Siekis – puoselėti lietuvybę
„Kai prieš penkerius metus grįžome į Lietuvą, į vyro gimtuosius Kėdainius, man net nekilo minčių, ką turėčiau veikti. Visus penkiolika gyvenimo Didžiojoje Britanijoje metų dirbau su vaikais, jų ugdymu, o laisvalaikiu dirbau lituanistinėse mokyklose – ten su lietuvių vaikais kalbėdavome, sekdavome pasakas ar dainuodavome tik lietuviškai, nes išsaugoti savo šaknis, gimtąją kalbą, man atrodė be galo svarbu.
O lietuvių vaikų, beje, buvo be galo daug, emigracijos mastai stebino ir net, tiesą pasakius, baugino, tad veiklos su tautiečių vaikais visuomet buvo be galo daug – rašydavome diktantus, dalyvaudavome konkursuose, visur ėjome, kalbėjome, pasakojome.
Visuomet tik lietuviškai. Ilgainiui tai tapo savotiška misija, ir tokių kaip aš, kuriems Lietuva svarbi, o lietuvių kalba – pati gražiausia ir turtingiausia pasaulyje, yra be galo daug. Aš didžiavausi, kad esu lietuvė, tegul ir gyvenanti ne Lietuvoje.
Tačiau atėjo laikas, kai, susėdę su vyru, nutarėme, jog laikas grįžti namo, kitaip dukros taip ir nepažins mūsų gimtinės, o mes vėliau grįžti nebeprisiruošime“, – pasakojo moteris.
Draugai gąsdino, kad teks grįžti
Lina atvira – tokių grįžtančių į Lietuvą kaip ji, jų šeima matė ne vieną ir ne du. Didžioji dalis tų žmonių gimtinėje neišbūdavo nė metų ir grįždavo atgal į Britaniją. Ir meilės stoka Lietuvai, anot moters, čia niekuo dėta – tiesiog, pagyvenus Anglijoje, tegu ir dirbant paprastus darbus, pragyventi oriai – įmanoma. Lietuvoje – ne.
„Tačiau mes, sukaupę visą ryžtą ir santaupas, grįžome namo. Kadangi Londone visą laiką pradirbau su mažais vaikais, po pusmečio abu su vyru jau atvėrėme savo mažos įstaigėlės duris – manėme, susikursime sau darbo vietas ir niekam nebūsime našta.
Na, savotiškai grąžinsime skolą Lietuvai, kad negyvenome čia ištisus penkiolika metų“ – šypsojosi ji.
Moteris pirmoji Kėdainiuose atvėrė privataus vaikų darželio duris. Ji – viena tų, kuri mano, jog vaikui būtina skirti individualaus dėmesio, nes masėje jis tiesiog paskęsta, o jo gabumai lieka nepastebėti.
„Man, penkiolika metų Londone dirbusiai būtent su darželinukais privačiame sektoriuje, nes Britanijoje jokių valstybinių darželių nėra, buvo labai keista, kad Lietuvoje viena auklytė su padėjėja vis dar prižiūri dvidešimt šešis vaikus. Man tai tikrai neatrodo normalu, tai juk mažos, smalsios asmenybės, nuolat reikalaujančios žinių, meilės ir dėmesio – konvejerinis principas čia nepriimtinas“, – sakė privačios įstaigos įkūrėja.
Verslas žlunga – politikai tyčiojasi
Lina pasakoja, jog į naujai kuriamą verslą prieš penkerius metus sudėjo visas šeimos santaupas, Londone moteriai darbas su vaikais labai sekėsi, tad, suprantama, to paties ji tikėjosi ir čia. Juolab, Didžiojoje Britanijoje privatus verslas, arba kitaip – žmonės, patys susikuriantys darbo vietas, sulaukia didelio palaikymo – teisinių konsultacijų, nuolaidų, mokymų, kursų kvalifikacijos kėlimui, net ir finansinės paramos vaikų baldeliams ar žaislams pirkti.
Iš savivaldybės išsinuomojome didžiules patalpas, kiek įmanoma jas atnaujinome ir įkritome į skolas už tą pačią nuomą.
Kadangi patalpas nuomojame iš savivaldybės, teko eiti į Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdį pasiaiškinti dėl skolų. Atėjau, paklausiau ir buvau, švelniai tariant, šokiruota.
Niekaip nesuvokiu, kodėl milijonai eurų išleidžiami patyčių prieš vaikus prevencijai, tačiau šios programos niekuomet nebus veiksmingos, nes, visų pirma, turime pradėti vaikus ugdyti savais pavyzdžiais. O ką aš mačiau? Meras ir tarybos nariai tyčiojosi, niekino ir žemino vieni kitus, o galiausiai ir mane.
