Keliaujantis studentas. Toks susidarė pirmas įspūdis išvydus šiltu megztiniu ir džinsais apsirengusį J.Bagdoną, ant peties užsimetusį kuprinę.
Tąkart Juozapas užsiminė, kad po pokalbio turės skubėti į paskaitas Senamiestyje įsikūrusiame Vilniaus universitete.
Prieš kelias valandas jis buvo išlydėjęs savo draugę į Vilniaus oro uostą. Liu Su su mylimuoju atsisveikino po dviejų mėnesių viešnagės.
Kinė pirmą kartą viešėjo Europoje – su Juozapu ji lankėsi Prancūzijoje, Graikijoje, bet daugiausia laiko praleido jo tėvynėje.
Maistas Lietuvoje nesužavėjo
Liu Su nemenku išbandymu tapo lietuviška virtuvė – nors kinė paragavo cepelinų, bulvinių blynų ir šaltibarščių, šiais patiekalais neliko sužavėta ir antrąkart jų nesirinko.
Ji vis pageidavo daržovių ir niekaip nesuprato, kodėl lietuviams patinka bulvių patiekalai.
Dar sunkiau viešniai buvo suprasti, kodėl Lietuvoje galima užsisakyti šviežių daržovių salotų, o jos mėgstamų keptų daržovių sunku rasti.
Net ir nuėjusi Vilniuje į kinų virtuvės restoranus Liu Su nebuvo sužavėta neradusi autentiškų savo šalies patiekalų.
Kinei pasirodė, kad valgiai per daug saldūs, mat jie beveik be išimčių ruošiami vien su saldžiarūgščiu padažu.
Todėl mylimoji Juozapą pamokė kai kurių paprastų virtuvės paslapčių ir jam dėl to teko įsigyti kinišką „Wok“ keptuvę. Aukštoje keptuvėje išgaubtu dugnu Liu Su troškino lietuviškus kopūstus, juos gardino džiovintomis aitriosiomis paprikomis.
Šis patiekalas patiko ir Juozapui. Išvykus mylimajai jis ketina šį kinų virtuvės valgį dar ne kartą pasigaminti. Juk J.Bagdonas liko Vilniuje krimsti sinologijos – kinų kalbos ir kultūros mokslų.
Prieš tai jis žinių sėmėsi Kinijoje, o dar daugiau patirties jam suteikė būtent pažintis su egzotiškąja Liu Su.
Čengdu universitete lietuvis lankė tik kinų kalbos paskaitas, tad per metus jam pavyko prasilaužti šioje srityje. Nuvykus į Kiniją studentui buvo ir patogiau susitelkti vien į kalbos žinių tobulinimą, nes aplinkui visi kalbėjo kiniškai.
Metė mokslus Škotijoje
Tad šį rudenį grįžęs tęsti studijų Vilniaus universitete Juozapas ketina daugiau pasinerti į Kinijos kultūrinę sferą. Nepamiršti kinų kalbos jam padės tiek paskaitos, tiek bendravimas su drauge.
„Jau būčiau baigęs bakalauro studijas, bet vienus metus praleidau Škotijoje. 2013-aisiais Aberdyno universitete aš studijavau istoriją, tačiau po metų mokslus mečiau.
Nors esu bendraujantis žmogus, buvo sunku perprasti Škotijos atmosferą. Reikėjo pasinerti į du studentiškus gyvenimus: arba visąlaik sėdėti prie knygų ir studijuoti, arba vaikščioti po klubus ir šokti.
Antras pasirinkimas man nelabai patiko, bet psichologiškai slėgė ir pirmas. Galiausiai nusprendžiau grįžti į Lietuvą, jau buvau pamatęs Škotiją ir pasiilgau savo šalies“, – pasakojo Vilniaus universiteto Orientalistikos centro sinologijos studijų ketvirtakursis J.Bagdonas, iš pradžių šiame centre pabandęs studijuoti ir arabų kultūrą.
Tik susipažinęs su sinologija vilnietis daugiau nebesiblaškė dėl pasirinkimo, jį viliojo kinų kultūra ir galimybė nuvykti pagyventi į Kiniją.
Paauglystėje lankėsi Kinijoje
Gali būti, kad Juozapo studijų paieškoms reikšmės turėjo ir apsilankymas paauglystėje Kinijoje. Tąkart R.Vanagaitė su sūnumi vyko į turistinę kelionę. Juodu viešėjo Šanchajuje ir Pekine – turistų dažniausiai lankomose vietose.
„Tuo metu nieko nežinojau apie tą šalį, nes man, paaugliui, rūpėjo kiti dalykai. Nemaniau, kad antrąkart grįžus į Kiniją ši šalis man paliks visiškai kitą įspūdį“, – pasakojo Juozapas.
Prieš metus į Čengdu universitetą Sičuano provincijoje nuvykęs lietuvis svetimoje šalyje pasijuto draugiškai sutiktas.
