Austėjos ir Karolio gyvenimas primena svajonę. Jie keliauja po pasaulį, mėgaujasi darbais, kurie jiems krinta lyg iš dangaus. Tad nieko nuostabaus, kad ketverius metus kartu esančios poros norai ir planai – neaprėpiami.
„Mūsų gyvenimas – nenuspėjamas, bet neatmetu minties, kad jei patiks kurioje nors šalyje, kur puikūs orai visus metus, apsigyvensime ir ilgesniam laikui.
Kartais man atrodo, kad gyvenimas pats viską sudėlioja“, – svajingai pasakojo Pietų Portugalijoje, Lagose, su draugu įsikūrusi A.Jokubauskytė.
Portugališkos gamtos kvapas
Pasikalbėti mes susitikome ant skardžio, nuo kurio atsiveria aikčioti verčiantys vaizdai, ošia dūžtančios bangos ir tvyro ypatingas portugališkos gamtos kvapas.
Austėja buvo po darbo dienos, kurią pradeda 9 valandą ryto Lagoso pakraštyje ant kalno įsikūrusioje kompanijoje. Ji siūlo apgyvendinimo paslaugas, kaitavimo (kalbininkų siūlomo vadinti aitvaravimu), banglenčių, buriavimo, vandenlenčių, irklenčių pamokas, jogos treniruotes.
Austėjos širdies draugas čia dirba kaitavimo instruktoriumi, tad jo darbo dienos pradžia priklauso nuo vėjo. Abu daug laiko praleidžia viloje. Čia – puiki virtuvė, kurioje nuolat sukasi virėjai, yra baseinas, greitas internetas, draugiškas kolektyvas – jauku.
Po darbo Austėja mėgsta išsimaudyti jūroje, kartais važiuoja į paplūdimius, kuriuose vyksta kaitavimo ar kitų vandens sporto šakų pamokos.
A.Jokubauskytė čia dirba administratore, užsiima reklama, rinkodara, grafikos dizainu.
Kadangi orų sąlygos čia nenuspėjamos, jai reikia greitai klientams suorganizuoti kitokią veiklą, pavyzdžiui, jei dingsta jėgos aitvarams tinkamas vėjas, pasiūlyti vandenlenčių ar kitokias pramogas.
„Darbas nuostabus – mes susipažįstame su įkvepiančiais, aktyvių pramogų ieškančiais žmonėmis“, – džiaugėsi lietuvė, kuri dar prieš kelis mėnesius buvo įsikūrusi Tarifoje.
Keliavo nuo mažų dienų
Iš Klaipėdos kilusi Austėja gyventi į užsienį išvyko baigusi mokyklą, 2012 metų vasarą. Tiesa, jau tų metų sausį ji žinojo, kad įstojo į universitetą Londone. Pasirinko interjero dizaino studijas.
Apie tai, kad studijuos ne Lietuvoje, ji svajojo seniai. Mat nuo mažų dienų daug keliavo su tėvais. Jai patikdavo pažinti naujus kraštus, patirti įspūdžių.
Austėja buvo lankiusis Didžiojoje Britanijoje jau prieš tai. Londonas ją sužavėjo galimybėmis ir įvairiapusiškumu. Keletas jos pažįstamų jau buvo ten įsikūrę, o Austėja, matydama, kad jiems gerai sekasi, net nedvejojo dėl savo studijoms pasirinktos šalies.
„Visuomet spėsiu ir Lietuvoje pabūti“, – pagalvojo klaipėdietė.
Vis dėlto aplinkybės susiklostė, kad Austėja netrukus pradėjo dirbti. Jai nebuvo leista mokslų atidėti, tad turėjo rinktis – mokslai arba darbas. Ji pasirinko darbą ir, kaip pati sako, nesuklydo.
„Įsidarbinau prabangaus penkių žvaigždučių viešbučio administracijoje. Čia buvo taikomi aukšti standartai. Turėjau penkis skirtingų pakopų darbo pokalbius, užtruko apie mėnesį, kol mane priėmė. Darbas man labai patiko, nes buvo susijęs su kelionėmis.
