Miesto savivaldybė šiais metais kauniečiams viešai pasiūlė geriausią darbą – tapti globėjais. Norint, kad kuo mažiau vaikų gyventų specializuotose vaikų globos įstaigose, suaugusieji labai aktyviai buvo kviečiami tapti budinčiais arba socialiniais globėjais ir už tai gauti atlygį.
Budintis globėjas nelaimingo vaiko savo namuose gali sulaukti bet kuriuo paros metu ir juo turi rūpintis 3 mėnesius. Socialiniai globėjai vaiką gali pasirinkti ir jį globoti metus. Savivaldybė už tokį darbą moka pinigus.
Kelios dešimtys kauniečių jau ryžosi tokiam darbui. Vaikus globojančios moterys susidūrė su dažnai tragiškomis šeimų istorijomis ir labai skirtingais vaikais.
Paskatino finansinės bėdos
Globėjos tikino, kad joms didžiausias atlygis už rūpinimąsi svetimais vaikais yra ne pinigai.
Kur kas svarbiau patiriamas džiaugsmas, kai mažieji po kurio laiko grįžta namo.
Kaunietė Virginija Kasmauskienė šiais metais tapo budinčia globėja. Jos namuose dabar gyvena jau ketvirta globotinė.
Moteris pasakojo, kad drauge su vyru dirbo vienoje įmonėje buhaltere, tačiau bendrovės situacija buvo prasta, pusmetį nebuvo mokamos algos, todėl darbą teko palikti.
„Finansinė šeimos situacija buvo sudėtinga. Ieškojome, kokio darbo imtis. Žiemą paskambino viena pažįstama ir pranešė, kad yra galimybė tapti globėja ir už tai savivaldybė mokės atlygį. Neslėpsiu, susidomėti budinčios globėjos darbu paskatino prasta materialinė padėtis“, – atvirai kalbėjo moteris.
Atsirado kita motyvacija
Moteris apsilankė Kauno vaikų gerovės centre „Pastogė“. Ten patenka vaikai, iš kurių tėvų atimta teisė juos auginti.
Bendraudama su „Pastogės“ darbuotojais moteris sužinojo, kad šioje įstaigoje įdarbinti budintys globėjai kito darbo dirbti negali. Į jų namus globotiniai iki 10 metų gali būti atgabenti bet kuriuo paros metu ir gyventi iki 3 mėnesių. Būsimoji globėja lankė specialius kursus, dalyvavo praktiniuose seminaruose su psichologais.
„Motyvacija tapti globėja vis didėjo. Suvokiau, kaip svarbu, kad tėvų nors ir laikinai netekę vaikai turėtų tikrus namus ir mylinčius žmones.
Pinigai jau tapo nesvarbūs“, – pasakojo V.Kasmauskienė.
Suvaldyti buvo sunku
Kai kursai buvo baigti, specialistai nusprendė, kad moteris pasirengusi būti globėja.
Vasario 6 dieną socialiniai darbuotojai į V.Kasmauskienės namus atvežė 3 metų berniuką.
„Vaiko motina pati augo vaikų namuose, tėvas smurtavo. Tuo metu visą Lietuvą sukrėtė Kėdainiuose įvykusi 4 metų berniuko tragedija, kai jį mirtinai sumušė motinos sugyventinis, o gal ir pati motina. Moteris išsigandusi pati socialinių darbuotojų paprašė laikinai paimti jos vaiką“, – prisiminė kaunietė.
Globėja pasakojo, kad iš pradžių berniukas buvo labai uždaras, išsigandęs. Jei ko nors nenorėdavo daryti, griūdavo ant žemės, taip pat garsiai keikėsi, bet pamažu darėsi sukalbamesnis. Kadangi lankė darželį, energiją išliedavo ten ir bendrauti namuose su vaiku tapo lengviau.
Tėvai su vaiku bendraudavo, drauge su globėja susitikdavo „Pastogėje“.
„Berniuko tėvas pripažino, kad turi problemų, jas sprendė su psichologais.
