ir aš buvau vienas iš jų.
Nors apie savižudybę minčių neturėjau, jaučiausi esantis pačiame dugne, pervargęs nuo sunkaus daržovių pardavėjo darbo.
Bet man padėjo vienas geraširdis kaimietis. Ir kai mano gyvenimas tapo geresnis, nusprendžiau pats kitiems padėti atrasti viltį“, – pasakojo Chen Si.
Į Nankiną iš vargingo kaimo jis atsikraustė 1990 metais.
Kad svetimame mieste nebadautų, kartu su asmeniniais daiktais lagaminuose atsivežė ir 50 kilogramų ryžių.
Rytų Kinijos Dziangsu provincijos sostinė Nankinas viliojo ir moderniais spindinčiais dangoraižiais, ir įspūdingais senovinių pastatų griuvėsiais.
Vis dėlto daugumai užkariauti miestą nusiteikusių atvykėlių jis nebūna svetingas. Toli nuo namų apsigyvenusiems kinams pritrūksta palaikymo.
Pirmuosius penketą metų Chen Si gyvenimas buvo sunkus. Iš pradžių jis lenkė nugarą statybose, o vėliau pardavinėjo daržoves.
Gaudamas nedidelį atlyginimą jis neįstengė išsinuomoti padoraus buto. Be to, niekaip nesisekė susirasti merginos.
Bet kartą Chen Si susipažino su labai geranorišku taip pat iš kaimo kilusiu vyru, jis padrąsino – patarė atidaryti maisto prekių parduotuvę.
Patarimu pasinaudojęs Chen Si susikūrė puikų gyvenimą. 1997 metais vedė ir netrukus susilaukė dukters.
Sėdėdamas kasdien po darbo patogiai prieš televizorių ir vis išgirsdamas žinią apie tai, kad vėl kas nors nusižudė prie Nankino tilto, Chen Si netvėrė savo kailyje. Jam kilo noras įkvėpti vilties savo gyvenimą pabaigti sumaniusiems tautiečiams. Taip, kaip kadaise jį patį padrąsino draugas.
Ir vieną dieną vėl išvydęs reportažą apie savižudybes jis neištvėrė. Minint Savižudybių prevencijos dieną per televiziją tąkart pranešta, kad nusižudė turtingas apsaugos firmos vadovas.
„Buvo sunku suprasti, kodėl žudosi net turtingi žmonės. Turbūt ir jie patiria labai daug streso, ir jiems reikia pagalbos. Pasakiau žmonai, kad tučtuojau važiuoju ant Nankino tilto ir pažiūrėsiu, gal kam nors galėsiu padėti“, – lemtingą 2003 metų rugsėjo 17-ąją prisiminė Chen Si.
Jis visą dieną iki pat vakaro praleido ant tilto, ir ne veltui. Chen Si sugebėjo atkalbėti nuo savižudybės vyrą pavarde Wangas.
Jis ką tik buvo išėjęs iš kalėjimo ir buvo prislėgtas dėl to, kad dvejus metus praleido už grotų, nors buvo nekaltas ir iš tikrųjų neturėjo būti nuteistas.
Chen Si parašė pasižadėjimą ir jį pasirašė, kad padės Wangui įrodyti jo nekaltumą.
„Kai aš jį išgelbėjau, dar neturėjau patirties. Tačiau dabar tai, kad žmogus ketina nusižudyti, galiu nuspėti vien pamatęs jį iš nugaros.
Paprastai jo galva, pečiai – tiesūs, kojos įtemptos. Nekalbant jau apie tai, kad žmogus eina, tarsi būtų be dvasios“, – patirtimi dalijosi gerasis kinas.
Per pirmus metus jis nuo savižudybės sugebėjo atkalbėti 42 žmones. Dabar išgelbėtųjų sąraše – jau 321 išsaugota gyvybė.
Chen Si net gali išskirti penkias dažniausiai pasikartojančias savižudybių priežasčių linijas. Tai – psichikos liga, ilgalaikės emocinės traumos, skolos, nuolat patiriamas smurtas artimoje aplinkoje bei sunkios fizinės ligos.
Kai kuriuos žmones jam pavyksta sulaikyti tik jėga, kitus – įkalbėti prisėsti kartu su juo šalia esančiame restorane. Chen Si čia jau visi pažįsta.
Apie žmones gelbėjantį savanorį netrukus sužinojo ne tik šalia Nankino tilto esančio rajono gyventojai, bet ir visa Kinija. O prieš keletą metų – ir visas pasaulis. Mat 2015 metais amerikiečių prodiuseriai Jordanas Horowitzas ir Frankas Ferendo sukūrė dokumentinį filmą „Nankino angelas“, vėliau pelniusį 13 apdovanojimų.
Lygiai tiek metų Chen Si dirba savanoriu. Tų žmonių, kuriuos išgelbėja, jis nepalieka likimo valiai, o toliau palaiko su jais ryšį, skambina, aplanko.
Iš viso su jais yra praleidęs apie 13 tūkstančių valandų, arba 541 parą.
Šis savanoriškas darbas jam jau kainavo kone 100 tūkstančių eurų. Dalį šių išlaidų padengė įvairios labdaros organizacijos.
Chen Si ne tik gelbėja žmones nuo žingsnio į nebūtį, bet ir padeda jiems patikėti savo jėgomis.
Šalia Nankino tilto jis yra išnuomojęs dviejų miegamųjų butą, į jį nuveda išgelbėtus žmones ir kurį laiką su jais pabūna, kol vėliau suteikiama profesionali psichologinė pagalba.
Gelbėtojui padeda psichologijos studentai iš aplinkinių universitetų. Jie nelaimėliams teikia nemokamas konsultacijas.
Buto nuoma Chen Si kainuoja apie 130 eurų per mėnesį. Trečdalį sumos padengia aukotojai.
Vos daugiau nei 530 eurų per mėnesį uždirbantis kinas savanorystei išleidžia pusę atlyginimo, o kitą pusę atiduoda į žmonos rankas.
„Negaliu pasakyti, jog žmona patenkinta mano savanorišku darbu. Kuri moteris norėtų, kad jos sutuoktinis išleistų tiek pinigų dėl nepažįstamų žmonių?
Man tuoj 50 metų. Ir negaliu teigti, jog darysiu tai amžinai – mat nenoriu savęs pernelyg spausti. Tačiau pasistengsiu“, – portalui „MailOnline“ savo istoriją papasakojo Chen Si.
