Vienuolikametis tamsių plaukų Dorje šviesiaplaukę Rūtą vadina mama, mat ji penkerius metus juo rūpinasi kaip sūnumi.
Kai po Nepalą keliavusi lietuvė susipažino su būsimuoju sutuoktiniu M.Gurungu, Dorje buvo trejų su puse metų. Tuo metu vyras vienas augino atžalą, kuria rūpintis padėjo trys Mukhiyos seserys.
Nepalietis kilęs iš 6 vaikų šeimos. Mukhiya dar turi du brolius, kurių vienas – vienuolis, įsikūręs budistų vienuolyne, kitas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Jo seserys gyvena kartu su motina. Nors šeimos narius skiria dideli atstumai, jie palaiko artimą bendravimą šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis.
Kadaise nei Nepalo kalnuose gimęs Mukhiya, nei iš Mažeikių kilusi Rūta nė nesvajojo, kad antrąsias puses suras labai toli nuo gimtinės.
Vienos įmonės rinkodaros vadovė R.Gurung tik spėjo, kad jos vyras už ją gali būti vienais metais vyresnis arba jaunesnis. Tikslios savo gimimo datos Mukhiya nežino. Jis gimė kalnuose, niekas iš artimųjų neužsirašė, kada vaikas išvydo pasaulį.
O kada vaikui reikėtų eiti į mokyklą, nepaliečiai prieš kelis dešimtmečius nustatydavo pagal jo ūgį. Tuomet mažasis nepalietis, tik pradėjęs mokytis, gaudavo ir pasą. Taip nutiko, jog, remiantis paso duomenimis, Mukhiya yra metais jaunesnis už žmoną.
„Kaip yra tikrovėje, neaišku. Jis jau turi žilų plaukų, o aš – ne“, – šypsodamasi apie nedidelį savo ir vyro amžiaus skirtumą kalbėjo R.Gurung.
Dar gyvendamas Nepale Mukhiya, sulaukęs šešiolikos metų, pradėjo su savo tėvu prekiauti brangakmeniais. Kai tėvas susirgo ir mirė, sūnus šio verslo neperėmė. Tai – rizikingas užsiėmimas.
Norint prekiauti brangakmeniais, reikia nemažai į tai investuoti – jei apsišovei ir nusipirkai akmenį, kurio už didesnę sumą nebeparduosi, patirsi nemažų nuostolių.
Tad Mukhiya to verslo nepratęsė, nes nebuvo spėjęs šio amato išmokti, kad galėtų savarankiškai dirbti.
Kad keliaudama po Aziją sutiks gyvenimo vyrą, Rūta nė neįsivaizdavo: „Tikrai neturėjau tokio plano.“
Bet kai lietuvė išvydo šį nepalietį, jos širdis labiau suvirpėjo: „Juk vienus žmones matai, kitų visai nematai. Aš jį pamačiau minioje. Kai su drauge atėjome į barą, atkreipiau dėmesį: „O, koks gražus nepalietis vaikšto.“
Rūta su bendrakeleive, nusileidusios iš Himalajų, Nepalo sostinėje Katmandu užsuko į regio muzikos barą, kuris priklausė M.Gurungo šeimai.
Rūta su drauge po Aziją keliavo pusę metų, kelionės metu sutikdavo ir bendraminčių.
Himalajų kalnuose lietuvės susipažino su brazilu, kuris bendrakeleives vieną vakarą pakvietė į Katmandu barą stebėti futbolo rungtynių.
„Nesu futbolo aistruolė, bet eiti į miestą trise buvo saugiau, nei vienai kur nors blaškytis. Aš nežiūrėjau futbolo, pakilau į trečią pastato aukštą, kuriame buvo įsikūręs regio baras, pasiklausiau koncerto.
Tuo pat metu išvydau Mukhiyą – jis vilkėjo baltus marškinėlius. Nors Azija nėra tvarkos pavyzdys, mano vyras – labai tvarkingas, pasitempęs.
Dažnai juokauju, kad Lietuvoje jis galėtų dirbti drabužių parduotuvėje be jokių mokymų, nes tobulai sulanksto rūbus“, – pasakojo R.Gurung.
Kitą dieną Rūta vėl užsuko į barą. Tuomet Mukhiya ją užkalbino, paskui pasisiūlė aprodyti miestą. Važinėdami po Katmandu juodu susidraugavo.
Rūta su bendrakeleive iškeliavo į Indiją. Po to Rūta viena sugrįžo į Nepalą, kad geriau pažintų Mukhiyą, ir ten užsibuvo dar porą mėnesių. Moters gidu savame krašte buvo nepalietis.
Kai Rūta išvyko į Lietuvą, čia negalėjo ilgai tverti – netrukus vėl susikrovė lagaminą ir Nepale praleido dar 4 mėnesius. Po to Mukhiya atvyko į Lietuvą trims mėnesiams.
„Skraidėme vienas pas kitą, kol nutarėme, kad laikas tuoktis“, – patikino Rūta, su mylimuoju susituokusi Nepale.
Tačiau šeima apsisprendė gyventi Lietuvoje. Nepalietis Kaune dirba spaustuvėje.
Įsikurti tėvynėje buvo Rūtos noras, Mukhiya mieliau būtų likęs gyventi Nepale.
„Mažeikiuose gyvena visa mano mylima šeima. Aš turiu padėti savo mamai, ja pasirūpinti. Jo mamą prižiūri trys seserys.
Kadangi Nepale labai gerbiami vyresni žmonės, Mukhiya palaikė mano norą grįžti į Lietuvą. Be to, jis supranta, kad mokymosi sistema vaikui čia yra geresnė“, – apie šeimos sprendimą prieš penkerius metus įsikurti Vilniuje, o prieš metus persikelti į Kauną pasakojo R.Gurung.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