Tame darbe per dvejus metus labai subrendau“, – sakė anksčiau Klaipėdos viešbutyje dirbusi Austėja.
Londone trūko gamtos
Londone jai labiausiai trūko ryšio su gamta, išvargindavo daugybė žmonių – mat ji užaugusi prie jūros ir buvo pratusi skirti laiko pabūti su savo mintimis gamtoje, prie jūros. Pasiilgdavo ir šeimos.
Tad vasaromis Austėja grįždavo į Lietuvą. Juolab kad ir dėl darbo kliūčių nebūdavo – atsakingai dirbanti lietuvė buvo pelniusi darbdavių simpatijas. Jie Austėją kviesdavo grįžti.
„Londone ir, ko gero, kituose panašaus dydžio miestuose taip jau yra – kai tik pradedi dirbti, įsisuki į voverės ratą, nuolatinį bėgimą. Man visai nepavykdavo sustoti ir atsipalaiduoti“, – prisiminė Austėja.
Po kelerių metų ji persikėlė į Nortvičą, Anglijos miestą, esantį beveik 200 kilometrų į šiaurės rytus nuo Londono. Mat čia studijuoti tarptautinę verslo vadybą pradėjo taip pat iš Klaipėdos kilęs jos širdies draugas.
Nors abu pažįstami buvo jau seniai, jų jausmai įsiplieskė po vienos vasaros, Austėjai jau gyvenant tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos.
„Išvykau į Nortvičą tik tada, kai jau buvau tikra, jog turėsiu darbą. Gavau jį naujoje – pardavimo ir rinkodaros srityje. Buvo puiki patirtis, daug ko išmokau, nes nuolat vykdavo mokymai.
Vėliau tapau komandos lydere, reikėjo būti atsakingai ne tik už save, bet ir už kitus“, – kalbėjo lietuvė.
Su draugu jau buvo apšilę kojas Anglijoje ir galėjo toliau leisti šaknis, tačiau vis dažniau pagalvodavo apie gyvenimą šiltesniuose kraštuose. Mat tai buvo jau išbandę.
Įsimylėjo Australiją
Po dvejų gyvenimo Anglijoje metų Karolis trims mėnesiams buvo išvykęs dirbti į Australiją. Austėja atvažiavo jo aplankyti ir praleido ten pusantro mėnesio.
Kai draugo darbo viza baigėsi, porai teko grįžti.
„Bet aš įsimylėjau Australiją! Gyvenome Brisbane, kur gamta ir miestas yra šalia.
Išėjęs su kostiumu iš darbo dangoraižyje po pusvalandžio gali atsidurti vos ne džiunglėse“, – įspūdžiais dalijosi Austėja.
Ji džiaugiasi suradusi labai panašiai į gyvenimą žvelgiantį draugą, su kuriuo gali kartu keliauti ir dirbti užsienyje.
„Jei jis būtų sėslus, būtų sudėtingiau. Per atstumą bendrauti sunku. O dabar drąsiai kartu keliaujame, ieškome darbų.
Nors dabar toks laikas, kai žmonės nebijo po pasaulį blaškytis ir ieškoti naujų galimybių vieni, man daug drąsiau dviese. Be to, dviese smagiau svajoti“, – šypsodamasi čiauškėjo Austėja.
Užsiima kaitavimu
Anksčiau vasaras su draugu ji leisdvo Lietuvoje. Tačiau ne vien ilsėdavosi gamtoje. Jie abu dirbdavo vandens sporto aistruolių pamėgtoje Svencelėje.
Vaikystėje su tėčiu buriuoti pradėjęs Karolis jau daugiau nei 10 metų užsiima kaitavimu ir kitomis vandens sporto pramogomis, to moko ir kitus. Austėjai tai irgi artima.