Kai praėjo pustrečio mėnesio, specialistai nutarė, kad vaiką galima grąžinti į šeimą. Kai pamačiau, kaip jaudinasi ir vaikas, ir jo tėvai, kaip puolė vieni prie kitų, buvau sukrėsta.
Jų laimė man buvo didžiulė dovana“, – patirtomis emocijomis dalijosi V.Kasmauskienė.
Globotinis grasino paskųsti
Vėliau pas kaunietę apsigyveno kitas 5 metų berniukas.
„Jis buvo tarsi Mauglis. Teko prausti, kremu tepti suskirdusią kojų odą. Kai vėliau su vaiku atvyko pasimatyti tėvas, iš pradžių nepažino nuprausto ir švariai aprengto vaiko“, – prisiminė globėja.
V.Kasmauskienė pasakojo, kad šio vaiko žaidimai buvo susiję su įsivaizduojama policija, narkotikais. Žaisdamas jis imituodavo konfliktines situacijas. Kartą supykęs globėjai pagrasino, kad įskųs ją vaiko teisių tarnybai, pasakys, kad ji mušanti vaiką.
„Po tokių grasinimų ir šauksmų pats tarė, kad eina į kitą kambarį nusiraminti. Supratau, kad įsiplieskus pykčio protrūkiui reikia kiek atsitraukti, duoti vaikui erdvės ir laiko, kad nurimtų. Tada galima ir gražiai pasikalbėti, paguosti, pajuokauti“, – prisiminė moteris.
Šis vaikas pas budinčią globėją gyveno 10 dienų. Jos moteriai buvo tikras išbandymas.
Tėvai iš klaidų nepasimokė
Nors globėja suvokia, kad neturėtų prisirišti prie vaikų, jai neramu dėl vienos mergaitės likimo.
Vieną dieną iš Kauno klinikų į globėjos namus buvo pristatyta 2,5 mėnesio mergaitė. Jos 17-metė motina taip pat augo tai pas globėjus, tai vaikų namuose, susidėjo su bloga kompanija, 23 metų tėvas girtavo, todėl mergaitė buvo skubiai paimta iš šeimos ir atgabenta pas globėją.
„Gyvenimas apvirto. Reikėjo derintis prie jos ritmo, prisiminti, kaip auginau savo vaikus. Tačiau mergaitė buvo rami ir rūpintis ja buvo malonu. Po kelių mėnesių tėvai vaiką pasiėmė“, – pasakojo V.Kasmauskienė.
Šią savaitę globėja sužinojo, kad tėvai nepasimokė iš savo klaidų, – nepraėjus nė trims mėnesiams vėl abu pradėjo girtauti. Motina atsidūrė ligoninėje. Su ja ten yra ir mergaitė.
„Skaudu, kad vaikas vėl pateko į tokią padėtį. Svarstau, ar nepriimti jos vėl globoti“, – sakė kaunietė.
Nenori paleisti rankos
Abejonių globėjai kyla todėl, kad jos namuose dabar auga kita 3 metų mergaitė. Jos likimas taip pat sudėtingas. Ji turi dar 2 brolius ir seserį. Motina kali už sukčiavimą, patėvis ne visada būna blaivus.
Mergaitę norėtų globoti senelis, bet kol kas, specialistų nuomone, jai geriau globėjos namuose.
„Mergaitė buvo labai uždara, baikšti. Ypač bijo jaunų vyrų. Prireikė kelių savaičių, kad atsipalaiduotų, pradėtų čiauškėti. Dabar ji nepaleidžia mano rankos ir vis nori, kad ją nešiočiau. Ir vyrui ant kelių ropščiasi. Visiems sako, kad aš – jos teta“, – pasakojo V.Kasmauskienė.
Mergaitė turi ir savo gudrybių. Perkant batus visi, kurie nepatiko, spaudė, todėl teko pirkti tuos, kuriuos išsirinko pati.
