Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.) laiškininkė I.Žagrakalienė kas mėnesį lanko ten pat gyvenančią J.Slabkevičienę. Kita sesuo M.Samulienė gyvena Biržuose. Abi senoles prižiūri dukros.
Laiškininkė seserų amžių žino pagal J.Slabkevičienės asmens kodą. Seserys gimusios 1921 metų lapkričio 14 dieną.
„Pernai rajono laikraštyje seseris sveikino su 95-erių metų jubiliejumi“, - šypsojosi I.Žagrakalienė.
Seserys Drevinskaitės – identiškos dvynės. „Jos labai panašios, kai jos gyvendavo kartu, aš jų neatskirdavau. Jau jų dukros yra senjoros ir dar turi mamas – įspūdinga“, - stebėjosi laiškininkė.
Ji kartais pašnekina J.Slabkevičienę: „Moteris labai šviesaus veido. Paklausus, kaip gyyvena, atsako: „Gerai“. Šią vasarą vežimėliu buvo išvežta į lauką, valgė žemuoges.“
Tikrina archyvus
Kone prieš metus dvynių dukros kreipėsi į Lietuvos rekordus fiksuojančią agentūrą „Factum“. Jos vadovas Vytautas Navaitis patvirtino, kad dvynių paraišką gavo.
„Dar nebaigta tirti. Galbūt bus rekordas. Jos pateikusios santuokos liudijimus, tačiau tuose liudijimuose yra tam tikrų netikslumų. Yra vienas žmogus pas mus, kuris į archyvus eina, bet jis dar nespėjo šito išnagrinėti.
Jei gimimo data teisinga, jos pakliūtų į vyriausių šalies dvynių dešimtuką, o gal net atsidurtų pirmoje dešimtuko vietoje.
Jei dar ilgai ilgai gyvens, paklius ir į ilgaamžių dvidešimtuką. Į jį pakliūtų, jei gyventų bent 110 metų“, - aiškino V.Navaitis.
Giminės rekordininkės
Dvynių giminėje daugiausia metų sulaukęs žmogus buvo 86-erių. Tad moterys – užtikrintos rekordininkės ir artimųjų rate.
Seserys pagal savo amžių itin šviesaus proto. „Mama nemato, bet mėgsta pasiklausyti televizoriaus. Ji turi savo nuomonę ir apie šiuolaikinius ūkininkus, ir apie emigraciją, ir apie ledynus bei tai, kas dedasi saulėje“, - pasakojo J.Slabkevičienės dukra Nijolė Solovjovienė.
Dvynės M.Samulienės duktė Zita Balaišienė antrino pusseserei: „Mama stebėtinai gerai prisimena savo gyvenimą nuo vaikystės. Esu užsirašius jos pasakojimus. Dabar ji laiką praleidžia kambaryje. Klausosi radijo – žinias, laidas apie gamtą, pageidavimų koncertus ir kitką.
Televizoriaus jau nebegali žiūrėti, nes, deja, nebemato. Domisi laikraščiais – aš jai juos skaitau, pasakoju, ką rašo. Yra ramaus būdo, geranoriška. Džiaugiasi sulaukusi aplankant vaikų, anūkų ir proanūkų.“
Kai už lango geras oras, dukra J.Slabkevičienę vežimėliu išveža į lauką. Senolė mielai valgo čia pat užaugintas daržoves, uogas, obuolius. Tačiau neatsisako ir cepelinų ar kitų „sunkesnių“ patiekalų.
Kai senolei pakyla kraujo spaudimas ir susijaudinusi dukra pravirksta, motina ją ramina: „Neverk, taip turi būti, kada nors turėsiu išeiti.“
„Ji pasiruošus, susitaikiusi su tuo“, - aiškino N.Solovjovienė.
Nesimatė penkerius metus
Seserys nesusitiko jau apie 5 metus, to neleidžia sveikata. Tačiau dvynės kasdien kalbasi telefonu, yra labai artimos.
Dar 85-ojo gimtadienio proga apie moteris rašė laikraštis „Biržiečių žodis“. Tąsyk seserys daug apie save papasakojo.
Jadvyga gimė pirmoji, o po pusvalandžio pasaulį išvydo ir Malvyna.
„Jadvyga gimė stipresnė, geriau mokėsi, aš nuo jos mokykloje nusirašinėdavau. Jeigu mokytoja palikdavo kurią po pamokų, laukdavome viena kitos“, - žurnalistei Reginai Vaičekonienei pasakojo M.Samulienė.
Seserys buvo tokios panašios, kad iš nugaros nė mama negalėjo jų atskirti. Ir laiškininkė I.Žagrakalienė tvirtino, kad matydama abi senoles, neatskiria, kuri yra kuri.
Malvyna kolūkyje rūpinosi laukininkyste, o Jadvyga - veršeliais.
Dvynės iki šiol jaučia labai stiprų ryšį. Jei viena sugalvoja paskambinti kitai, dar nespėja telefono paimti, kai išgirsta sesers skambutį.
Senoles kamuoja ir panašios ligos. Kai vieną ištiko apendicitas, netruko ir kita į ligoninę dėl to paties negalavimo atsigulti.
Kai J. Slabkevičienei lūžo ranka, M. Samulienė lyg tyčia susilaužė koją.
Išsiskyrė dešimties
Seserys iki šiol atsimena, koks skausmingas buvo jų pirmasis išsiskyrimas. Tai įvyko, kai mergaitėms buvo dešimt metų.
Jadvyga liko piemenauti prie namų, Lietuvoje, o Malvyna turėjo išvykti į Latviją. Malvyna ir šiandien atsimena, kaip graudžiai verkė, kai sesei turėjo pasakyti sudiev.
Kai po aštuoniolikos metų Jadvyga ketino tuoktis, ji pėsčiomis nuėjo į Latviją, kad praneštų sesei džiugią žinią.
Po kelerių metų ištekėjo ir Malvyna. Ji užaugino ne tik tris biologinius vaikus, bet ir tris vyro ir mirusios jo pirmos žmonos vaikus.
Dabar moteris džiaugiasi keturiolika anūkų ir keturiolika proanūkių.
Jadvyga susilaukė keturių vaikų, šešių anūkų ir aštuonių proanūkių.