Kinams patinka užsieniečiai, jie mėgsta su jais kalbėtis. Juos vilioja Vakarų kultūra, todėl kinai ja labai domisi.
„Man nebuvo sunku bendrauti, bet sunkumų iškilo dėl kultūrų skirtumų. Juk kartais tikiesi iš žmogaus, kad jis elgsis vienaip, o jis pasielgia visiškai kitaip arba niekaip nereaguoja.
Būdavo, kad kinai nesupranta mano pasakymų, o aš – jų. Pasitaikydavo, kad aš tikiuosi jų pasakymo, o jie nieko nesako. Ir atvirkščiai – kai nieko nesitikiu, kinai ką nors pasako.
Todėl kurį laiką manęs laukdavo staigmenos, kol galiausiai pavyko perprasti, kaip su jais kalbėtis“, – apie nesusipratimus užsiminė garsios lietuvių šeimos atžala.
J.Bagdonas juokavo, kad jam neprastai pavyko per metus perprasti kinus.
„Pavyko nevisiškai, bet maždaug keturiasdešimt procentų jau galiu iš jų tikėtis ko nors, ko anksčiau nesitikėjau“, – šyptelėjo Juozapas. Kad geriau pramoktų kalbą ir perprastų kinus, Juozapas nepasikliovė vien pažįstamais, sutiktais Čengdu.
Juolab kad ir nemažai bendramokslių taip pat buvo užsieniečiai – kinų kalbos kartu su lietuviu universitete mokėsi studentai iš Pakistano, Pietų Korėjos.
Susipažino socialiniame tinkle
Kinų socialiniame tinkle lietuvis ieškojo, su kuo galėtų pasipraktikuoti kalbėti šios šalies kalba. Taip jis susipažino su Liu Su, kuri ieškojo, su kuo galėtų bendrauti prancūzų ir anglų kalbomis. Tad juodu vienas kitą taip ir surado!
Prancūzų kalbos studijas baigusi Liu Su nenusiminė, kad draugas iš Lietuvos padės jai geriau šnekėti anglų kalba, nes prancūziškai jis nemoka. Gal net labiau pasisekė Juozapui, nes su mylimąja jis dažniausiai kalbasi kiniškai.
Liu Su kilusi iš Sičuano provincijos, kaimo, kuriame gyvena apie 100 tūkstančių gyventojų.
„Ši pažintis padėjo man užlopyti kinų kalbos spragas“, – įsitikino metus su širdies drauge kiniškai bendravęs J.Bagdonas.
Per laiką, praleistą Čengdu, lietuvis ne tik perprato kinų būdą, bet ir priprato prie aštraus Sičuano provincijos virtuvės maisto. Bet Liu Su apsilankius Lietuvoje nepavyko surasti jos kraštui būdingų patiekalų. Dėl to ji labai nuliūdo, baiminosi, kad nesustreikuotų skrandis.
Išbandžiusi lietuviškus patiekalus Liu Su širdies draugui pasiūlė valgį gamintis namuose – įsigijus kinišką keptuvę kinė aliejuje kepė lietuviškus kopūstus, pabarstydama ant jų aitriųjų paprikų.
„Tai buvo netikėtas atradimas“, – tuo, kad iš lietuviškų produktų galima pagaminti kinišką patiekalą, stebėjosi Juozapas.
Kulinariniu atradimu mylimojo tėvynėje Liu Su tapo obuolių sūris.
Kinei labai patiko šis lietuviškas skanėstas, ji netgi domėjosi, kaip jis gaminamas.
Draugę supažindinosu tėvais
Viešnagės metu Juozapas draugę supažindino su savo tėvais. Daugiau pokalbių temų su Liu Su surado Juozapo motina, kalbanti ne tik angliškai, bet ir keliomis kitomis užsienio kalbomis.
Juozapo tėvui V.Bagdonui pabendrauti su kine buvo sunkiau, nes puikiai rusų ir lenkų kalbas mokantis aktorius anglų kalbos žodžių moka nedaug. Tačiau jis suprato viską, ką angliškai kalbėjo viešnia.
Tėvai visada palaiko sūnų, neprieštarauja jo pasirinkimui ir juolab nesikiša į jo asmeninį gyvenimą. Kai jis pristatė kitatautę širdies draugę, artimiesiems tai buvo suprantama.
R.Vanagaitės visai nestebina, kad jos atžalos artimus draugus sutiko užsienyje, kur mokėsi.
Teatrologės duktė Adelė iš pirmosios santuokos šiuo metu laimę kuria su indų kilmės vyru. Juodu susipažino Austrijoje.
Todėl R.Vanagaitei nebuvo keista, kad ir Juozapas, išvykęs į Kiniją, užmezgė pažintį su kine. Juk jos vaikai – pasaulio piliečiai, o meilei jokių sienų nėra.
Vėl susitiks per Kalėdas
Juozapo mylimoji neseniai išvyko į tėvynę. J.Bagdonas ketina ją aplankyti po kelių mėnesių – greičiausiai per Kalėdas.