Bandžiau, kaip man atrodė, garbingiems valdžios vyrams prisistatyti, papasakoti, kas tokia esu ir ką Kėdainiuose veikiu, tačiau patyriau tokią patyčių ir paniekos laviną ir galiausiai buvau išvyta. Tad iki šiol negaliu patikėti, jog tą dieną buvau valdžioje esančių žmonių susitikime, o ne kokioje nors kaimo knaipėje“ – pasakojo moteris.
Į Didžiąją Britaniją negrįš
Lina sako suprantanti, jog yra ne pirma ir ne paskutinė, pakliuvusi į tokias politikų intrigas, kurie išreiškia nepagarbą vienas kitam, galų gale – paprastam žmogui, siekiančiam susikurti sau darbo vietą ir besistengiančiam nebūti našta valstybei.
Moteris atvira – jai buvo kilusi mintis viską mesti ir grįžti ten, kur ji ir jos šeima vis dar laukiami – į Didžiają Britaniją, tačiau vėliau ji suprato, kad ne jos charakteriui eiti lengviausiu keliu.
„Nebėgsiu, nes jaučiu atsakomybę prieš mano mokyklėlę lankančius vaikus, prieš manimi tikinčius tėvus. Aš buvau ir liksiu čia, nepaisant visiškai man nesuprantamo valdžioje esančių žmonių požiūrio.
Nėra jų pagalbos, na ir tegu, jau radau privačius Lietuvos ir tuos pačius lietuvių išeivius investuotojus, kurie tiki, kad individualus dėmesys mažai asmenybei – svarbiausia, ir tie žmonės padės man išsaugoti mano sukurtą mokyklą“ – įsitikinusi Lina.
Meras: „Būsiu nuliūdęs, jei mokyklėlė užsidarys“
Kėdainių meras Saulius Grinkevičius teigė, kad dar nebuvo meru, kai Kėdainių rajono savivaldybės atstovai pasirašė sutartį su darželio direktore Lina Stankevičiene. Tada buvo sutartas nuomos mokestis - 1060 eurų per mėnesį už visą vaikų darželio plotą.
Dar būdamas tarybos nariu S.Grinkevičius tvirtino, kad privačios mokyklėlės būtinai reikėtų, todėl atsiradusia įstaiga itin džiaugėsi.
Viešas kalbas apie tai, kad L.Stankevičienė tvirtino nesulaukianti paramos iš savivaldybės, meras atrėmė pateiktais faktais.
„2016 metų spalio 4 d. direktorė Lina Stankevičienė kreipėsi į mane dėl susidariusios skolos išskaidymo. Tą dieną jos skola savivaldybei už darželį siekė kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Ji paprašė, kad grąžinimas būtų išdėstytas iki 2017 metų sausio mėnesio. Pasitarę su specialistais, sutikome.
2017 metų kovo 20 d. ji vėl kreipėsi į mus su prašymu susikaupusių skolų apmokėjimą pratęsti iki 2017 m. birželio 31 d. Tada skola buvo išaugusi iki daugiau nei 13 tūkst. eurų.
Balandžio mėnesį tarybos posėdžio metu informavau tarybos narius, kad negaliu imtis skolų atidėjimo iniciatyvos vienas, todėl pasiūliau jiems patiems pasikalbėti su direktore, išklausyti jos poziciją, Buvo nuspręsta į gegužės mėnesio posėdį ją pasikviesti. Ji buvo apie tai informuota.
Gegužės mėnesį, dar iki posėdžio, ji prašė sumažinti nuomos mokestį per pusę, tačiau pasiūliau jai apie tai pasakyti per posėdį tarybos nariams, pateikti išsamią informaciją apie vykdomą veiklą, pajamas, išlaidas ir balansą. Norėjome sužinoti, koks jos veiklos planas, kaip ji grąžins susidariusias skolas, tačiau į gegužės 26-osios dienos tarybos posėdį ji atėjo nepasiruošusi.
Tada ji kalbėjo abstrakčiai, tarybos nariai net pyko, nes negavo konkrečių skaičių, kurių tikėjosi. Teiravausi jos, ar reikia svarstyti 50 proc. nuomos mokesčio mažinimą, tačiau ji pasakė gavusi privačių investuotojų paramą. Posėdžio metu paprašėme jos į kitą posėdį, kuris vyks birželio 28 d., ateiti pasiruošusią pateikti informaciją, kurios tikėjomės.
Apmaudu, kad ji sako, jog mes elgiamės neetiškai. Anaiptol, mes norime išsaugoti įstaigą ir tikimės sulaukti atsakymų apie darželinukų lankomumą bei gaunamas pajamas ir išlaidas.