„Ypač graudu ir miela buvo matyti jos jaudulį, kai pirkome didelę lėlę. Vaikas iš laimės ir jaudulio net virpėjo“, – prisiminė globėja.
Dėkinga vaikams ir vyrui
Budinti globėja tėvų, kurių vaikus globoja, nesmerkia.
„Dauguma jų patys augo vaikų namuose, neturi įgūdžių, kaip gyventi, dirbti, auginti vaikus. Negaliu jų smerkti“, – sakė moteris.
Moters sprendimą tapti globėja jos pačios du vaikai ir anūkai palaikė.
„Kai namuose apsigyveno pirmas berniukas, dalijomės nuotraukomis, jie džiūgavo, kad turi naują brolį“, – pasakojo V.Kasmauskienė.
Kaimynai moterį taip pat palaiko, palepina jos globotinius. Bet kaunietė kartais susiduria ir su skeptiška žmonių nuomone.
„Kartais man sako, kad vaikus globoju tik dėl pinigų. Tačiau tai – netiesa. Jiems reikia atiduoti visą širdį ir šilumą, kitaip nepajėgtum globoti svetimų vaikų“, – įsitikinusi budinti globėja.
V.Kasmauskienė dėkinga savo vyrui, jog jis neprieštaravo, kad ji taptų budinčia globėja.
„Nors vyras turi neįgalumą, niekada nedejavo, stengiasi dirbti, būti aktyvus. Jis man tapo pavyzdžiu, kaip nenuleisti rankų, kai sunku“, – sakė moteris.
Augina ne tik savo sūnų
Kaunietė Jurana Jančaitė taip pat dėkinga savo sutuoktiniui Andriui Jančaičiui, kad jis sutiko, jog šeimoje apsigyventų globotinis, ir pats juo rūpinasi.
Moteris tapo socialine globėja. Tokie globėjai dirba su individualios veiklos pažyma. Vaiko amžių ir lytį galima pasirinkti. Globotinius reikia prižiūrėti metus.
Vienos įmonės personalo vadove dirbanti moteris ir jos vyras, vadovaujantis kitai įmonei, augina 3,5 metų sūnų. Prieš du mėnesius jų namuose įsikūrė ir metais jaunesnis globotinis.
Tiesiog paėmė už rankos
J.Jančaitė pasakojo, kad ne vienus metus pagalvodavo, jog galėtų globoti svetimą vaiką, tačiau su vyru detaliau to neaptarinėdavo.
Šiemet išgirdusi apie savivaldybės raginimą tapti globėjais nusprendė apsilankyti specialiuose kursuose. Juos lankė abu su vyru, ir jis suprato žmonos norą tapti socialine globėja.
Prieš du mėnesius „Pastogėje“ jų laukė mažas vaikas. Iš tėvų jis laikinai atimtas už nepriežiūrą.
J.Jančaitė pasakojo, kad vaiką gerovės namuose tiesiog paėmė už rankos ir parsivežė namo.
„Vaikas nebijojo, nebuvo įbaugintas ar užguitas, atvirkščiai – drąsus. Namuose greitai apsiprato“, – pasakojo moteris.
Išmoko dalintis ir rūpintis
Poros sūnus iš pradžių draugo namuose nenorėjo. Tačiau J.Jančaitė sakė, kad savo vaiką būsimiems pokyčiams ruošė iš anksto, pasakojo apie mažą berniuką, kuris kuriam laikui apsigyvens jų namuose.
„Sūnus greitai pajuto, kad gali būti tarsi vyresnis brolis, išmoko dalintis, jausti atsakomybę už mažesnį bičiulį“, – pasakojo globėja.
Pasak globėjos, jokių problemų dėl svetimo berniuko nekyla, jis linksmas, draugiškas ir paklusnus.
Rytais su vaikais užsiima moteris, drauge gamina valgyti, eina į darželį.
Vakarais po darbo berniukai daugiau laiko leidžia su vyru.
