Pasak bendrovės atstovų, pati klientė atsisakė apdrausti pastatą po rekonstrukcijos, motyvuodama tuo, kad priestatas yra neįteisintas.
„Jie mums siūlo nedidelę sumą ir sako, kad šie pinigai skirti būsto nuomai, bet pasakykite man, kur ir kokiomis sąlygomis galima apgyvendinti 13 žmonių už minimalias lėšas?
Dar jie avansu išmokėjo tris kartus mažesnę sumą nei tikėjomės namui atstatyti, tačiau tokios sumos neužteks niekam.
Buvome išsikvietę statybininkus, kurie teigė, jog panašaus dydžio namui atstatyti reikės apie 70 tūkst. eurų, neskaičiuojant vidaus įrangos“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.
Tuo tarpu „Lietuvos draudimas“ patikino, kad buvo neapdrausta 30 proc. pastato.
„Šiai klientei buvo siūloma po pastato rekonstrukcijos apdrausti visą namą pilnu draudimu, tačiau ji atsisakė, motyvuodama tuo, kad priestatas yra neįteisintas“, – teigiama oficialiame draudimo bendrovės atsakyme apie Navickus ištikusią tragediją.
Nustebino draudimo bendrovės požiūris
Šiuo metu vietoje milžiniško namo su krykštaujančiais vaikais – apdegusios sienos, stogas, sudegęs namo vidus, visi daiktai.
„Namų vidui įrengti buvo naudojamas plastikas, jis visiškai aprūko. Jis nuodingas, todėl negaliu leisti ten gyventi niekam, kol nebus viskas iš pamatų sutvarkyta.
Dėl savęs nesijaudinu nė kiek – man vienai pakaks ir mažo kambarėlio gyventi, tačiau esu atsakinga už 11 vaikų, kurie liko be pastogės.
Jiems aplinkiniai jau sako, kad tuoj turės persikelti į vaikų namus, tačiau aš tikrai to neleisiu.
Dar blogiau – draudimo bendrovė sako, kad mes manipuliuojame vaikais, prašydami išmokėti žalą ir padengti nuostolius“, – kalbėjo ponia Nijolė.
Navickų šeimoje nesėkmės prasidėjo tada, kai gaisro metu supleškėjo daugiau nei 400 kvadratinių metrų namas.
Iš karto po jo pas šeimyną atvyko draudimo įmonės atstovai, kurie, pasak ponios Nijolės, pažadėjo, jog visi nuostoliai bus atlyginti, o šeimai tikrai nereikės ilgai gyventi be namų.
Pasak Nijolės, po gaisro situacija ėmė blogėti. „Nors iš pradžių draudimo bendrovės atstovai mus ramino, kad bus padengti nuostoliai, tačiau po savaitės jie mums atsiuntė sąmatą, kurioje buvo matyti nepaaiškinamai mažos sumos už brangius daiktus.
Pavyzdžiui, naujas šaldytuvas įkainotas 15 eurų, lygintuvas – 5 eurais.
Mūsų nekilnojamasis ir vidaus turtas buvo apdraustas maksimalia suma, tačiau dabar mums siūloma suma – tris ar keturis kartus mažesnė nei preliminariai įvertino ekspertai.
Ką už tokią sumą galima padaryti? Po kilusio gaisro visus likučius reikia plėšti ir iš naujo atstatyti. Tai, kas apdegę, tikrai nenusivalys.
Jei tai būtų medis, gal ir būtų įmanoma, tačiau su plastiku – beviltiška“, – apie padėties rimtumą kalbėjo moteris.
Renovavo namą, kad atitiktų ES reikalavimus
Nijolė teigė, kad šie namai pastatyti visos Lietuvos vaikams ir yra pirmieji, kurie prieš pusantrų metų gavo apdovanojimą už tai, kad buvo licenzijuoti pagal keliamus Europos Sąjungos reikalavimus.
„Prieš pusantrų metų turėjome apsispręsti, ką toliau daryti su namais. Gavome raštą, kuriame buvo teigiama, jog jeigu nepritaikysime jų pagal reikalavimus, vaikai negalės juose gyventi.
Padarėme viską, kaip reikėjo. Įrengėme daugiau tualetų, dušų, kad vaikai galėtų gyventi saugiai ir užtikrintai. Investavome viską, ką turėjome, o dabar, įvykus tragedijai, nebeturime nieko“, – graudinosi pašnekovė.
Poniai Nijolei antrino ir jos dukra Kristina Navickaitė, kuri teigė, jog po gaisro itin suprastėjo mamos sveikata, ji jaučiasi visiškai palūžusi ir emociškai išsekusi.
Žurnalistams ji teigė, kad po namo renovacijos jis nebuvo iš naujo apdraustas dėl iki galo nebaigto namo projekto.
„Draudėjai nedraudė iš naujo, nes nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai. Nesame įsigilinę, kieno tada buvo kaltė, bet draudėjai nedraudė todėl, kad neturėjome iki galo sutvarkytų dokumentų.
Vis dėlto įdomiausia detalė yra tai, kad praėjus dienai po gaisro mums paskambino architektas pranešti, kad dokumentai sutvarkyti, tačiau tada mama jam pasakė apie kilusį gaisrą.
