Tai galėtų būti scena iš vasaros atostogų kaime, bet taip nėra. Taip modernioje ir šiuolaikiškoje Didžiojoje Britanijoje gyvena vienos labiausiai atsiskyrusių ir paslaptingiausių tautų atstovai – romai, čia dažnai vadinami tiesiog keliautojais, rašo „Mirror“.
Čia gyvena ir Paddy Doherty, save vadinantis „romų karaliumi“ – jis yra laimėjęs „Didžiojo Brolio“ apdovanojimą ir gavęs epizodinį savo paties vaidmenį režisieriaus Danny Dyerso juostoje „Mirtini žmonės“ (angl. „Deadliest Men“).
Valymas – nuo pirmųjų žingsnių
Apsivilkęs blizgantį chalatą vyras siurbčioja arbatą, kai dvi jo anūkės – 13-metė Roseanne ir 9-erių Margaret sunkiai dirba. Mažoji kruopščiai valo visus paviršius mirkydama šluostę į kone verdantį vandenį su balikliu.
Mergaitės, kuri darbuojasi pasistiebusi ant pirštų galiukų, kad pasiektų kuo aukščiau, ryškiai raudoni garbanoti plaukai apjuosti balta juosta. Jos vyresnioji sesuo ant kelių siurbia kilimą, mat jis turi būti švarus kaip krištolas.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip kasmetinis pavasarinis švarinimasis ar dalis vaikų žaidimo, tačiau taip nėra. Tokia yra šių mergaičių kasdienybė.
„Mane išmokė valyti dar tada, kai tik pradėjau vaikščioti. Roseanne mane moko, kaip kad anksčiau ją mokė mūsų mamytė“, − pasakojo devynmetė, nešvaria ranka persibraukdama per tušu dažytas blakstienas.
Seseriai pritariamai linkčioja ir vyresnėlė. Tuo pačiu žvilgsniu perbėgdama ir vertindama jos atlikto darbo kokybę.
„Toks yra keliautojų kelias. Jei užeinu į kieno nors priekabą ir matau, kad ji nešvari, jaučiuosi nepatogiai ir nenoriu čia pasilikti. Todėl mūsų treileriai turi būti švarūs“, − paaiškino ji.
Švarūs namai – didžiulė garbė
Keliautojams romams jų reputacija čia yra viskas, o moterys didžiausia garbe ir pasididžiavimu laiko iššvarintus namus. Mergaitės tvarkosi maždaug 5 valandas per dieną – tokia jų kasdienybė. Per savaitę jos sunaudoja po tris butelius baliklio – jų namai spindi, o rankos yra grubios ir sausos.
Kiekvieną rytą visi namų paviršiai yra išvalomi karštu vandeniu su balikliu – jo pilama net į indams plauti skirtą vandenį. Šluotos čia ignoruojamos, nes jose kaupiasi purvas ir bakterijos – grindys kasdien plaunamos klūpint ant kelių, rankomis ir kasdien poliruojamos.
Negana to, visi kilimai ar minkšti baldai po valymo uždengiami plastikine plėvele, kad išliktų nepriekaištingos būklės.
„Mergaitės niekada nesiliauja švarintis. Joms yra garbė, kad namai švarūs. Mes norime užuosti švarą, kai įeiname į namus. Kokia yra netvarkingos moters reputacija? Tai didžiausias įžeidimas, o tokios moterys mūsų bendrijoje yra nieko vertos.
Beje, tas pats pasakytina ir apie berniukus – kai buvau jaunas, man buvo svarbu palaikyti tvarką savo erdvėse. Kitaip gaudavau į kaulus“, − sakė jų senelis Paddy, vis dar sėdėdamas ant plėvele uždengtos sofos su puodeliu arbatos.
Dėl pagalbos motinai meta mokslus
Mūsų dienomis romai dažniausiai yra įsikūrę sėsliose bendruomenėse, maždaug pusė šios tautos atstovų gyvena nebe laikinose stovyklose, o namuose, ir niekur nebekeliauja. Keliavimas iš taško į tašką dabar yra nebe būtinybė, o gyvenimo būdas.