„Vaikai kaipmat pajunta šilumą. Šis vaikas taip pat pajuto, kad dalijamės su juo meile, kad skiriame tiek pat daug dėmesio, kiek ir sūnui. Sūnus pavydo scenų taip pat nekėlė“, – pasakojo kaunietė.
Globėjus vadina tėvais
Dabar vaikas abu globėjus vadina mama ir tėčiu, bet su tikrais tėvais į pasimatymus vyksta kiekvieną savaitę.
„Norime, kad jis nepamirštų savo tėvų. Tikiu, kad sava šeima vaikui svarbi, tikiu, jog jis sugrįš namo“, – sakė moteris.
Bičiuliai, matydami kauniečių globotinį, pasak J.Jančaitės, taip pat neretai pasvarsto, ar ir patiems netapti globėjais.
Miestui reikia 120 įvairių globėjų
Rasa Šnapštienė
Kauno vicemerė
„Šiemet vaikų globos sistemai pertvarkyti miesto biudžete numatyta 1,3 mln. eurų.
Šiuo metu socialinis globėjas, prižiūrintis vaiką iki 3 metų, gauna 931 eurą (627 iš jų skiria savivaldybė). Jei globojamas vaikas yra nuo 3 iki 10 metų, globėjo atlygis – 893 euras (589 – iš savivaldybės), už globotinį, kuriam 10–18 metų, – 931 euras (627 iš jų skiria savivaldybė).
Budinčio globėjo atlygis, jei prižiūrimas vaikas iki 3 metų, yra 938,5 euro (684 – iš savivaldybės biudžeto), jei vaikui 3–10 metų – 950,5 euro (645,5 – iš savivaldybės).
Globojantys neįgalius vaikus globėjai pinigų gauna šiek tiek daugiau. Tai sumos neatskaičius mokesčių.
Nors kauniečiai domisi galimybe tapti globėjais, jų miestui vis dar trūksta. Kaune turėtų būti 120 įvairių rūšių globėjų.
Šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje formuojant naują biudžetą jame bus numatyta pinigų, kurie bus skirti naujiems globėjams.“
Labiau reikia socialinių globėjų
Ričardas Kukauskas
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius
„Kaune kiekvienais metais tėvų globos netenka 160–180 įvairaus amžiaus vaikų. Apie 40 procentų vaikų vėl grįžta pas tėvus, tačiau apie 90 mažųjų kauniečių reikia kitų globėjų.
Reformuodami vaikų globos sistemą siekiame, kad kuo daugiau jų rastų naujus namus, gyventų globėjų šeimose, todėl globėjais kviečiami tapti visi norintys kauniečiai.
Žmonės gali tapti ne tik nuolatiniais, bet ir budinčiais ar socialiniais globėjais.
Šiuo metu „Pastogėje“ įdarbinti 9 budintys globėjai. Jie globoja 10 vaikų. Taip pat yra ir 10 socialinių globėjų, pas kuriuos gyvena 14 vaikų. Dar 13 socialinių globėjų rengiama. Gyventojų susidomėjimas tokia veikla labai didelis.
Skubiai vaikus paimti iš girtaujančių, smurtaujančių tėvų tenka neretai, ir visi budintys globėjai šiuo metu rūpinasi tokiais vaikais.
Bet Kaune reikėtų dar daugiau socialinių globėjų. Vyresniems vaikams naujus nuolatinius globėjus rasti sunkiau, todėl jie ilgiau galėtų gyventi pas socialinius globėjus.
Budinčiais globėjais dažniau ryžtasi tapti jaunos šeimos, turinčios savo mažų vaikų. Tiesa, yra atvejų, kai šeimos po kurio laiko atsisako globoti vaikus, nes to neištveria būtent jų pačių vaikai. Jie prisiriša prie globotinių, tačiau jie grįžta pas tėvus arba nuolatinius globėjus.
Socialiniais globėjais dažniau tampa žmonės, kurie užaugino savo vaikus. Arba moterys, kurių vyrai daug dirba ir mažai būna namuose.“
