Rodydama begalinę stiprybę, Madeleine Black (51 m.) iš Škotijos Glazgo miesto sakė, kad nejaučia pykčio ir neapykantos tuo metu paaugliais buvusiems Gerry ir Randallui, taip bjauriai su ja pasielgusiems.
Vienas jų prie Madeleine gerklės buvo prikišęs peilį ir grasino, kad, jeigu apie tai kam nors prasitars, ji bus nužudyta. Bijodama mirti mergina apie šį įvykį pasipasakojo tik praėjus keliems metams.
Psichoterapeute dirbanti Madeleine savo istorija pasidalino, norėdama kitiems nuo seksualinės prievartos nukentėjusiems asmenims padėti prabilti.
„Metų metus nenorėjau pripažinti, kad tai įvyko, bet Gerry ir Randallas nė nenutuokė, kad aš pykstu, tad ta jaučiama neapykanta kenkė tik man vienai, – paaiškino Madeleine. – Atleisti yra svarbu, nes taip skausmas yra paverčiamas kažkuo pozityvesniu. Dabar svarstau, kas nutiko mano užpuolikų gyvenime, kad jie taip pasielgė. Taip mane pažemindami, jie tą patį padarė ir su savimi, tad, imdamiesi tokių veiksmų, jie savęs turėjo už kažką nemėgti.“
Lemtingas vakaras
Madeleine, su vyru Stevenu (54 m.) užauginusi tris dukteris, kurių vardai Anna (24 m.), Mimi (21 m.) ir Leila (15 m.), apie 1979-ųjų metų gegužės mėnesio įvykį, pakeitusį jos gyvenimą, papasakojo atsiminimų knygoje „Unbroken“.
Tuo metu ji gyveno šiaurės Londone, Hendone. Madeleine draugės mamos nebuvo namuose, ir tai suteikė laisvės pojūtį. Merginos nusprendė vakarą praleisti mieste bei pasimėgauti alkoholiu.
„Tada pirmą kartą paragavau alkoholio. Nusipirkome degtinės ir apelsinų sulčių, o po to nuėjome į kavinę. Mano draugė pažinojo Gerry ir Randallą, tad atsisėdome prie jų stalelio. Kurį laiką viskas klostėsi gerai, tačiau alkoholis manyje greitai suveikė ir aš apvėmiau visą stalą. Vaikinai garsiai juokėsi, tačiau nė vienas nesiryžo man padėti. Jaučiausi pažeminta, bet, o tai dar blogiau, praradau kontrolę, ko niekada anksčiau nebuvau patyrusi“, – sakė Madeleine.
Grupelė paauglių nusprendė grįžti į Madeleine draugės namus. Jai išėjus į kitą kambarį, Madeleine su vaikinais liko viena. Jie prisistatė amerikiečiais, o už merginas buvo keliais metais vyresni.
Prispaudę prie grindų, jie pradėjo nurenginėti išpurvintus merginos drabužius. Kol ji suprato, kas vyksta, vienas jų jau buvo ant jos užlipęs ir rankomis suspaudęs kaklą. Daužydamas merginos galvą į grindis jis liepė jai užsičiaupti.
„Galiausiai jis atsistojo ir atsisėdo ant lovos. Vėliau ant manęs užlipo kitas jaunuolis. Mano pečius prispaudęs prie grindų, jis atsisegė kelnes ir pradėjo prievartauti, – teigė moteris. – Prireikė daug metų, kad prisiminčiau kiekvieną to vakaro detalę, nes viską stengiausi kuo greičiau pašalinti iš atminties. Pamenu ir tai, kad išsigandusi galvojau, jog apie mano buvimą draugės namuose nežino niekas, išskyrus mus keturis.“
Grasinimai mirtimi ir tyla
Po žiauraus išžaginimo Madeleine prievartavę vaikinai pagrasino ją nužudyti, jei kam nors apie tai prasitars.
Kitą rytą ji nubudo išsigandusi ir vis dar negalėdama patikėti, kas nutiko praėjusį vakarą. Bijodama, kad užpuolikai tesės savo pažadą, ir nenorėdama būti nubausta už alkoholio vartojimą, paauglė niekam nieko nesakė.