Vis dėlto švaros palaikymas čia atėjęs dar iš tų laikų, kai ši tauta nuolat keliaudavo, o vagonėliai po šimtų kilometrų dulkėtais keliais būdavo daugiau nei purvini. Moterų garbės reikalas buvo tai, kad jie nuolat būtų švarūs, net jei sustojama būdavo vienai nakčiai.
Švaros palaikymas čia svarbesnis už bet ką kita – taip pat ir už mokyklą. Tradiciškai romų vaikai į pamokas nebeina baigę pradinę mokyklą, mat tuomet jiems ateina laikas mokytis „tradicinių savo tautos dalykų“ namuose. Berniukai mokosi „vyriškų“ namų darbų, kerta medžius ir stato namus.
Mergaičių reikalai – švara ir tvarka. Jos mokomos nepriekaištingos tvarkos, be to, ruošti maistą ir rūpintis jaunesniais šeimos nariais. Kai romų vyresnioji dukra meta mokyklą, motina gali lengviau atsikvėpti – dabar viskuo rūpintis – ne jos, o dukters pareiga.
Pamokos – nuobodu, namai – smagu
„Aš mečiau mokyklą prieš dvejus metus, kai man buvo 11-ka. Buvau devintame danguje, nes ten nesutariau su vaikais, kurie buvo ne romai. Kita vertus, palikusi mokslus nė neįsivaizdavau, kiek daug darbų manęs laukia namuose.
Mane ištiko šokas, tačiau tai vis tiek yra geriau, nei eiti į mokyklą“, − pasakojo Roseanne, šveisdama vagonėlio duris.
Devynmetė Margaret vis dar eina į mokyklą, bet jos svajonė – gyventi taip, kaip jos vyresnioji sesuo.
„Į mokyklą pradėjau eiti vos prieš trejus metus, bet jau dabar norėčiau ją mesti – ten siaubingai nuobodu. Nė vienas mūsų tautos atstovas nenori eiti į pamokas, o už savo bendruomenės ribų mes neturime jokių draugų“, − pasakojo devynmetė.
Mokslus baigusi giminaitė – pasididžiavimas
Tačiau Paddy mano, kad dabar laikai kiek pasikeitė. Tos dienos, kai romų vaikai galėjo puikiai išsiversti be išsilavinimo, jo nuomone, jau praeityje. Juk šiais laikais nemokėdamas skaityti ir rašyti, nežinodamas pagrindinių matematinių veiksmų, gali dirbti vos vieną kitą darbą.
„Raginu jas eiti į mokyklą. Ten mokoma naudingų dalykų, vaikai, mano nuomone, šiais laikais turi mokėti kur kas daugiau, nei kad užtekdavo anksčiau, jie turi būti labiau išsilavinę. Mano dukterėčia neseniai gavo mokslinį laipsnį ir dabar yra psichiatrė.
Tuomet visiems sakiau, kad imtų pavyzdį iš šios jaunos romės – mūsų tautos atstovė turi mokslinį laipsnį! Juk po 20 metų, tikiu, mūsų tautos – ir šių dviejų mergaičių – kasdienybė iš esmės pasikeis.
Jos turės mokytis koledžuose ir išmokti, kaip pačioms užsidirbti savo pragyvenimui reikiamų pinigų“, − į anūkes, šveičiančias jau išblukusius vaisių ornamentus, ranka mostelėjo senelis.
Abi mergaitės žino, kuo jos norėtų būti užaugusios. Abiejų svajonė ta pati – tapti kirpėjomis, bet Roseanne namų švarinimas jau tarsi įaugęs į kaulus.
„Kai turėsiu vaikų, mokysiu juos valyti taip pat, kaip kad buvau mokyta pati. Ir mokyklą jie paliks būdami tokio paties amžiaus, kaip kad ją palikau aš, Nemanau, kad viskas taip stipriai pasikeis, nes yra kaip yra.
