Daugiakalbystės ugdymo strategijų ekspertas, politikos mokslų doktorantas pabrėžia, kad inovacijos yra ne tik naujos technologijos, bet viskas, kas išsiskiria ir dar nėra paplitę. „Mokyklos ir universitetai turėtų nusikratyti sustabarėjusių metodų ir tradicijų. Sunku kalbėti apie kūrybiškumą ar inovacijas, jei dėstytojų, mokytojų ar administracijos požiūris vis dar paskendęs kažkur XIX amžiuje. Dažnoje ugdymo įstaigoje dabar vyrauja frazė, prieštaraujanti naujovėms ir inovacijoms – „bet mes juk visada taip darėme“. Tai apie kokias kūrybines idėjas ir inovacijas mes galime kalbėti?“, – pasakoja mokytoju ir dėstytoju dirbantis M. Norkevičius.
Mokytojas yra ambasadorius
Pasak eksperto, tiek mokytojams, tiek dėstytojams šiandien reikalingiausi įgūdžiai yra panašūs. Pirmiausia, jiems itin reikalingas komunikabilumas, kurio Lietuvoje dirbantieji su studentais ir mokiniais dažnai stokoja. Kitas svarbus įgūdis – abipusio ryšio su moksleiviais ar studentais sukūrimas, betarpiškas, laisvesnis bendravimas, kurio neturėtų varžyti šiandien vis dar pernelyg paplitusi hierarchinių, statusu paremtų santykių dinamika.
„Mokytojai ir dėstytojai privalo suprasti, kad jie yra tarsi tarpinė grandis tarp savo įstaigos ir besimokančiųjų – todėl sklandesnis bendravimas galėtų ženkliai pakelti švietimo kokybę. Be to, jie yra tarsi ambasadoriai, atstovaujantys studentams ir mokiniams, pristatantys jiems globalų pasaulį. Kol vedantys paskaitas ir pamokas negebės perteikti tam tikrų šio atstovaujamo pasaulio niuansų, tol apie XXI a. kompetencijas negalėsime kalbėti“, – pabrėžia M. Norkevičius.
Inovacija nėra vien tik technologinė sąvoka
2017 metais inovatyviausiu VDU dėstytoju išrinktas M. Norkevičius pažymi, jog virtualią mokymosi erdvę pilnai išnaudoja dar mažai dėstytojų. Kita vertus, anot jo, inovacijos paskaitose nebūtinai reiškia naujausias technologijas – inovatyvumą apibūdina viskas, kas išskiria dėstytoją iš kitų, nėra įprasta ar matyta daugumoje kitų paskaitų. Pavyzdžiui, tarp VDU lektoriaus taikomų inovacijų yra ne vien planšetės ar telefonai, bet ir geros atmosferos bei jau minėto abipusio ryšio kūrimas.
M. Norkevičius iš dalies pritaria skeptikams, kad technologijos nėra panacėja – tradicinė paskaita, kurioje dėstytojas pasakoja, o studentai klausosi, kai kuriais atvejais gali būti efektyvesnė, nei šiuolaikinė technika ir greitai besikeičiančių vaizdų ar garsų lavina. Studentas informaciją gali susirasti pats – nesvarbu, ar dėstytojas ją pasakoja, ar rodo vaizdo įrašus. Iššūkis dėstytojui yra kuo efektyviau šiuos du aspektus sujungti – suderinti savo turimas žinias ir dinamišką jų perteikimą, sudominant studentus ir užmezgant autentišką, artimą ryšį.
„Deja, dabar visame pasaulyje nyksta ta tikroji klasikinio universiteto dvasia, kurios vienas kertinių elementų yra abipusis, lygiavertis santykis tarp studento ir dėstytojo. Lietuvoje vyrauja tendencija, kad tas ryšys labiau primena santykius tarp kliento ir paslaugos tiekėjo. Šiuo atveju VDU artes liberales studijų principas veikia priešingai ir labiau remiasi abipusiu ryšiu bei klasikinio universiteto principais, todėl ir minėtos tendencijos jame yra mažiau“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas, šiuo metu universitete siekiantis ir socialinių mokslų daktaro laipsnio.
Peržengti disciplinų ribas
Septyniomis kalbomis kalbantis M. Norkevičius tikina, kad daugiakalbystė tikrai yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau jis pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė yra nebūtinai tokia, kuri moka labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo platesniu žmonių ratu, pavyzdžiui, mokėdamas po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.
2015 metais Kauno miesto savivaldybė M. Norkevičių išrinko akademiškiausiu jaunimo atstovu – už jo įvairialypes veiklas, kurios buvo premijomis įvertintos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Man sudėtinga kitiems paaiškinti, ką dėstau, todėl paprastai atsakau šaržiškai – mano dėstymo laukas apima viską nuo tarptautinio karinio saugumo iki mados industrijų komunikacijos. Galbūt tai XXI a. hipermodernumo, veiklumo požymis – kai veikla apima, peržengia daug sričių ir suvokimą, kas yra tavo specialybė“, – svarsto dėstytojas.
Disertacija politikos mokslų srityje
Šiuo metu M. Norkevičius VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete rengia disertaciją apie Lenkijos regioninį bendradarbiavimą užsienio politikoje. Doktorantas pripažįsta, kad kaimyninės valstybės ryšiai su Lietuva yra labai prieštaringas ir jautrus klausimas.
„Kai Lietuvos diplomatai leidžia sau Lenkijos didžiuosiuose dienraščiuose pasisakyti, kad lenkų tautinė mažuma yra „penktoji kolona“, galinti kelti grėsmę Lietuvos saugumui, apie kokius dvišalius santykius galime kalbėti? Kai patys diplomatai formuoja tokį požiūrį į tautines mažumas, jį po to puikiai perima ir Lietuvoje esančios politinės partijos, tokios kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri yra puikiai matoma politinė jėga, nes viešojoje erdvėje manipuliuoja kartais dirbtinai suformuotomis problemomis. Tokie veiksmai tik kuria kontraversiją, o ne padeda spręsti dvišalius santykius“, – komentuoja M. Norkevičius.
Dėstytojas atkreipia dėmesį, jog šalių santykiai neturėtų apsiriboti vien tautinių mažumų klausimu, tačiau Lenkija šiuo atžvilgiu rodo sektiną pavyzdį jį spręsdama – įskaitant ir gatvių pavadinimų užrašus, kurie Lenkijoje yra dvikalbiai miestuose, turinčiuose daugiau nei 20 proc. kitataučių gyventojų. M. Norkevičiaus manymu, įtampą sumažintų ne tik analogiškas tokių klausimų sprendimas Lietuvoje, bet ir naujas įstatymas, kuris būtų skirtas tautinių mažumų apsaugai.