Vienu metu pora kartu su bičiuliais buvo įkūrusi jėgos aitvarų mokyklą ir parduotuvę. Austėja buvo atsakinga už pamokų organizavimą, kaitavimo įrangos pardavimą.
„Moku kaituoti, bet nesu pametusi galvos dėl šio sporto“, – prisipažino ji.
Austėjos draugas pernai Nortviče baigė mokslus ir vasaros pradžioje grįžo į Lietuvą. Bet Austėjai jos darbas patiko, tad ji nusprendė iki lapkričio ten pasilikti.
Ramiai dirbdama vieną dieną sulaukė jo skambučio su kvietimu 10 dienų vykti į kaituotojų rojumi ir Europos vėjų sostine vadinamą Tarifą Ispanijoje.
„Pasirodo, buvę Karolio mokiniai negalėjo vykti į suplanuotą kelionę, tad pasiūlė mums. Žinoma, aš sutikau. Juolab kad jau ir taip planavau išeiti iš darbo ir grįžti į Lietuvą.
O ta kelionė, nukritusi iš dangaus, dar labiau įsuko mintis, kad kitas mūsų žingsnis galėtų būti darbas ir gyvenimas Tarifoje“, – prisiminė Austėja.
Nenorėjo darbo biure
Po dešimties nuostabių dienų kaitavimo ir vandenlenčių stovykloje Tarifoje pora grįžo į Klaipėdą. Austėja mėgino prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje.
Ji nenorėjo ieškoti darbo biure, tad ėmėsi dar mokykloje jai patikusios ir išmoktos veiklos – grafikos dizaino.
Nidoje rengtame logotipo kūrimo konkurse jos darbą pastebėjo pažįstamas ir paprašė sukurti naujo restorano logotipą. Taip iki tol buvęs Austėjos laisvalaikio pomėgis tapo jos darbu.
Pora ėmė vis dažniau vėl svarstyti apie gyvenimą kokioje nors šiltesnėje užsienio valstybėje. Tačiau stabdė pinigų trūkumas.
„Ypač Karolis norėjo daugiau pasitaupyti, o tada važiuoti. Supratau jį. Juk jis ką tik baigė mokslus, o aš dirbau. Bet vis tiek neatlyžau – ko laukti? Įkalbinėjau nedelsti. Tačiau praėjo dar mėnuo – aš dirbau grafikos dizaino srityje, Karolis užsiėmė papildų sportininkams kūrimu ir prekyba“, – dėstė Austėja.
Atėjo Kalėdos. Austėja ėmė sukti galvą, ką padovanoti širdies draugui. Ir sumanė padovanoti lėktuvo bilietus į kokią nors šalį. Atsiminė Karolio svajonę nukeliauti į Islandiją.
Tačiau ten tuo metu buvo itin šalta, o pirkti kelionę ir laukti pusę metų jai neatrodė smagu. Tad ieškojo toliau.
Taip atrado Portugaliją, apie kurią draugas jai buvo užsiminęs, o pati irgi ten nebuvo buvusi. Kaip tik pasitaikė geras pasiūlymas – sausio pabaigoje penkios dienos Pietų Portugalijoje, Algarvėje. Skrydis – iš Londono į Faro miestą ir atgal.
Bilieto atgal nepirko
Norėdama nustebinti Karolį Austėja padarė kvietimo į Druskininkų sanatoriją įdėklą ir įdėjo du lėktuvo bilietus – jam ir sau. Draugas apsidžiaugė dovana, tik dar reikėjo nusipirkti skrydį iš Lietuvos į Londoną ir atgal.
Pirmyn skrydį lengvai pritaikė, o bilieto atgal į Lietuvą pora nusprendė nepirkti – nutarė verčiau aplankyti Tarifoje įsikūrusius draugus.
Juk nuo Faro iki ten – 4 valandos kelio automobiliu.
Keletą dienų pabuvę Portugalijoje lietuviai pakeleivingais automobiliais nuvyko iki Tarifos.