Jei mažoji Margaret nevalys tinkamai, priversiu ją vėl ir vėl švarintis, kol galiausiai ji tai padarys tinkamai“, − kuo rimčiausiai kalbėjo trylikametė Roseanne.
Nors ir stengiasi, kad viskas po jos prisilietimo būtų tobulai švaru, Margaret neslepia – ši veikla jai nuobodi ir atgrasi.
„Man nepatinka, kai Roseanne nuolat man kartoja, kaip turiu dirbti, baksnoja pirštu į kiekvieną kampelį. Nekenčiu, kai mano draugai žaidžia lauke, o aš turiu valyti ir valyti be atokvėpio“, − atviravo mažoji valytoja.
Buitiniai prietaisai ir klozetas – nehigieniški
Nepaisant to, kad daugelyje romų gyvenamų priekabų yra visi patogumai ir nemažai buitinės technikos, indaplovės ir skalbimo mašinos retai kuriuose namuose naudojamos. Mat romai bijo, kad pratekės vanduo ir sugadins jų kilimus bei kitus daiktus.
Mergaičių namuose nenaudojama net orkaitė – jos skardos vis dar padengtos plastikine plėvele. Abi seserys tik patrūkčioja pečiais paklaustos, ar joms leidžiama naudotis namų klozetu.
„Tai netinkama, neteisinga. Keliautojai niekada nesinaudoja tualetais savo namuose, ten, kur jie gyvena. Tai labai nehigieniška“, − patikina Margaret.
Tualetas, kuriuo naudojasi šeima, yra šalia esančiame plytiniame name, o skalbimo mašina ir orkaite naudojamasi kitoje, bendro naudojimo, priekaboje.
Ir nors vyrai daug laiko praleidžia tvarkydami stovyklos aplinką, kad jie tvarkytųsi namuose – nesuvokiama.
„Niekada nepalaikiau švaros viduje ir niekada to nedarysiu. Bet prisiekiu Dievu, jei pamatyčiau besišvarinantį vyrą, paspausčiau jam dešinę“, − sakė Paddy.
Nori, kad požiūris į romus pasikeistų
Per amžius keliaujantys romai buvo diskriminuojami – du trečdaliai šios tautos atstovų vaikų patyrė patyčias dėl savo kilmės. Nėra mėgstami ir suaugę romai. Dėl šių priežasčių daugelis romų gyvena atsiskyrę ir bendrauja tik su savo gentainiais.
„Niekada neištekėčiau už vyro, kuris nėra iš mūsų bendruomenės. Tai būtų netinkamas elgesys. Jei mano draugė ištekėtų už pasauliečio, net nežinau, ar eičiau į jos vestuves“, − sakė Roseanne.
Tačiau Paddy norėtų, kad ateityje šie dalykai ir požiūris į jų tautos žmones pasikeistų.
„Anksčiau maniau, kad geriausias dalykas su pasauliečiais yra kova ir muštynės su jais. Bet juk tai yra liūdna, ar ne? Aš pats buvau mokomas kovoti ir nekęsti visų, kas nėra romas. Bet projektas „Didysis Brolis“ man atvėrė akis – nemaniau, kad ne mūsų tautos atstovai gali būti tokie malonūs žmonės.
Visada maniau, kad romai sau į antrąsias puses turi rinktis žmogų iš savo aplinkos. Bet dabar, prisiekiu, man būtų nesvarbu, kas tas žmogus – svarbu, kad jiedu mylėtų ir gerbtų vienas kitą“, − kalbėjo Paddy.
Mergaitės nesureagavo į šiuos senelio žodžius – jos buvo per daug užsiėmusios nepriekaištingos švaros palaikymu. O tai, kas kada nors, joms nesuvokiamoje ateityje gal įvyks, o gal ir ne – Roseanne ir Margaret nerūpėjo.