„Ji apsilankė pas mane, dabar būtų mano eilė ją aplankyti“, – ateities planais dalijosi Juozapas. Dabar pora bendrauja siųsdami vienas kitam balso žinutes. Tai Juozapui taip pat padeda lavinti kinų kalbą.
Šiuo metu J.Bagdonas Vilniuje lanko paskaitas, o Liu Su Čengdu ieško darbo. Kinė norėtų darbe daugiau kalbėti prancūziškai, nes jau turi tokios patirties.
Šiek tiek laiko Liu Su praleido Afrikoje, Kamerūne. Šioje šalyje dirba daug kinų, todėl įmonėse reikia ir prancūzų kalbos, kuria šnekama Kamerūne, vertėjų. Liu Su kaip vertėja ir buhalterė talkino vienai statybų bendrovei, tiesusiai tunelį.
Nors J.Bagdonas šiuos metus dažniau bus tėvynėje, kažin ar labai dažnai matysis su tėvais.
Nenuostabu, nes vaikino tėvai gyvena ne mažiau aktyviai. Oficialiai prieš 6 metus, o faktiškai jau gerokai anksčiau išsiskyrę V.Bagdonas ir R.Vanagaitė dažnai darbo reikalais keliauja į užsienį, tad jų sūnui taip pat tenka derintis prie tėvų dienotvarkės.
V.Bagdonas kuria vaidmenis spektakliuose ne tiktai Lietuvoje, bet ir Rusijoje. Aktorius taip pat kviečiamas filmuotis Vakarų Europos kino studijų.
„Tėtis daug važinėja, todėl sumažėjo to laiko, kai mes galime susitikti.
Bet kartą per savaitę Vilniuje pasimatome. Jis labai daug man pasakoja apie savo vaidmenis ir spektaklius“, – patikino su mama gyvenantis Juozapas.
Tačiau dažnai namuose jis šeimininkauja vienas, nes R.Vanagaitė neretai būna išvykusi. Suaugęs sūnus su tėvu, nors jis ir senokai išsiskyrė su jo motina, jaučia tvirtą ryšį.
„Mano santykiai su tėvu visuomet buvo geri, nors nemažai laiko negyvenome kartu. Kai gyveni kartu, būna daugiau intymesnių momentų – ir pykčių daugiau būna, ir meilės. Bet kai išsiskyrėme, tie geri ryšiai taip ir laikėsi“, – tvirtino Juozapas.
Pažįsta teatro užkulisius
Vaikystėje sūnų tėvas išmokė žvejoti, nes šeima daug laiko leido sodyboje prie ežero Švenčionių rajone.
„Jis labai daug kartų mane mokė, kaip meškerės valo mazgus užrišti, kaip atrišti, bet niekaip neišmokau“, – šypsodamasis prisiminė Juozapas.
O didžiausias pomėgis, siejantis tėvą ir sūnų, – tenisas. Kartą per savaitę jie susitikdavo teniso aikštyne, bet kai Juozapo visus metus nebuvo Lietuvoje, pomėgį apleido ir V.Bagdonas.
Juozapas, kaip ir daugelio aktorių vaikai, pažįsta ir teatro užkulisius.
Prisiminus vaikystę J.Bagdono žvilgsnis pokalbio metu užkliuvo už netoliese lakstančio maždaug trejų metų berniuko: „Buvau toks, kaip šitas vaikutis. Kaune, rodos, buvo rodomas spektaklis „Graikas Zorba“.
Tėtis mane nusivedė į užkulisius. Bet aš tyliai išsliūkinau, kai spektaklio pabaigoje tėtis scenoje sakė paskutinius žodžius, ir dairiausi į jį, į žiūrovus. Mano veidas visiems įsiminė.“
Vėliau V.Bagdonas sūnų kviesdavosi į savo koncertus Vilniuje, kai su spektakliais dažniau vykdavo į gastroles. Pakako tiek, kiek sūnus matydavo tėvą scenoje, kad pats užsikrėstų teatro bacila.
Mokydamasis mokykloje Juozapas vaidino dramos būrelyje, nors tėvas jį nuo mažens atkalbinėjo nuo aktorystės. „Ne, ne. Tik nesirink aktorystės. Bet kur kitur eik, tik ne į aktorystę“, – taip aktorius sakydavo sūnui.
J.Bagdonas iš tėvo suprato, kad aktoriaus darbas – varginantis. R.Vanagaitė sūnui vis sakydavo, kad nori jį kuo greičiau iš namų išleisti ir išskleisti jam sparnus.
„Gal anksčiau ir galvojau apie aktorystę, nes mokykloje vaidinti sekėsi visai gerai. Bet galiausiai viskas pasisuko kitaip – sulaukęs aštuoniolikos metų ir baigęs mokyklą labai norėjau išvykti į užsienį.
O po studijų Škotijoje man atsiskleidė dabartinis kelias – esu juo patenkintas“, – tvirtino Juozapas.