„Kai draugė manęs paklausė, kada grįžtame į Lietuvą, aš pažiūrėjau, kad jau vakar turėjome grįžti. Aplinkybės ėmė puikiai dėliotis – įsikūrėme į Meksiką tuo metu išvykusio draugo name.
Vylėmės, kad Karolis gaus kaitavimo instruktoriaus darbą. Juk mūsų Lietuvoje niekas nelaikė – jo mokslai baigti, aš galiu dirbti nuotoliniu būdu, nieko neprarasime, jei pabandysime laimę kurti svetur.
Be to, Lietuvoje palikome šaltį. Po Anglijos buvau pasiilgusi šilumos“, – apie rizikingus sprendimus pasakojo Austėja.
Vis dėlto pradžia lietuviams Tarifoje nebuvo daug žadanti – dauguma vandens sportu užsiimančių kompanijų tuo metu net nedirbo.
Kai kurios vykdė atsinaujinimo darbus, kai kurių darbuotojai tiesiog mėgavosi gyvenimu. Mat sezono metu gautas uždarbis jiems tai leidžia.
Kol Austėjos draugas ieškojo kaitavimo instruktoriaus vietos, ji dirbo nuotoliniu būdu, kūrė grafikos dizaino projektus.
Tas laikotarpis porai tapo išbandymu, nes teko taupyti, be to, jie nemokėjo ispanų kalbos, tad ir darbo paieškos užtruko.
„Suvienijome pajėgas ir kažkaip pragyvenome. Gerai, kad Ispanijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje.
Butą, kurį dalijomės su draugais, pačiame senamiestyje išsinuomojome vos už 400 eurų mėnesiui“, – dėstė Austėja.
Nereikėjo net portugalų kalbos
Lietuvių gyvenimas toliau klostėsi nenuspėjamai. Kai išsikalbėjo su vienu bičiuliu apie Portugaliją, jis paminėjo vandens sporto pramogas organizuojančią kompaniją Lagose, kur pats buvo dirbęs.
Paaiškėjo, kad ten net portugalų kalbos nereikia, užtenka anglų. O pats savininkas ir dauguma darbuotojų – vokiečiai.
„Paskambinome jiems ir per vieną dieną abu gavome ne tik darbus, bet ir gyvenamąją vietą. Bet nuo balandžio pabaigos“, – su šypsena pasakojo Austėja.
Iki tol Karoliui Tarifoje pavyko įsidarbinti kaitavimo pasaulio čempiono įkurtoje parduotuvėje bei mokykloje.
Bet kad ir kaip puikiai ėmė sektis, lietuviai jau buvo apsisprendę išvykti gyventi į Lagosą, buvo pasirašę sutartis. Tad šių metų balandį ėmė krautis daiktus.
„Tarifoje jau buvome pritapę. Prieš išvykstant kirbėjo mintis – o jeigu Portugalijoje mums nepatiks?“ – prisiminė Austėja.
Bet atvažiavus nuo pat pirmos gegužės dienos visos neramios mintys dingo. Dabar lietuviai bendrauja su žmonėmis iš viso pasaulio – netgi iš tokių šalių kaip Naujoji Zelandija, Urugvajus.
Sezonas čia – iki spalio pabaigos. Iki tol pora dar norėtų pakeliauti po Portugaliją automobiliu, palei vandenyno pakrantę neskubėdami važiuoti į šiaurę.
O po to, lapkritį, svajoja išvykti į Naująją Zelandiją. Bet viskas paaiškės paskutinę minutę.
„Naujojoje Zelandijoje yra kompanijos, kurioje dirbau Nortviče, atstovybė. O ten taip pat populiarus vandens sportas.
Galbūt atsidursime Australijoje. Arba Pietų Afrikos Respublikoje!
Ten savo atstovybę ketina steigti kompanija, kurioje Karolis dirbo Tarifoje“, – kiekvienas iki šiol užmegztas ryšys porai atveria kelius pakeliauti po pasaulį ir kurti ateities planus svetur.
