Britų milijardierius, korporacijos „Virgin Group“ įkūrėjas R.Bransonas nuo jaunystės garsėja provokuojamu elgesiu. Jis ne tik vienas keliavo aplink pasaulį oro balionu, bet ir sugalvoja išsiskirti iš kitų, pavyzdžiui, šventėje pasirodęs su vestuvine suknele.
Švedas I.Kampradas, Pasaulio milijardierių klubo narys, kompanijos „Ikea“ įkūrėjas, turi šykštuolio vardą. Jis iki šiol važinėja viešuoju transportu ir naudojasi pensininkams teikiamomis nuolaidomis.
Amerikietis P.Allenas, korporacijos „Microsoft“ bendraturtis, ne tik kolekcionuoja daiktus, susijusius su moksline fantastika, bet ir nepagailėjo 30 milijonų JAV dolerių specialiai teleskopų sistemai, kad patenkintų savo užgaidą ieškoti ateivių iš kitų planetų.
Prie pasaulio milijardierių keistuolių priklauso ir vokiško kraujo turintis amerikietis N.Berggruenas.
Paryžiuje (Prancūzija) gimusio investuotojo turtas vertinamas 2 mlrd. dolerių.
Garsaus meno kolekcininko, Berggrueno muziejaus Berlyne (Vokietija) įkūrėjo Heinzo Berggrueno (1914–2007) ir jo antrosios žmonos aktorės Bettinos Moissi sūnus – iš tiesų keistas milijardierius.
Jaunystėje jis žavėjosi vokiečių filosofu ir revoliucionieriumi Karlu Marxu (1818–1883), rusų revoliucionieriais Vladimiru Leninu (1870–1924), Levu Trockiu (1879–1940), prancūzų filosofais Albert’u Camus, Jeanu Pauliu Sartre’u.
Mokydamasis Šveicarijos internate atsisakė kalbėti angliškai, nes tai esanti imperialistų kalba. Iš ten buvo pašalintas ir mokslus tęsė Paryžiuje. Jau nuo mokyklos suolo N.Berggruenas buvo linkęs į ginčus ir visada buvo nusiteikęs prieš.
Milijardierius iki šiol įsitikinęs, kad internatas nėra palanki aplinka paaugliui, ir dėl to ten jo vaikai niekada nesimokys.
N.Berggruenas dvejus metus Niujorko universitete mokėsi finansų ir tarptautinio verslo.
1984-aisiais įkūrė investicinę įmonę „Berggruen Holdings“, kurią lydėjo didžiulė sėkmė. Uždirbęs milijardus suprato, kad brangūs daiktai jam visiškai neteikia malonumo.
Todėl išpardavė viską, ką turėjo, pasilikdamas sau tik lėktuvą ir šiuolaikinių meno klasikų – amerikiečių Andy Warholo, Jeffo Koonso ir brito Damieno Hirsto – darbus.
Tačiau N.Berggruenas pripažįsta, kad pinigai suteikia laisvę, ir juos laiko išskirtine energijos forma: žinant, kur ir kaip juos panaudoti, galima sukurti fantastiškų dalykų.
Jis niekada neturėjo rūpesčių dėl pinigų, tačiau net tuomet, kai jo tėvas buvo pasiturintis, niekada nesišvaistė pinigais.
Kai būdamas 17 metų išvyko studijuoti į Niujorką, apsigyveno rūsyje su mažu langeliu. 19-metis Nicolas paskutinį kartą gavo pinigų iš tėvo, o paskui pats užsidirbo.
Žurnalistų paklaustas, ar skolina pinigų draugams, jis tikino, kad jų mieliau dovanoja. N.Berggruenas prisidėjo prie milijardierių tėvynainių Billo Gateso ir Warreno Buffetto kampanijos „The Giving Pledge“ („Pasižadėjimas aukoti“).
Ir jo didžiulis turtas bus dalijamas labdaros tikslais dar jam gyvam esant.
Praėjusiais metais netikėtai paaiškėjo, kad vienišius N.Berggruenas tapo dviejų vaikų – Olympios ir Alexanderio – tėvu. Tuomet ekscentriškasis milijonierius prisipažino žurnalistams niekada negalvojęs turėti vaikų.
Tokia mintis jam toptelėjo staiga, neplanuotai – kaip pats prisipažino, tai buvo viso labo hormonų pliūpsnio rezultatas.
Kadangi tuo metu milijardierius neturėjo partnerės, nusprendė pasinaudoti moderniausiomis mokslo galimybėmis.
„Tokiu būdu galėjau tapti kartu ir motina, ir tėvu. Kiti žmonės pirmiausia ieško partnerio, su kuriuo susilaukia vaikų. Aš pasielgiau kitaip.
Prisipažinsiu – ne visada savo vaikams keičiu sauskelnes, bet tikrai galiu ir moku tai padaryti“, – sakė N.Berggruenas.
Pastaruoju metu sklando gandai, kad dabar Los Andžele įsikūręs milijardierius ketina vesti. Ar tai tiesa?
„Gali būti. Juk dažnai elgiuosi kitaip nei visi: pirmiausia vaikai – paskui žmona. Ir esu labai laimingas, kad mano išrinktoji – vadybininke dirbanti Yoselyn Bencosme – puikiai sutaria su mano vaikais.
Gali būti ir taip, kad Alexanderis ir Olympia kada nors turės broliuką ar sesutę“, – šios minties neatsisako N.Berggruenas.
Milijardierius nenešioja laikrodžio, bet į susitikimus niekada nevėluoja.
Tai neva lemia jo vokiški genai: jo tėvas, vienas žymiausių XX amžiaus meno kolekcininkų ir mecenatų H.Berggruenas, kilęs iš Vokietijos.
Veikiausiai vokiški genai buvo kalti ir dėl N.Berggrueno prieš septynerius metus priimto sprendimo.
Tuomet jis puolė gelbėti nuo bankroto Vokietijos prekybos centrų tinklą „Karstadt“.
Vėliau milijardierius pripažino, kad šis sandoris nebuvo finansiškai naudingas – suteikė daug neigiamų emocijų. Ir sprendimą dėl „Karstadt“ laiko didžiausia savo, kaip investuotojo, nesėkme.
Pastaruoju metu milijardierių itin domina skaitmeninis pasaulis. Tiksliau sakant, intelektualinė pusė – kaip technologijos pakeis žmonių gyvenimo būdą ir mąstymą.
Ir dėl to N.Berggruenas įsitikinęs, kad „Didieji duomenys“ („Big Data“) taps svarbiausia XXI amžiaus žaliava: „Duomenys jau dabar kur kas vertingesni nei nafta ar auksas ir jų svarbos kartelė kyla vis aukščiau.“
Laikas parodys, ar N.Berggruenas buvo teisus.
Parengė Ona Kacėnaitė