„Pirmadienį nuėjau į mokyklą, tačiau mano mintys buvo kažkur kitur, – prisiminė ji. – Negalėjau sutelkti dėmesio į mokyklinius dalykus, o mano tėvai nė nenutuokė, kas vyksta. Tik praėjus trejiems metams jiems pasakiau. Net ir tada negalėjau apie tai garsiai kalbėti, tad visas mintis išdėsčiau ant popieriaus lapo ir, palikusi jį ant pagalvės, išėjau į mokyklą. Tėtis norėjo paskambinti policijai, bet bijojau, kad manimi nepatikės, tad jiems taip ir nepranešėm.“
Lemtingi metai Izraelyje
Kai Madeleine suėjo 17-ka, tėvai suorganizavo dukrai savanorišką kelionę į Izraelį. Būtent ten ji sutiko dabartinį savo vyrą Steveną, kuris tuo metu studijavo psichologiją. Ryšys nenutrūko ir grįžus namo, jie vėliau pradėjo susitikinėti.
„Kai mūsų santykiai tapo rimti, pasakiau jam, kad niekada nenoriu turėti vaikų. Maniau, kad gimdydama vėl pajusiu tai, ką ir prievartavimo metu. Jis mane suprato, bet šio klausimo paklausdavo vėl ir vėl. Mano atsakymas visuomet buvo ne. 1991 metais lankėmės Tailande, ir jis vėl apie tai užsiminė. Tuomet supratau, kad privalau gyventi taip, kad nesigailėčiau, o tie vyrai tikrai negalėjo atimti mano motinystės džiaugsmo, nes taip jie vėl galėtų kontroliuoti mano gyvenimą“, – sakė Madeleine.
Bėgo laikas, o moters gyvenime viena po kitos atsirado trys dukrelės. Lankydamasi pas psichologus, ji bandė išmokti nebepykti ant užpuolikų.
„Kai mano vyriausiajai Annai suėjo 13 metų, tai manyje vėl pažadino visus tuos prisiminimus. Su psichologu apie tai taip pat kalbėjau, o jis uždavė man klausimą, pakeitusį visą požiūrį į juos: „Ar jie gimė žinodami, kad bus prievartautojai?“ Iš pradžių manyje sukilo pyktis, bet vėliau supratau, kad psichologas teisus. Įskaudinti žmonės skaudina kitus. Tie jaunuoliai neturėjo gero starto gyvenime. Visi į šį pasaulį ateiname nekalti, tad tokius įvykius paskatinti galėjo tik labai rimti pokyčiai“, – pasakojo moteris.
Tai ne aukos kaltė
Savo istorija taip pat pasidalinusi internete, Madeleine aptiko „The Forgiveness Project“. Tai labdaros organizacija, padedanti žmonėms gyventi po patirtų didelių traumų. Skaitydama įvairias istorijas moteris buvo priblokšta žmonių rodomos stiprybės. Medeleine suprato, kad, norėdama išgyti, ji turi atleisti.
Savo patirtį ji aprašė tinklaraštyje, o vėliau juo pasidalino ir savo „Facebook“ paskyroje. Dauguma moters draugų net nenutuokė, ką jai teko patirti.
„Neramia širdimi tuo pasidalinau, tačiau, kai paspaudžiau „skelbti“, sulaukiau didžiulės palaikymo bangos. Man rašė ir kiti panašias situacijas išgyvenę asmenys. Gavau žinutę iš septyniolikmetės merginos, kuri niekaip negalėjo išsakyti to, ką jaučia, kol neperskaitė mano memuarų“, – teigė Madeleine.
Dirbdama su „The Forgiveness Project“, moteris ruošiasi sakyti kalbą apie seksualinį smurtą. Ji taip pat padėjo kitoms aukoms apie save nebegalvoti blogai.
„Visada maniau, kad mano istoriją sužinoję žmonės pasišlykštės, tačiau dabar žinau, kad tai – ne mano kaltė. Nesvarbu, ką dėvite ir ką vartojate – auka nėra tas asmuo, kurį reikėtų kaltinti. Dėl to kaltas išprievartauti pasiryžęs žmogus. Noriu parodyti, kad niekada nevėlu ieškoti palaikymo. Galimybė apie tai prabilti nebūtinai reiškia, kad savo patirtimi turite dalintis viešai, tačiau labai svarbu bent kam nors apie tai papasakoti, – sakė Madeleine. – Tai, kas jums nutiko, nėra jūs.“
Parengė Edita Maračinskaitė