Nauja dalis nebuvo drausta, dėl to buvo ginčų, tačiau tai gerokai mažesnė dalis nei viso namo“, – teigė K.Navickaitė.
Šeimyna glaudžiasi XIX amžiaus name
Nijolė tvirtino nesutinkanti, kad daugiau nei 400 kvadratinių metrų sudegęs namas būtų įvertintas draudimo bendrovės tokia maža suma.
„Mums belieka susirinkti vaikus, užgesinti šviesas ir išvažiuoti iš Lietuvos. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad mūsų šalyje gali vykti tokie dalykai“, – kalbėjo N.Navickienė.
Šiuo metu didelė šeima glaudžiasi XIX amžiaus pradžioje statytame name. Ten Nijolės vyras dirba žemę, puoselėja ekologinį ūkį. Vos per mėnesį jis įrengė pavėsinę, kurioje šeima gali gaminti valgyti.
Geri žmonės šeimai suaukojo reikalingų daiktų – čiužinių, patalų, drabužių.
„Geri žmonės buvo nemokamai pakvietę vaikus į stovyklą, tačiau vaikai jau grįžo. Per vasarą gyvensime ten, o kaip bus toliau, tik Dievas žino. Visą gyvenimą paskyriau vaikams ir jų saugumui, todėl ir dabar padarysiu viską, kad mūsų šeimoje jie jaustųsi laimingi ir saugūs“, – teigė Nijolė.
„Lietuvos draudimas“ pateikė savo versiją
Po incidento draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė oficialų atsakymą dėl galimo nesusikalbėjimo su šeimyna.
„Apgailestaujame, kad kai kuriais išimtiniais atvejais su klientais nepavyksta rasti sutarimo žalos administravimo procese.
Gerbdami kiekvieno savo kliento privatumą viešai negalime pateikti visų konkrečių žalos apskaičiavimų ir detalių.
Šiuo metu klientei yra išmokėtas jos nurodyto dydžio avansas, likusi žalos suma bus išmokėta gavus nepriklausomo eksperto išvadas.
Užtikriname, kad „Lietuvos draudimas“, teisingai ir sąžiningai atlygindamas žalas, remiasi įvykio vietos apžiūros duomenimis ir nepriklausomo eksperto išvada.
Šiuo atveju „Lietuvos draudimas” yra savo lėšomis užsakęs nepriklausomą ekspertizę (kuri šiuo metu vyksta), ir pagal nepriklausomo eksperto pateiktą nuostolių vertinimą bus išmokėta visa nepriklausomo eksperto įvertinta žala.
Deja, bet gaisro sukelti nuostoliai būna vieni didžiausių, o žalos įvertinimo ir atlyginimo procesas yra sudėtingesnis, tačiau visada reaguojame operatyviai – išmokame dalį išmokų avansu, kurios gali būti skiriamos turto atstatymui, pastato remontui.
Iš karto po gaisro klientams siūlome profesionalias suodžių valymo ir remonto paslaugas, kurios įprastai naudojamos tvarkant gaisro pasekmes, ypač kai gaisras neišplinta, t.y. kai didžioji pastato dalis yra ne sudegusi, o aprūkusi. Šiuo atveju klientė tokių paslaugų atsisakė.
Labai svarbu ir pasirinkto turto draudimo sąlygos.
Šiuo atveju klientė buvo apdraudusi ne visą pastatą – neapdrausta 30 proc. pastato.
Tokios nevisiško draudimo aplinkybės dažniausiai nutinka dėl dviejų priežasčių: kai draudimo sutartis yra atnaujinama kasmet, o pastato savininkas neinformuoja apie papildomai pristatytus ar pastatytus statinius; kai visas draudžiamojo pastato plotas nėra įregistruotas Registrų centre ir klientas neinformuoja apie padidintą plotą.
Tokiu atveju išmoka yra mokama vertinant nevisiško apdraudimo aplinkybę. Šiai klientei buvo siūloma po pastato rekonstrukcijos apdrausti visą namą pilnu draudimu, tačiau ji atsisakė, motyvuodama tuo, kad priestatas yra neįteisintas.
Apdrausti neįteisintą pastatą galima, atlikus jo būklės fotofiksaciją.
Reguliuojant žalą „Lietuvos draudimas“ klientei ne vieną kartą siūlė įvairius variantus – netgi klientei nesutinkant pateikti sugadinto turto vertinimui, buvo siūloma išmoka nereikalaujant dokumentų, tačiau su jokiais pasiūlymais klientė nesutiko.
Apgyvendinimo vietos nuomos išlaidos buvo pasiūlytos ir išmokėtos maksimaliai tokios, kokios nurodytos draudimo sutartyje: apsidraudimo metu klientas gali pats pasirinkti šią sumą, įvertinęs kiek jam reikės lėšų nelaimės atveju.
Kaip jau paminėta anksčiau, šiuo metu laukiama nepriklausomo eksperto išvadų. Gavus jos žalos atlyginimas bus baigtas kaip galima greičiau“ – situaciją aiškino draudimo įmonės atstovai.
